Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje trečiasis asmuo S. Š. ir jo atstovas advokatas Darius Mockūnas (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 148) palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė uždaroji draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“) sudarė turto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 4 d. nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens, stiklo dūžio, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, elektros prietaisų gedimų dėl elektros įtampos svyravimų, transporto priemonės atsitrenkimo, medžio užvirtimo, draudžiamųjų įvykių pasekmėje atsiradę nuostoliai, papildomų išlaidų draudimo vietai po draudžiamojo įvykio sutvarkyti, vagystės iš aptverto sklypo teritorijos, papildomų išlaidų būsto nuomai buvo apdraustas ieškovės draudėjo S. Š. turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 9, 154–155). 2013 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais apdraustame name buvo pagrobtas, suniokotas ir sugadintas turtas, draudimo įmonei pranešta apie įvykį (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 19). 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo apžiūrėtas apdraustas butas ir surašytas turto apžiūros aktas (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 110), sudaryta lokalinė sąmata (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 32–34). Ieškovė, išnagrinėjusi įvykį adresu (duomenys neskelbtini), išmokėjo draudėjui 11 857,62 Eur (40 942,00 Lt) draudimo išmoką (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 44) ir 2015 m. spalio 22 d. pateikė pretenziją Nr. 23/10-56243 atsakovui A. A. (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 11). Turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sugadinimai dėl trečiųjų asmenų veikos užfiksuoti fotonuotraukose (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 2–7, 10, 13, 35), taip pat į bylą pateikta žalos byla (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 2–141).

Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo įstatymo normos. Pagal draudimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remdamasi šia įstatymine norma, ieškovė, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, reiškia atsakovui subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už ieškovės draudėjui padarytą žalą dėl apdraustame name pagrobto, suniokoto ir sugadinto turto. Ieškovės reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje, be kita ko, taip pat pažymima, kad nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl draudiko reikalavimo atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nurodė, kad teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų; nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų, siekė tinkamai įvykdyti žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).

Taigi, byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, išskyrus atvejus kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Ieškovė turi įrodyti, kad žala trečiajam asmeniui įvyko dėl atsakovo veiksmų (kaltės). Nagrinėdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovė pateiktų įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu – įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiojo asmens patirta žala buvo nustatyta atlikus įvykio aplinkybių tyrimą, apie įvykio aplinkybes užklausus Kauno rajono policijos komisariatą (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 2, 6, 15, 63) bei draudėją S. Š. (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 17, 19) bei gavus iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato informaciją, susijusią su įvykiu (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 53, 105) bei trečiojo asmens paaiškinimą (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 78, 93), apžiūrėjus apdraustą turtą (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 110), sugadinimus dėl trečiųjų asmenų veikos užfiksuojant fotonuotraukose (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 2–7, 10, 13, 35), sudarant lokalinę sąmatą (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 32–34; 2 t., b. l. 20–21) ir dingusių daiktų sąrašą bei fiksuojant sugadinimus (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 32–33, 56). Žalos byloje (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 2–141) taip pat yra draudimo sutartį sudariusios ieškovės vadybininkės paaiškinimas (el. b. apyrašas, 2 t., b. l. 49). Byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ nevykdė pareigos bendradarbiauti nustatant draudimo išmokos dydį, nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu ar nepareikalavo patikimų žalos dydžio įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017), todėl nepagrįstais pripažintini atsakovo argumentai, kad jam nėra aišku dėl paties žalos dydžio – ar pats savininkas nenurodė papildomai draudimui žalos, kuri realiai net nebuvo padaryta, neaišku, kuo grindžiamas žalos dydis. Be to, pažymėtina, kad reali trečiojo asmens padaryta žala yra didesnė, o draudimo išmoka apskaičiuota, kaip nurodo ieškovė, išminusavus išlaidas, skirtas papildomoms medžiagoms ir mechanizmams, sezoniniams ir specifiniams darbams, papildomam darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui ir pelnui, taip pat statybvietės ir pridėtines išlaidas.

Atsakovo kaltę dėl trečiojo asmens patirtos ir ieškovės atlygintos žalos patvirtina į bylą pateiktas Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1103-738/2015 (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 20–31) ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-58-579/2016 (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 156–167), kur nurodomos įvykio aplinkybės, kad A. A. 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, tikslu užvaldyti svetimą turtą, slapta, iš S. Š. priklausančio namo valdos kieme stovėjusios mėsos gaminių rūkyklos pagrobė viršutines ir apatines metalines dureles (110,63 Eur vertės), iš mėsos rūkyklos vidaus pagrobė metalines groteles, skirtas kabinti rūkomus gaminius (34,75 Eur vertės), nuo geriamojo vandens šulinio pagrobė medinį, apkaltą skarda dangtį (57,92 Eur vertės), iš ūkinio pastato pagrobė betoninį, kanalizacijos šulinio dangtį (57,92 Eur vertės), ketaus dangtį (57,92 Eur vertės), 20 metrų elektros instaliacijos laidų (28,96 Eur vertės), 6 metrų, storą elektros įvado laidą (28,96 Eur vertės), 3 elektros jungtukus (6,95 Eur vertės), 3 rozetes (6,95 Eur vertės), 6 elektros instaliacijos skirstymo dėžutes (5,21 Eur vertės), iš gyvenamojo namo cokolinio ir pirmo aukšto pagrobė katilą ,,Vienybė“ (1 100,27 Eur vertės), prie katilo jungiamą vandens kaupyklą šildymui (231,70 Eur vertės), elektrinį boilerį (173,77 Eur vertės), prie katilo pritvirtintą šildymo sistemos apsaugos grupę (34,75 Eur vertės), hidroforą (115,85 Eur vertės) ir prie jo pajungtą vertikalią vandens tiekimo sistemą (144,52 Eur vertės), iš įvairių gyvenamojo namo patalpų demontavo ir pagrobė 12 radiatorių (1 390,18 Eur vertės), 10 metrų didelio diametro šilumos ir karšto bei šalto vandens vamzdžių (28,96 Eur vertės), elektros įvado dėžę su saugikliais (144,81 Eur vertės), 13 elektros jungtukų (30,12 Eur vertės), 17 rozečių (39,39 Eur vertės), 5 elektros instaliacijos skirstymo dėžutes (4,34 Eur vertės), 20 metrų vidaus elektros laidų (28,96 Eur vertės), 3 šviestuvus (17,38 Eur vertės), demontavo ir pagrobė medinius turėklus (57,92 Eur vertės), 50 metrų grindjuosčių (86,89 Eur vertės), 4 vnt. durų apvadų (34,75 Eur vertės), 2 elektros įvado dėžutės su saugikliais (231,70 Eur vertės), iš viso nukentėjusiajam S. Š. padarė bendrą 4 292,47 Eur turtinę žalą. Be to, tuo pačiu metu ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, pagrobiant S. Š. priklausančius daiktus, tyčia sunaikino ir sugadino turtą, t. y. į S. Š. priklausančio namo valdoje esantį geriamojo vandens šulinį pripylė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės skysčio, tuo užteršdamas šulinį (434,43 Eur vertės), sandarinimo putomis išpurškė ir užbetonavo 8 metrus kanalizacijos sistemos gelžbetoninių vamzdžių, esančių po ūkiniu pastatu (203,89 Eur vertės), pagrobiant 20 metrų elektros įvado laidų, sugadino elektros tiekimą (444,86 Eur vertės), užlaužiant spynoje buvusius raktus iš vidaus, sugadino namo cokoliniame aukšte esančių lauko durų įleidžiamąją spyną (69,51 Eur vertės), užlaužiant spynoje buvusius raktus iš vidaus, sugadino namo pirmame aukšte esančių lauko durų įleidžiamąją spyną (69,51 Eur vertės), iš įvairių patalpų pagrobiant jungtukus, rozetes bei skirstymo dėžutes, išpjaustė sienų grunte, specialiose angose likusius laidus, neleidžiant atstatyti elektros instaliacijos (1 554,68 Eur vertės), sulaužė plastikinio lango rankeną (11,58 Eur vertės), sugadino visame name išpurškiant sandarinimo putomis šilumos, karšto–šalto vandens ir nuotekų šalinimo vamzdynų sistemos vamzdžius (2 668,85 Eur vertės), namo cokoliniame aukšte ir palėpėje užbetonavo ir sandarinimo putomis išpurškė dviejų kaminų angas (144,81 Eur vertės), namo kieme ir po žeme esančius kanalizacijos nuotekų vamzdžius užbetonavo ir išpurškė sandarinimo putomis (868,86 Eur vertės), gyvenamojo namo palėpėje esantį šilumos sistemos išsiplėtimo indą pripurškė sandarinimo putų (158,71 Eur vertės), išgriovė sieną, skiriančią katilinę nuo koridoriaus, dėl kurios turtinė žala nepadaryta, iš viso padarydamas nukentėjusiajam S. Š. bendrą turtinę 6 629,69 Eur žalą. Teismas konstatavo, kad tik A. A. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. sugadinti svetimą turtą ir svetimą turtą pagrobti, kaltinamasis išsikraustydamas namą nusiaubė ir pagrobė namo priklausinius, t. y. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalino aprašomosios dalies aplinkybę, kad A. A. pavogė 3 šviestuvus (17,38 Eur vertės), kadangi šie daiktai pagal turto vertinimo aktą nebuvo įvertinti kaip iš varžytinių parduodamas turtas ir buvęs namo savininkas jais galėjo laisvai disponuoti; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Tačiau, kaip pažymėjo teisėjų kolegija, tai A. A. veikų kvalifikacijai ir jų teisiniam vertinimui įtakos neturi.

CPK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Vadovaudamasis minėta nuostata, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m., lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Atsakovo A. A. kaltė dėl žalos trečiajam asmeniui padarymo konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1103-738/2015.

Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens S. Š. išsakytus argumentus dėl atsakovo atsakomybės už trečiojo asmens S. Š. patirtą žalą, atlygintą ieškovės.

Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo argumentai, kad jis nėra atsakingas už trečiojo asmens S. Š. turtui padarytą žalą ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir šiam trečiajam asmeniui atsiradusios žalos, kurią atlygino ieškovė.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos atsakovo A. A. civilinės atsakomybės dėl ieškovės draudėjui S. Š. padarytos žalos dėl apdraustame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagrobto, suniokoto ir sugadinto turto, sąlygos. Konstatuotina atsakovo kaltė, nustatyta žala bei priežastinis ryšys tarp ieškovės draudėjui atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteistina 11 857,62 Eur turtinės žalos atlyginimo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (11 857,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 267,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 12) bei iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 500,00 Eur išlaidų advokatui (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 148, 168–170) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-590-2754 (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 53–54) atsakovui A. A. teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Iš pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 14 d. pažymos Nr. NTP-7-7266 matyti, jog šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 115,80 Eur (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 84–85). Patikslintą ieškinį patenkinus, atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei neatlyginamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 4,41 Eur (b. l. 2), todėl patikslintą ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, įmonės kodas 110057869, buveinė Vilniaus m., Konstitucijos pr. 7, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, 11 857,62 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 62 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 857,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 267,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, įpareigojant atsakovą pinigines lėšas pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,41 Eur (keturis eurus 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.