- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- AN2-35-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00275-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- R. J.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas 2023 m. spalio 24 d. R. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad R. J. 2023 m. spalio 24 d. 17.50 val., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, ten kur lenkti draudžiama, t. y. sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą. Nustačius įstatyme numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo siūloma R. J. iki 2023 m. lapkričio 8 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – 85 Eur baudą bei paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
2. R. J. nesumokėjus per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartimi R. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuojama, kad R. J., kaip asmuo, kuriam privalomi KET reikalavimai, vairuodamas transporto priemonę, privalėjo laikytis KET, būti itin atidus ir rūpestingas, stebėti kelio ženklus, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, t. y. jo neatidumas kelyje, niekaip nepaneigia jo kaip vairuotojo pareigos būti atidžiam ir laikytis KET reikalavimų – nelenkti draudžiamoje vietoje ((duomenys neskelbtini)1 punktas).
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, R. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
4.1. Atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartyje pateiktas nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimas dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra formalus ir net kategoriškas, neatitinkantis ANK 563 straipsnyje įtvirtintų objektyvumo, visapusiškumo reikalavimų, todėl išvada, kad R. J. taikyta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, yra nepagrįsta. Taip pat nurodo, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Pažymi, jog apeliantas supranta, kad dėl padaryto pažeidimo turi patirti neigiamą nubaudimo poveikį, tačiau pakankamą baudžiamąjį, auklėjamąjį ir prevencinį poveikį padarė pats patraukimo administracinėn atsakomybėn faktas ir baudos paskyrimas.
4.2. Atstovės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad R. J. lenkimu kelyje, esant kelio ženklui Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl R. J. lenkimo manevro būtų sutrikęs kitų transporto priemonių eismas, jos būtų priverstos stabdyti, vengti susidūrimo ar pan. Teigia, kad pavojus būtų kilęs tuo atveju, jei R. J. būtų nesaugiai manevravęs tarp automobilių, bandydamas grįžti į savo eismo juostą. Nagrinėjamoje situacijoje R. J. pradėjo ir sėkmingai baigė kelių transporto priemonių lenkimo manevrą niekam nesukeldamas nei grėsmės, nei nepatogumų kelyje, tik lenkimo manevrą baigė pagal KET neleistinoje vietoje – kelio ženklui Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pažymėtoje vietoje. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje neneigiamas tas faktas, kad R. J. lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, bet teigiama, kad esminės reikšmės neturi aplinkybė, kada lenkimas buvo pradėtas, t. y. kad lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje, kadangi šiuo atveju itin svarbus yra lenkimo manevro užbaigimo momentas. Atstovė nesutinka su tokiu teismo vertinimu, pažymėdama, kad tik lenkimo pradžia yra reikšmingesnis momentas, nes tai visiškai nuo vairuotojo valios priklausantis veiksmas ir dėl to jis visiškai atsakingas dėl tinkamos lenkimo vietos, tinkamo lenkimo momento pasirinkimo, o lenkimo eigą bei užbaigimą gali įtakoti ir kiti veiksniai (kitų vairuotojų veiksmai, atsiradusios kliūtys ir pan.). Pažymi, jog R. J. lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, nors ir nuolat važinėjantis keliu (duomenys neskelbtini), visų ženklų nėra įsidėmėjęs, bet kelio ruožas, kuriame jis pradėjo lenkimo manevrą, yra visiškai saugus – tiesus, lygus kelias, geras matomumas visomis kryptimis, įskaitant ir ne kartą teismo pabrėžtą sankryžą, t. y. pažeidimo vietą. Atstovės teigimu, teismas ignoravo tai, kad sankryža sankryžai nėra lygu, nors KET ženklinimas yra vienodas. Pažymi ir tai, kad teismas atkreipė dėmesį, jog kelių ženklinimas nėra pasirenkamas atsitiktinai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kokiais argumentais ir motyvais nagrinėjama vieta pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, nes daugelyje vietų yra didesnio judėjimo šalutinių keliukų, kurie nėra pažymėti tokiu ženklu. Todėl vertinant, ar nagrinėjama sankryža yra tokio reikšmingumo, kad joje atliktas lenkimo manevras laikytinas pavojingu eismui, kitų eismo dalyvių saugumui, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, o ne vien teorinė sąvoka „sankryža“. Atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamo pažeidimo vietoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra pažymėtas į kelią (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės įeinantis gruntinis keliukas, vedantis tiesiog į dirbamus laukus, vieta visiškai atvira, horizonte jokių statinių nesimato, pagal situaciją labiausia tikėtina, kad šis keliukas naudojamas tik privažiavimui į dirbamus žemės sklypus. Įvykio metu jokios minėtu šalutiniu keliuku judančios transporto priemonės nebuvo, dėl atviros vietovės puikiai matėsi, jog nėra jokios tikimybės ir pavojaus, kad R. J. atliekant lenkimo manevrą pagrindiniame kelyje, iš šio šalutinio keliuko gali įvažiuoti kokia transporto priemonė. Pradėjęs mažesniu nei leistinas greičiu važiuojančio automobilio lenkimą, R. J. buvo visiškai įsitikinęs, kad jo manevras nesukels niekam pavojaus, nors jam teko lenkti kelis automobilius, iki lenkimo pabaigos jo manevras niekam nesukliudė – priešpriešais važiuojančių transporto priemonių nebuvo, lenkiamos transporto priemonės nedarė jokių manevrų. Pažymi, kad R. J. realiai vertino eismo situaciją ir nesikliovė atsitiktinumu, lenkimą atliko leistinu ir saugiu greičiu, KET nenumato draudimo lenkti kelias transporto priemones, nesant iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių, saugesniu laikytinas kelių automobilių lenkimas, nei manevravimas grįžinėjant į tarpus tarp lenkiamų automobilių, ypač kai jie važiuoja mažesniu nei leistinas greičiu ir dirbtinai sudaro koloną.
4.3. Skunde atstovė taip pat nurodo, kad apylinkės teismas sprendė, jog R. J. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir dėl to, kad jis nėra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, nes per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka buvo baustas 5 kartus, iš jų net 4 kartus už KET pažeidimus, baustas ne tik už greičio viršijimus, bet ir už draudžiamo ženklo reikalavimo nesilaikymą, t. y. sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje. Atstovės teigimu, toks teismo vertinimas formaliai atspindi informaciją apie anksčiau R. J. taikytas nuobaudas (kurių galiojimas jau pasibaigęs), bet neatskleidžia pačių pažeidimų esmės, o vertinant pažeidimų esmę, matytųsi, kad toks R. J. asmenybės vertinimas yra nepagrįstai griežtas. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog R. J. darbas jau daug metų susijęs su nuolatiniu automobilio vairavimu, jo pažeidimai yra reti ir menki – nors greitis ir viršytas, bet greitis nedidelis ir nekeliantis pavojaus (33 km/h vietoje 20 km/h, 32 km/h vietoje 20 km/h), prie autobusų stovėjimo vietos stabtelėjo 2 minutėms (tai užfiksuota), o nuobauda dėl stovėjimo asmenų su negalia vietoje paskirta tiesiog per nesusipratimą – R. J. gyvenamojoje vietoje, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), po gatvės rekonstrukcijos darbininkai ženklą ant gatvės dangos nupiešė ne toje vietoje, kur buvo numatyta pagal projektą, po to nupiešė tinkamoje vietoje, bet netinkamo nepanaikino, nuobaudas gavo keli gyventojai, o kai pradėjo aiškintis, ženklas buvo dalinai užpieštas (pridedamos vietos, kurioje fiksuotas pažeidimas, fotonuotraukos), tik niekas neužsiėmė administracinių nuobaudų apskundimu. Atstovės teigimu, R. J. tikrai nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, kartais net ir labai atidžiam būnat pasitaiko suklysti. Pažymi, jog R. J. pripažįsta savo kaltę dėl pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (tai pripažino ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas), todėl tai vertintina R. J. naudai, nes rodo asmens susirūpinimą savo veiksmais, adekvatų požiūrį į padarytą pažeidimą. Pažymi ir tai, kad R. J. atveju galimybė vykdyti jo darbines funkcijas jam yra itin svarbi – tai jo pragyvenimo šaltinis, netekęs teisės vairuoti, jis negalėtų atlikti savo darbinių funkcijų, nes tokia yra jų specifika – R. J. dirba dviejuose transporto įmonėse (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku), jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl kasdien reikia važinėti iš (duomenys neskelbtini), pagal pareigas yra atsakingas už transporto priemonių licencijas, techninę būklę, krovinių vežimo dokumentus ir pan., vienintelis abiejose įmonėse turi Europos bendrijos krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos pažymėjimą, darbo reikalais tenka kasdien važinėti po Lietuvą ir į užsienį, todėl, netekęs teisės vairuoti, negalėtų tęsti darbo santykių ir taptų bedarbiu. Nurodo, kad R. J. darbdavių pateiktos charakteristikos ir prašymai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atsižvelgiant į įmonių interesus, rodo, kad jis yra vertinamas kaip darbuotojas, yra vertas pasitikėjimo. Visuomenės interesas nubausti pažeidimą padariusį asmenį neturėtų būti prieš pastatomas visuomenės interesui, kad jos nariai turėtų darbą, pragyvenimo šaltinį ir mokėtų mokesčius valstybei, o ne valstybės būtų išlaikomi.
4.4. Atstovė atkreipia dėmesį į teismų praktiką. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
4.5. Nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė teismui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau nereikalaujama nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, ji taikoma įvertinus ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes: padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-39-135/2016, 2019 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019 ir kt.), o neigiami padariniai, kuriuos patirs pažeidėjas, kiekvienu atveju turėtų būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat įvertinus santykį tarp neigiamų padarinių ir proporcingumo principo (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018 ir kt.). Atstovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
5.1. Institucijos atstovo teigimu, įvertinus nubaustojo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymi, kad atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, R. J. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – minimaliam minėto straipsnio 6 dalyje numatytam terminui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas, bet nesutinkama su R. J. paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Atstovė apeliaciniu skundu prašo R. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taigi apeliaciniu skundu yra keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo pagrįstumą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.
7. Susipažinęs su atstovės apeliaciniame skunde bei Institucijos atstovo atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutarties ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 22 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti.
8. Administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šioje nuostatoje įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).
9. Formuojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą yra išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
10. Nagrinėjamu atveju R. J. nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
11. Kaip matyti, pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, tai yra vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
12. Iš šioje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė. Nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nustatyta ir tai, kad apeliantas padarė pakankamai šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą, keliantį padidintą pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai. Taip pat byloje nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas vakare (17.50 val.), magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), kuriame eismas, kaip matyti iš vaizdo įrašo, buvo pakankamai intensyvus. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad R. J. lenkdamas kitas važiuojančias transporto priemones turėjo galimybę įvažiuoti į tarpą tarp automobilių ir užbaigti lenkimo manevrą tik įvažiavęs į kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ ruožą ir dar prieš prasidedant ištisinei ženklinimo linijai. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, būtent vairuotojo R. J. valia ir apsisprendimu, o ne nuo lenkimo eigą ir užbaigimą įtakojusių kitų veiksnių įtakoje, buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, ir R. J. veiksmai kėlė realų pavojų kitiems viešojo eismo dalyviams. Tai, kad dėl R. J. veiksmų nebuvo sutrikęs kitų transporto priemonių eismas, jos nebuvo priverstos staigiai stabdyti, vengti susidūrimo ir pan., nepaneigia realios grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina padaryto administracinio nusižengimo realaus pavojingumo laipsnio. Vertinant nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo R. J. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų ir (ar) naujų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima R. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam pažeidėjui, tiek visuomenei.
13. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nusižengimo padarymo vietoje esamo kelio ženklinimo, nurodant, kad nagrinėjamu atveju nėra žinoma, kokiais argumentais ir motyvais nagrinėjama vieta pažymėta kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ bei teigiant, jog daugelyje vietų yra didesnio judėjimo šalutinių keliukų, kurie nėra pažymėti tokiu ženklu. Apygardos teismas pažymi, jog bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti minėto kelio ženklo vietos suprojektavimo pagrįstumo bei teisėtumo, o šiuo nagrinėjamu atveju vertina, ar buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių ir neanalizuoja teisės aktų, nustatančių vieną ar kitą kelio ženklinimą ir su tuo susijusių schemų pagrįstumą ar teisėtumą, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ pastatymo teisėtumas abejonių nekelia, nes minėtas kelio ženklas nusižengimo padarymo metu buvo galiojantis, jo teisėtumas nenuginčytas. Apygardos teismas dar kartą pažymi, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį, privalo laikytis KET reikalavimų, o ne kvestionuoti pastatytų kelio ženklų teisėtumą.
14. Apygardos teismas taip pat sprendžia, kad šiuo atveju R. J. teisinei padėčiai švelninti taip pat nepakanka aplinkybių, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinėje veikloje (dirba (duomenys neskelbtini) dvejose transporto įmonėse, darbo reikalais tenka važinėti po Lietuvą, į užsienį, gyvena (duomenys neskelbtini), darbo vieta – (duomenys neskelbtini)). Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių (dėl darbo vietos išlaikymo, susisiekimo ir pan.) išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens specialiosios teisės vairuoti transporto priemones teisių netekimas 3 mėnesiams sukels tam tikrų nepatogumų pačiam apeliantui, tačiau pabrėžtina tai, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, jog kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį. Todėl nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad R. J. netekęs teisės vairuoti negalės atlikti savo darbinių funkcijų, t. y. negalės tęsti darbo santykių ir gali tapti bedarbiu, nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir R. J. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prie apeliacinio skundo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytas tarpininkavimo raštas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytas prašymas, iš kurių matyti, jog darbdaviai R. J. charakterizuoja teigiamai bei prašo jam taikyti atsakomybę švelninančias nuostatas, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytinos išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą R. J. neskirti administracinio poveikio priemonės. Apygardos teismas pažymi, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. R. J. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra itin reikalinga, ja naudojosi neatsakingai, todėl dabar turi prisiimti savo neteisėto elgesio pasekmes. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti R. J. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. R. J. pats privalėjo suprasti ir įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes.
15. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, jog penkerių metų laikotarpiu R. J. padarė 4 švelnesnio pobūdžio KET pažeidimus (automobilio pastatymas, stovėjimas pažeidžiant KET ir nustatyto greičio viršijimas), už kuriuos buvo skirtos baudos, o nagrinėjamo šiurkštaus KET pažeidimo padarymas rodo jo administracinių nusižengimų sunkėjimą, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog R. J. paskirta administracinio poveikio priemonė – minimalus ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas jo padarytam nusižengimui ir nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodyta praktika nelaikytina precedentu šioje konkrečioje byloje, kadangi administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas yra individualus procesas, kuriam negali turėti įtakos kitose bylose, kitiems asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės). Teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai minėtos nuostatos nėra taikomos, todėl apeliantui palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.
16. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.