Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui G. A. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. balandžio 16 d., CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2013 m. liepos 5 d. tarp UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar „Gjensidige“) ir draudėjo S. Š. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria apdraustas būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 57). 2013 m. liepos – rugpjūčio mėn. iš apdrausto būsto buvo pagrobtas bei sugadintas įvairus turtas. Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl ko draudėjui ieškovė išmokėjo 11857,62 Eur draudimo išmoką. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1103-738/2015 (el. b. l. 58–69 ir Liteko duomenys) ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-58-579/2016 pripažinta (el. b. l. 30–45 ir Liteko duomenys), kad A. A. 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, (duomenys neskelbtini), pagrobė ir tyčia sunaikino ir sugadino įvairų turtą. Vėlesniu Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3119-285/2017 iš A. A. ADB „Gjensidige“ naudai priteista 11857,62 Eur žalos atlyginimo, kurią ji išmokėjo draudėjui S. Š. (el. b. l. 11–19 ir Liteko duomenys). Dėl 2013 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su A. A., kurio atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo 2015-09-29 nuosprendis, padarytos nusikalstamos veikos, 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu kaltu taip pat pripažintas ir G. A. (el. b. l. 3–8, 20–22 ir Liteko duomenys).

CPK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (prejudiciniai faktai). Vadovaudamasis minėta nuostata, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m., lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Atsakovo G. A. kaltė dėl jo padarytos nusikalstamos veikos (duomenys neskelbtini), konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-950-923/2018. Todėl nagrinėjamoje byloje įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad yra visos būtinos atsakovo G. A. civilinės atsakomybės sąlygos dėl draudėjui S. Š. padarytos žalos apdraustame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) (CK 6.245–6.249 straipsniai).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei, sumokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų draudėjo turtui padaryta žala (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnis, 6.263 straipsnio 1,2 dalys, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydžio klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Tačiau šioje byloje išspręstas tik vieno iš nusikaltimo bendrininkų – A. A. atsakomybės klausimas. CK 6.6 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu – CK 6.6 straipsnio 3 dalis. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Byloje nėra įrodymų, kad žala atsirado tik dėl kito nuteistojo (A. A.) nusikalstamų veikų, t. y. prezumpcija, numatyta CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, nenuneigta (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, ieškovei pateikus duomenis, kad po 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis taip pat ir atsakovo (G. A.) atžvilgiu dėl 2013 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupėje su A. A. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. žala padaryta bendrai, atsakovas turi solidarią pareigą atlyginti padarytą žalą.

Vadovaujantis CK 6.14 straipsnio 3 dalimi, ieškinio pareiškimas vienam iš solidarios prievolės bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, todėl ieškovės reikalavimų patenkinimas iš atsakovo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3119-285/2017 neužkerta teisės ieškovei reikalauti analogišką atsakomybę taikyti ir kitam solidariam bendraskoliui – atsakovui G. A. (žr., pvz. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253-343/2010). Tačiau 11857,62 Eur žalos atlyginimas negali būti priteisiamas dar kartą iš vieno atsakovo (G. A.) kaip prašoma ieškiniu, kadangi tai reikštų dvigubą žalos priteisimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas priteisiant ieškovei iš atsakovo G. A. 11857,62 Eur žalos atlyginimą, tačiau nustatant, jog atsakovo G. A. pareiga sumokėti žalos atlyginimą ieškovei yra solidari su A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atitinkamo dydžio pareiga, kylančia iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3119-285/2017.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų procesines palūkanas iš atsakovo (fizinio asmens) tenkintinas iš dalies, priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinio materialinis reikalavimas iš esmės yra patenkinamas visiškai, išskyrus sumažintą procesinių palūkanų dydį, už kurį žyminis mokestis nemokamas, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 267,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 130 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11857,62 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 62 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nustatant, jog atsakovo G. A. pareiga atlyginti žalą yra solidari su A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atitinkamo dydžio pareiga, kylančia iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3119-285/2017.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 267,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovei ADB ,,Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.