Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, kuriuo prašo nutraukti vykdomosios bylos Nr. 0172/08/01165 vykdymą, suėjus baudos ir vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminui. Nurodo, jog vykdomoji byla vykdoma neteisėtai, nes yra pasibaigęs vykdymo senaties terminas, antstolis taip pat yra praradęs teisę reikalauti vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Antstolis Jonas Petrikas 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad nutraukti priverstinį baudos išieškojimą pasibaigus baudos išieškojimo terminui pagrindo nėra, trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas ar 2 metų laikotarpis, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, nėra praleisti. Pažymėjo, kad skolininkas S. K. vengė įvykdyti nutarimą bei apmokėti jam skirtą baudą.

Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01165 vykdo išieškojimą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. išduotą nutarimą Nr. A2.11-533-474/2008 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos VMI naudai.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. A2.11-533-474/2008 antstolio kontorai perduotas vykdyti 2008 m. rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną surašyti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis apie turtinę padėtį ir kt. Šie patvarkymai skolininkui siųsti registruota pašto siunta adresu, Dupučių kaimas, Kretingos raj. ir pasirašytinai įteikti adresatui (vykdomosios bylos b.l. 9). Vėliau kiti vykdomojoje byloje antstolio surašyti vykdomieji dokumentai skolininkui siųsti ir kitais žinomais adresais, (duomenys neskelbtini).

Dėl skundo

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Remdamasis šia teisės norma, pareiškėjas mano, jog antstolis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi senaties terminas jau suėjo, todėl antstolio vykdymo veiksmai neteisėti. Antstolis nurodo, kad nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, taip pat mano, kad tiek vykdomojo dokumento padavimo vykdyti, tiek dviejų metų laikotarpis, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, nebuvo pažeisti.

Kadangi teismo nutarimas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas vykdyti 2008 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki nurodytos datos galiojusia tvarka (2013 m. lapkričio 19 d. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 str. 1, 3 d.). Išieškoma bauda skolininkui paskirta 2008 m. liepos 11 d., taigi skolininkui turi būti taikoma baudos išieškojimo tvarka, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d. Iki nurodytos datos formuotoje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad, vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma ir jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (2010 m. balandžio 22 d. Lietuvis Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Kadangi CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), todėl reikia vadovautis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT), kuris formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, išaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. liepos 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimas Nr. A2.11-533-474/2008 antstolio kontorai perduotas vykdyti 2008 m. rugsėjo 11 d., tai yra nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto.

Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01165 esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomojoje byloje atlikti šie vykdymo veiksmai: antstolis laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. reguliariai teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, siekdamas nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos, tikrinti skolininko duomenys apie jam paskirtas socialines išmokas, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registras. Antstolis taip pat sistemingai tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis, t. y. visus registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo. Priimti patvarkymai areštuoti skolininko pinigines lėšas, jam priklausančią transporto priemonę, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, areštuotas skolininkui priklausantis darbo užmokestis, taip pat skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Nustačius, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, vykdomosios bylos dokumentai išsiųsti ir įteikti skolininkui Kybartų pataisos namuose.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Antstolis patvarkyme nurodo, kad pareiškėjas neatliko jokių veiksmų skirtai nuobaudai apmokėti, nesistengė ir vengė įvykdyti teismo priimtą nutarimą.

CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatyta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkymas dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis apie turtinę padėtį ir kt. skolininkui įteikti pasirašytinai, kiti antstolio siųsti procesiniai vykdomosios bylos dokumentai skolininkui grįždavo neįteikti, todėl laikytina, kad tiksli pareiškėjo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. ATPK 313 straipsnyje įtvirtinti nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šios pareigos skolininkas nevykdė. Kadangi nutarime skirti nuobaudą ir vykdomojoje byloje nurodytais adresais pareiškėjui kitų vykdomosios bylos dokumentų įteikti nepavyko, todėl skolininkui procesinių dokumentų nuorašai išsiųsti ir laikytini įteikti CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą paskirtos baudos geranoriškai pats nesumokėjo, nesidomėjo tolimesne baudos išieškojimo eiga, nesikreipė į antstolį dėl skolos sumokėjimo, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad išieškoma suma vykdomojoje byloje iš esmės nėra didelė, ir dėl to mažai tikėtina, kad skolininkas nuo 2008 m. liepos 11 d. niekada nedisponavo nurodyta suma (ar jos dalimi) ir objektyviai negalėjo sumokėti išieškomos baudos (ar jos dalies) geruoju. Remiantis tuo, pripažintina, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su paskirta bauda skolininkas buvo susipažinęs, jos neginčijo, taigi apie jam paskirtą baudą neabejotinai žinojo. Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pastebėtina, kad skolininkas skunde dėl antstolio veiksmų net nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad jis nevengė mokėti baudos ir nekliudė antstoliui įvykdyti vykdomojo dokumento. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių. Remiantis išdėstytais argumentais, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo senaties terminui nėra (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, jog civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis.

Pareiškėjas mano, kad antstolis taip pat yra praradęs teisę reikalauti vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolis vykdymo išlaidų neatsisakė, vykdomasis dokumentas išieškotojui negrąžintas ir vykdomoji byla neužbaigta. Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkinta, vykdomoji byla nėra baigta, todėl prašymas dėl vykdymo išlaidų taip pat netenkintinas (CPK 611 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01165 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdosmiesto rūmus.