Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui J. P. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė antstoliui 2020 m. kovo 16 d. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, kuriuo nesutinka su antstolio patvarkymu Nr. S20-3802, kadangi jis neteisėtas, ir prašo minėtą patvarkymą panaikinti, iš esmės peržiūrėjus anksčiau paduotą skundą nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui ir perskaičiuoti vykdymo išlaidų sumą remiantis naujai įsigaliojusių teisės aktų nuostatomis. Nurodė, kad išieškojimas vykdomas pagal 2008 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. prieš beveik 12 metų išduotą dokumentą, ir vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. priimta nutartimi.

2. Antstolis J. P. 2020 m. kovo 23 d. patvarkymu atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundu prašo nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01165 esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas S. K. dar 2020 m. kovo 6 d. antstoliui J. P. pateikė skundą dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje, kuriuo taip pat prašė nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui (v. b. l. 148–149). Antstolis J. P., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S20-3903 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (v. b. l. 150–151). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-965/2020, kurioje Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo S. K. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų atmestas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo S. K. argumentas, kad antstolis J. P. nesilaikė reikalavimo, numatyto CPK 510–512 straipsniuose, dėl 2020 m. kovo 6 d. antstoliui pateikto skundo. Taigi, nustačius, kad antstoliui 2020 m. kovo 16 d. pateiktu skundu pareiškėjas S. K. pakartotinai reiškia reikalavimą nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui, teismas pakartotinai šiuo klausimu nepasisako, kadangi jis jau yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-965/2020. Pareiškėjas prašo panaikinti 2020 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S20-3802, kadangi jis neteisėtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2020 m. kovo 9 d. surašė patvarkymą Nr. S20-3802 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 144,81 Eur skolos ir 620,66 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 765,47 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 146). Taip pat antstolis minėtame patvarkyme nurodė iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, remiantis formuojama teismų praktika bei vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei piniginių lėšų, skolininko gaunamų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), yra galimas. Išieškojimas iš tokių lėšų, neviršijančių vienos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, galimas atliekant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas. CPK 668 straipsnyje nustatyti ribojimai išieškojimui iš piniginių lėšų pinigų sumoms (darbo užmokesčio bei kitų pajamų), likusioms po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, taip pat piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje, antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus taikytini kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, 2020 m. kovo 9 d. patvarkymo Nr. 20-3802 turinį, matyti, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, gaunamas iš darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, nurodė iš skolininko pajamų atlikti išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenų, jog išieškojimas nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą, ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nedraudžia išieškojimo iš skolininko pajamų, neviršijančių vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, išieškojimo iš tokių pajamų taisyklės įtvirtintos CPK 733–743 straipsniuose. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priimdamas skundžiamus patvarkymus antstolis nurodyto teisinio reglamentavimo nepažeidė, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymą negali būti tenkinamas, kadangi nėra pagrįstas. Papildomai pastebėtina, jog skolininkas, prašydamas panaikinti 2020 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. 20-3802, tokio savo prašymo nepagrindžia, nenurodo motyvų dėl šio patvarkymo neteisėtumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti senaties terminą administracinių baudų išieškojimo procesui, tai yra įpareigoti antstolį taikyti senaties terminą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl senaties termino taikymo išieškojimo procesui pažymėjo, jog pareiškėjo nebendradarbiavimas su antstoliu leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas vengė susimokėti baudą. Tačiau, kaip matyti, antstolis nuolatos teikė užklausas dėl pareiškėjo finansinės padėties ir buvo matyti, jog bauda nesumokėta dėl lėšų neturėjimo. Lėšų neturėjimas negali būti traktuojamas kaip vengimas susimokėti baudą.

5.2. Pareiškėjo bendradarbiavimas su antstoliu ir bandymas susimokėti baudą būtų nesuprastas pareiškėjo žmonos.

5.3. Pirmosios instancijos teismo nutartis sankcionuoja neribotą finansinį persekiojimą, neatsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato senaties terminą administracinių nuobaudų – baudų išieškojimui.

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:

6.1. Pareiškėjas apie jam skirtą administracinę baudą žinojo nuo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (buvęs Kretingos rajono apylinkės teismas) 2008 m. liepos 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6­533­474/2008 priėmimo, žinojo, kad administracinę baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų, tačiau baudos geranoriškai nesumokėjo per nustatytą terminą ir nemokėjo jos pradėjus vykdomąją bylą.

6.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo reguliariai atlikinėjo vykdymo veiksmus, rinko duomenis apie skolininko turtinę padėtį, socialinį draudimą, šeiminę padėtį ir kt. (teikė užklausas į atitinkamus registrus), priiminėjo procesinius dokumentus ir vykdymo metu nėra 2 metų laikotarpio, kad antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl baudos priverstinio išieškojimo, todėl konstatuotina, kad administracinės baudos išieškojimo vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

6.3. Antstolis daugiau administracinės baudos išieškojimo vykdymo senaties termino klausimu nepasisako, kadangi šis klausimas pagal pareiškėjo skundą jau yra išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT­3841­965/2020 ir S. K. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų atmestas.

6.4. Teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje asmens sąskaitoje. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

6.5. CPK 739 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog draudžiama išieškoti iš sumos (laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų), neviršijančios pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, t. y. 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems? 2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems? 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems. Taigi, pareiškėjui net imant antrąją grupę, būtų draudžiama išieškoti iš 78 EUR sumos (pusė keturių bazinių socialinių išmokų dydžio), esančios nuteistojo sąskaitoje. Nuo 2020­01­01 vienos bazinės socialinės išmokos dydis – 39 EUR.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01165 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. išduotą nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-533-474/2008 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 2).

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus išieškojimo senaties terminui

10. Atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl senaties termino taikymo išieškojimo procesui pažymėjo, jog pareiškėjo nebendradarbiavimas su antstoliu leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas vengė susimokėti baudą. Tačiau, kaip matyti, antstolis nuolatos teikė užklausas dėl pareiškėjo finansinės padėties ir buvo matyti, jog bauda nesumokėta dėl lėšų neturėjimo. Lėšų neturėjimas negali būti traktuojamas kaip vengimas susimokėti baudą. Todėl, pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis sankcionuoja neribotą finansinį persekiojimą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

11. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas.

12. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

13. Kadangi nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2008 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

14. Kadangi vykdomoji byla užvesta 2008 m., tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio redakcija numatė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Kadangi iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 (trijų) mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 (dvejų) metų laikotarpio, kai valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – antstolis) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų su prašymu taikyti ieškinio senatį išieškojimo procesui vykdomojoje byloje jau buvo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-965/2020 jau buvo išnagrinėtas analogiškas pareiškėjo skundas, kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi atmestas, konstatavus, jog pagrindo nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo senaties terminui nėra, nes antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeisdamas CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto, per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, o baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Minėta nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi palikta nepakeista.

16. Priimant skundžiamą nutartį, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, todėl teismas turėjo šią skundo dalį dėl antstolio veiksmų dalies, kuria prašoma nutraukti vykdomąją bylą suėjus vykdymo senačiai, palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi šiuo metu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalį, kuria buvo prašoma nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui, yra pagrindas nutraukti (CK 1.5 straipsnis, CPK 293 straipsnio 3 punktas).

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepasisakyta dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesta pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalis dėl senaties termino taikymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas panaikinti 2020 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. S20-3802, kuriuo nukreiptas išieškojimas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir perskaičiuoti vykdymo išlaidų sumą, teisinių argumentų atskirajame skunde nėra. Pareiškėjas nenurodo nė vieno argumento, kuriuo būtų grindžiamas minėtos nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas su minėta nutarties dalimi sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas tik trumpai pasisako dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Antstolis 2020 m. kovo 9 d. surašė patvarkymą Nr. S20-3802 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 144,81 Eur skolos ir 620,66 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 765,47 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 146). Taip pat antstolis minėtame patvarkyme nurodė iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA.

20. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

21. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

22. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas, be kitų nurodytų apribojimų, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 225–236).

23. Iš skundžiamo patvarkymo matyti, jog antstolis aiškiai nurodė patvarkymo vykdymo tvarką –pradedant išieškojimo veiksmus, išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, kuri viršija 1 MMA. Papildomai antstolis nurodė, jog minėtas apribojimas nukreipti išieškojimą į sumą, kuri neviršija 1 MMA, yra vienkartinis apribojimas, taikomas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi darytina išvada, jog antstolis nepažeidė procesą reglamentuojančių teisės normų, laikėsi suformuotos teismų praktikos.

24. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 225–236).

25. Taigi, vadovaujantis suformuota teismų praktika, išieškojimui iš pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų taikomos CPK normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.

26. CPK 736 straipsnyje reglamentuota, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

27. Kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo, nustatyta, jog antstolis nurodė atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dalies laikantis CPK 733–743 straipsniuose nustatytos tvarkos, taip pat ir CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų atlikimo tvarkos.

28. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti minėtą patvarkymą nėra teisinio pagrindo.

29. Dėl skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo perskaičiuoti vykdymo išlaidas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde teisinių argumentų nenurodyta, todėl dėl šio reikalavimo nepasisakytina.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra pasisakyta dėl senaties termino išieškojimo procesui taikymo, nutartis keistina – civilinės bylos dalis dėl skundo dėl antstolio veiksmų dalies, kuria prašoma nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties termino suėjimo, nutrauktina, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Antstolis J. P. pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo 100 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos antstoliui J. P. priteistinos (CPK 93 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nutraukti civilinės bylos dalį pagal pareiškėjo S. K. skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą dėl senaties termino suėjimo.

Kitą pareiškėjo S. K. skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmesti.“

Priteisti iš pareiškėjo S. K. antstoliui J. P. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.