Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų N. K.. Ieškovė su atsakovu gyveno kartu apie 5 metus, nors santuokos sudarę nebuvo. Gimus sūnui, atsakovas savo tėvystę pripažino ir vaikui suteikė savo pavardę. Iš pradžių su atsakovu ieškovė sutarė gerai, kartu augino ir auklėjo vaiką. Vėliau atsakovas pradėjo išgėrinėti, nevengė vartoti prieš ieškovę fizinio ir psichologinio smurto, gąsdinimų. Dėl nesugyvenamo atsakovo charakterio konfliktai tapo kasdienybe, pastoviai būdavo kviečiami pareigūnai padėti išspręsti šiuos konfliktus. Galutinai paaiškėjus atsakovo ir ieškovės požiūrio į bendrą šeimos gyvenimą, šeimos narių įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu skirtumams, ieškovė su atsakovu išsiskyrė ir jau apie metus laiko gyvena atskirai. Nuo to laiko, kai atsakovas gyvena atskirai, jis su vaiku bendrauja minimaliai, lėšų vaiko išlaikymo poreikiams skiria nestabiliai, sumokėdamas 50 Eur/mėn., kartais 100 Eur/mėn. Nepilnametis vaikas yra išlaikomas iš valstybės mokamų vaiko pinigų, kurie šiuo metu sudaro 80 Eur, taip pat vaiką išlaikyti padeda ieškovės mama. Prašo nustatyti nepilnamečio N. K. gyvenamąją vieta su ieškove. N. yra 3 metukai. Ieškovė vaiku pastoviai rūpinasi, pastoviai būna su juo, jį slaugo, kai vaikas serga ar negali lankyti darželio. Ieškovė vaiką lavina, formuoja jo įgūdžius, auklėja. Vaikas prie ieškovės yra labai prisirišęs, tuo tarpu būdamas su atsakovu vaikas jaučiasi nesaugiai, tarp jo ir atsakovo nėra šilto emocinio ryšio. Ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą - savivaldybės suteiktą socialinį būstą, kuriame yra užtikrintos sąlygos vaiko auginimui, taigi, ieškovė galės vaiką tinkamai auginti, prižiūrėti, auklėti bei užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovas gyvena Joniškio rajone, kaime, kur vaikui būtų apsunkintos sąlygos lankyti darželį, o vėliau - mokyklą, bendrauti su vyresniu broliu. Be to, atsakovas šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jam išvykus į užsienį darbo reikalais 2- 6 savaitėms, nebūtų kas pasirūpina vaiku, kas jį prižiūri, taigi, atmestina bet kokia galimybė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Šios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas reikalingas tam, kad atsižvelgiant į atsakovo neprognozuojamą charakterį ir elgesį, ateityje nekiltų jokių nesusipratimų ir ginčų dėl jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant. Atsakovas neskiria savo sūnui nuolatinio išlaikymo, vaiko išlaikymo pareiga tenka ieškovei, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas. Vaiko maitinimui, aprangai, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, vaiko lavinimui, darželio lankymui, internetui, gyvenamosios patalpos išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma. Šiuo atveju, reiktų įvertinti ir tokią aplinkybę, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja - vaikas pastoviai išauga batus, drabužius, nuolat reikia atnaujinti lavinimo priemones. Vaikui reikalinga logopedo pagalba, tačiau privačių logopedų paslaugomis pasinaudoti nėra galimybių, nes tam nėra lėšų. Kadangi vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 500 Eur, 80 Eur/mėn. skiria valstybė, 1/2 likusios sumos turėtų dengti atsakovas. Ieškovė viena pati negali skirti tiek lėšų vaiko išlaikymui, nes šiuo metu niekur nedirba. Be N. išlaikymo, ieškovė turi rūpintis neįgaliu sūnumi Titu, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kas apsunkina ieškovės galimybes susirasti darbą. Atsakovas yra minėjęs, jog dirba pervežimų bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju, ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašo N. K. išlaikymui priteisti iš atsakovo periodiškai mokamą pinigų sumą - po 200 eurų kiekvieną mėnesį, iki vaikas sulauks pilnametystės.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Gauna 85 Eur vaiko pinigų. Ji nedirba, nes vaikas dar mažas. Šeimos pajamos yra 700 Eur, iš kito sūnaus neįgalumo, alimentų. Turi du vaikus, paskolų neturi. Ieško darbo. Vaiko darželis kainuoja apie 87 Eur, reikalingi vaistai, avalynė, drabužiai, maistas, būsto nuoma 45 Eur plius komunaliniai, kurie pvz. šį mėnesį buvo 77 Eur.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ir šaukimas jam įteikti tinkamai, CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka bei viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančio gimimo įrašo matyti, kad šalys yra nepilnamečio vaiko N. K. tėvai (b. l. 7). Ieškovė pateikė kito vaiko gimimo liudijimą (b. l. 8), neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 9), duomenis apie gautą socialinį būstą (b. l. 10-16), duomenis apie išlaidas (b. l. 17-21, 23), pajamas (b. l. 22). Išreikalauti duomenys apie šalių turtinę padėtį.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina (CK 3.174 str. 1 d.). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju faktiškai ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, kadangi vaikas nuo gimimo visada gyveno su motina, o atsakovas jokių ginčų dėl to nekelia. Esant tokiai situacijai vaiko interesus geriausiai ir atitinka tolimesnis jo gyvenimas su motina. Dėl mažo vaiko amžiaus vaiko nuomonė tuo klausimu nesiaiškinta, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai nepateikė duomenų, kad vaikas su mama gyventi nenori. Bet kuriuo atveju vaiko nuomonė nėra teismui privaloma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje vėlgi nenustatyta, kad dėl bendravimo su vaiku tvarkos kilęs ginčas. Tačiau siekiant apibrėžti situaciją, kad ateityje nekiltų neaiškumų ir konfliktų, ieškovės reikalavimas nustatyti tam tikrą bendravimo tvarką tenkintinas.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su N. K. gali matytis ir bendrauti kas antrą savaitgalio šeštadienį, nuo 10 val. iki 17 val., pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką, pranešus ieškovei prieš 1 dieną dėl vaiko pasiėmimo; atsakovas turi teisę neribotai, laisvu nuo vaiko darželio (mokyklos) lankymo metu, bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Teismo vertinimu tokia prašoma bendravimo tvarka atitinka tiek abiejų tėvų, tiek vaiko interesus, kadangi yra gana standartinė. Paprastai teismas ir nustato tokią bendravimo tvarką, kai kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi teisę su juo bendrauti kas antrą savaitgalį, o taip pat komunikacinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad kažkokios išsamesnės, platesnės bendravimo tvarkos šiuo metu nustatyti nėra reikalo ir pagrindo, kadangi iš atsakovo pusės tokio prašymo nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas siekia dažnai bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad teismo įsikišimas šiuo klausimu nėra privalomas, šalys vėliau gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos ir apimties. Taip pat bendravimo tvarka gali būti keičiama, papildoma, jei tam būtų poreikis ir pagrindas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo vaikui priteisti 200 Eur išlaikymą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba. Ieškovė nuomojasi socialinį būstą. Ieškovės galimybės dirbti šiuo metu yra ribotos, kadangi ji augina šalių vaiką, taip pat kitą vaiką, kuris yra neįgalus. Ieškovės pajamos yra nedidelės, tik iš gaunamų valstybės išmokų. Ieškovės blogą turtinę padėtį įrodo ir sprendimas jos šeimai skirti socialinį būstą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi tris transporto priemones. Atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau ieškovės duomenimis dirbdavo tolimųjų reisų vairuotoju, taigi, turi profesiją, gali dirbti ir uždirbti pakankamai lėšų savo vaikui išlaikyti. LITEKO duomenimis atsakovas turi dar vieną išlaikytinį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam po santuokos nutraukimo priteista mokėti 86,87 Eur kasmėnesinio išlaikymo. Duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, byloje nėra.

Iš nustatytų aplinkybių būtų galima sakyti, kad šalių faktinė padėtis yra panaši. Tačiau atsakovas yra dar pakankamai jauno amžiaus, gali dirbti, tikėtinai turi gerą profesiją, savo vaikų pats neaugina, todėl turi geresnes galimybes užsidirbti nei ieškovė. Atsakovas taip pat turi transporto priemonių, kas liudija jo gebėjimą užsidirbti tokiems pirkiniams, ko negalima pasakyti apie ieškovę.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaiko poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia bent 500-600 Eur, o neretai ir žymiai daugiau. Atsižvelgiant į pastaruoju metu kilusį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais galima visiškai sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-250 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, ugdymo/mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti gana nedidelę sumą, todėl savaime suprantamų vaiko poreikių išsamiau analizuoti nėra reikalo. Šiuo metu tarp tėvų apskritai laikoma normalia praktika mokėti vaikui bent 250 Eur išlaikymą, o teisminiai ginčai, atsižvelgiant į infliaciją, jau pradeda vykti ir dėl didesnių sumų.

Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, atskaičiavus vaiko pinigus, ji sudarytų apie 380 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 200 Eur periodinį išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Šioje byloje yra mokėtinas žyminis mokestis, taip pat buvo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ieškovės advokatui.

Žyminis mokestis už pirmus du reikalavimus neskaičiuotinas, kadangi ginčo byloje dėl to nebuvo. Dėl išlaikymo, kurio atsakovas nemoka, skaičiuotinas 54,00 Eur žyminis mokestis (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d.). Pašto išlaidos sudaro 13,28 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos advokatui sudaro 280,00 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. K., a/k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ieškove R. S., a/k (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo G. K., a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu N. K. tvarką:

1) atsakovas su N. K. gali matytis ir bendrauti kas antrą savaitgalio šeštadienį, nuo 10 val. iki 17 val., pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką, pranešus ieškovei prieš 1 dieną dėl vaiko pasiėmimo;

2) atsakovas turi teisę neribotai, laisvu nuo vaiko darželio (mokyklos) lankymo metu, bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ir/ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo G. K. išlaikymą N. K., periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį mokant po 200 Eur (du šimtus Eur) iki N. K. sulauks pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant šią sumą mokėti nuo 2023-02-22, nepilnamečio N. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. S..

Priteisti iš atsakovo G. K. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių Eur) žyminį mokestį, 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) pašto išlaidų. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. K. 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt Eur) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.