Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Birutė Drozdienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-579/2016

Pranešėjas Evaldas Gražys Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01150-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.3.3.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo E. G., teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistajam A. A., jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

UAB DK „PZU Lietuva“ civilinis ieškinys dėl 11915,55 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos mėn. pabaigoje, rugpjūčio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, tikslu užvaldyti svetimą turtą, slapta, iš S. Š. priklausančio namo valdos kieme stovėjusios mėsos gaminių rūkyklos pagrobė viršutines ir apatines metalines dureles, bendros 110,63 Eur vertės, iš mėsos rūkyklos vidaus pagrobė metalines groteles, skirtas kabinti rūkomus gaminius, 34,75 Eur vertės, nuo geriamojo vandens šulinio pagrobė medinį, skarda apkaltą dangtį, 57,92 Eur vertės, iš ūkinio pastato pagrobė betoninį kanalizacijos šulinio dangtį, 57,92 Eur vertės, ketaus dangtį, 57,92 Eur vertės, 20 metrų elektros instaliacijos laidų, 28,96 Eur vertės, 6 metrų storą elektros įvado laidą, 28,96 Eur vertės, 3 elektros jungtukus, bendros 6,95 Eur vertės, 3 rozetes, bendros 6,95 Eur vertės, 6 elektros instaliacijos skirstymo dėžutes, bendros 5,21 Eur vertės, iš gyvenamojo namo cokolinio ir pirmo aukšto pagrobė katilą ,,Vienybė“, 1100,27 Eur vertės, prie katilo jungiamą vandens kaupyklą šildymui, 231,70 Eur vertės, elektrinį boilerį, 173,77 Eur vertės, prie katilo pritvirtintą šildymo sistemos apsaugos grupę, 34,75 Eur vertės, hidroforą, 115,85 Eur vertės, ir prie jo pajungtą vertikalią vandens tiekimo sistemą, 144,52 Eur vertės, iš įvairių gyvenamojo namo patalpų demontavo ir pagrobė 12 radiatorių, bendros 1390,18 Eur vertės, 10 metrų didelio diametro šilumos ir karšto bei šalto vandens vamzdžių, bendros 28,96 Eur vertės, elektros įvado dėžę su saugikliais 144,81 Eur vertės, 13 elektros jungtukų, bendros 30,12 Eur vertės, 17 rozečių, bendros 39,39 Eur vertės, 5 elektros instaliacijos skirstymo dėžutes, bendros 4,34 Eur vertės, 20 metrų vidaus elektros laidų, bendros 28,96 Eur vertės, 3 šviestuvus, bendros 17,38 Eur vertės, demontavo ir pagrobė medinius turėklus 57,92 Eur vertės, 50 metrų grindjuosčių, bendros 86,89 Eur vertės, 4 vnt. durų apvadų, bendros 34,75 Eur vertės, 2 elektros įvado dėžutės su saugikliais, bendros 231,70 Eur vertės, iš viso nukentėjusiajam S. Š. padarė bendrą 4292,47 Eur turtinę žalą.

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis tuo pačiu metu ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, tyčia sunaikino ir sugadino turtą, tai yra į S. Š. priklausančio namo valdoje esantį geriamojo vandens šulinį pripylė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės skysčio, tuo užteršdamas šulinį, 434,43 Eur vertės, sandarinimo putomis išpurškė ir užbetonavo 8 metrus po ūkiniu pastatu esančių kanalizacijos sistemos gelžbetoninių vamzdžių, 203,89 Eur vertės, pagrobiant 20 metrų elektros įvado laidų, sugadino elektros tiekimą, 444,86 Eur vertės, užlaužiant spynoje buvusius raktus iš vidaus, sugadino namo cokoliniame aukšte esančių lauko durų įleidžiamąją spyną, 69,51 Eur vertės, užlaužiant spynoje buvusius raktus iš vidaus, sugadino namo pirmame aukšte esančių lauko durų įleidžiamąją spyną, 69,51 Eur vertės, iš įvairių patalpų pagrobiant jungtukus, rozetes bei skirstymo dėžutes, išpjaustė sienų grunte, specialiose angose likusius laidus, neleidžiant atstatyti elektros instaliacijos, 1554,68 Eur vertės, sulaužė plastikinio lango rankeną, 11,58 Eur vertės, sugadino visame name išpurškiant sandarinimo putomis šilumos, karšto-šalto vandens ir nuotekų šalinimo vamzdynų sistemos vamzdžius, 2668,85 Eur vertės, namo cokoliniame aukšte ir palėpėje užbetonavo ir sandarinimo putomis išpurškė dviejų kaminų angas, bendros 144,81 Eur vertės, namo kieme ir po žeme esančius kanalizacijos nuotekų vamzdžius užbetonavo ir išpurškė sandarinimo putomis, 868,86 Eur vertės, gyvenamojo namo palėpėje esantį šilumos sistemos išsiplėtimo indą pripurškė sandarinimo putų, 158,71 Eur vertės, išgriovė sieną, skiriančią katilinę nuo koridoriaus, dėl kurios turtinė žala nepadaryta, iš viso padarydamas nukentėjusiajam S. Š. bendrą turtinę 6629,69 Eur žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, ginčija atliktą įrodymų vertinimą, nurodydamas, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje keltos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami ir įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, kurio metu buvo perklausyti telefoninių pokalbių įrašai, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė ir nepadarė kitų esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Teismo nuosprendyje pateikti pakankami įrodymų vertinimo motyvai – paaiškinta, kodėl tam tikrais duomenimis teismas nesiremia, taip pat nurodyta, kokie duomenys pripažinti įrodymais ir kokias aplinkybes jie patvirtina, taip pat kokie bylos duomenys paneigia nuteistojo iškeltą versiją. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje aprašyti duomenys, atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, jų visetas yra pakankamas pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu A. A. nuteistas už tai, kad 2013 metais, laikotarpyje nuo liepos mėnesio pabaigos iki rugpjūčio mėnesio pradžios, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, iš S. Š. priklausančio namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas laisvą priėjimą, slapta pagrobė kaltinime nurodytus daiktus (BK 178 straipsnio 1 dalis), ir tuo pat metu toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, tyčia sugadino ir sunaikino kaltinime aprašytus S. Š. priklausančius daiktus kaltinime nurodytomis aplinkybėmis (BK 187 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas savo kaltę dėl vagystės ir svetimo turto sunaikinimo, ir sugadinimo viso proceso metu ir apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, kad savo dėdei (asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno ir šį namą prižiūrėjo iki 2013-07-08, tuomet, gavęs laišką, kad namas parduotas, išsikraustė gyventi pas tėvus, namo raktus atidavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą. Apeliantui išsikraustant visos komunikacijos name veikė, namas nebuvo nuniokotas.

Tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo versiją, kad jis iš minėto namo išsikraustė 2013-07-08, paneigia byloje ištirti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusysis S. Š. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jam 2012-07-15 nuvykus į minėtą namą, duris atrakino nuteistojo sutuoktinė E. A., namuose buvo ir A. A.. Namas buvo tvarkingas, atrodė gyvenamas (buvo baldai, vaiko vežimėlis, namų apyvokos daiktai ir kt.). Nukentėjusiajam nekilo abejonių, kad name gyvena būtent A. A. su šeima, kadangi asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, derino su juo pastarojo išsikraustymo datą. Nuteistąjį A. A. minėtoje namų valdoje ir liepos mėnesio pabaigoje matė ir kaimynė D. M.. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad liepos 22-31 dienomis matė, kaip nuteistasis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, iš namo pradėjo nešti visokius daiktus – vandens šildytuvą (boilerį), kilimą, medieną, radiatorius ir kitus, kuriuos krovė į automobilį su priekaba ir, uždengę priekabą, išveždavo. Automobilis važiuodavo dažnai, po kelis kartus per dieną. Tuo laikotarpiu, kai asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą ir A. A. vežė daiktus, iš namo sklisdavo įvairūs garsai, tokie kaip gręžimas ir kalimas. Be to, liudytoja vieną dieną matė, kaip asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą į vandens tiekimo lauko sistemą purškė sandarinimo putas. Teisme apklausta kita liudytoja, V. M., nurodė, kad liepos mėnesį taip pat matė, kaip asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, giminaitis A. A. iš garažo krovė kažkokius daiktus į priekabą, po to priekabą uždengė ir išvažiavo, be to tuo laikotarpiu nakties metu ji girdėdavo triukšmą – ūžesius, bildesius.

Taigi liudytojos V. M. ir D. M. vienareikšmiškai nurodė pačios mačiusios apeliantą vežant daiktus ir pačios girdėjusios tam tikrus garsus, o ne sužinojusios šias aplinkybes iš kitų asmenų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad minėtų liudytojų parodymai buvo paremti iš kitų asmenų sužinota, paskalų pobūdžio informacija, atmetami kaip nepagrįsti. Šių liudytojų parodymais neleidžia abejoti ir tai, kad D. M. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, E. A. ir A. A. kaip asmenis, apie kurios davė parodymus. Bandydamas paneigti išdėstytų parodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, A. A. skunde taip pat bando įrodyti, kad D. M. ir V. M. galimai matė, kaip jis iš tikrųjų su šeima liepos mėnesį kraustėsi iš namo. Tačiau, kaip jau minėta, A. A. teigė kraustęsis liepos mėnesio pradžioje, dar iki iš užsienio grįžtant buvusiam namo savininkui (G. A.), ir nurodė vežęs tik savo asmeninius daiktus, tuo tarpu D. M. teigė mačiusi, kaip nuteistasis kitokio pobūdžio daiktus – radiatorius, šildymo katilą ir kt., iš namo vežė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, liepos mėnesio pabaigoje. Beje, iš apelianto mobiliojo ryšio abonentinių numerių įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotinės matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, tai yra 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio mėnesio pradžioje, nuteistojo A. A. naudojami telefonų numeriai ne kartą jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 165-168).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m.liepos 29 d. A. A. į metalo supirktuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridavė 1 180 kg metalo gaminių už 755,20 Lt (t. 2, b. l. 74, 115). Nuteistojo teiginiai, kad į metalo supirktuvę buvo priduotas jam priklausantis metalas iš tėvų namų, vertinami kaip deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis.

Skundo autorius, neigdamas savo kaltę, apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neįvertino, jog už iš varžytinių parduodamą turtą buvo atsakingas šio turto savininkas, tai yra asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, kuriam ir turi kilti baudžiamoji atsakomybė už kaltinime nurodyto turto neišsaugojimą. Atsakant į šiuos argumentus, visų pirma pažymėtina, kad A. A. inkriminuotas ne jam patikėto turto iššvaistymas (pasisavinimas), o vagystė bei turto sugadinimas ir sunaikinimas, todėl minėti argumentai jokios reikšmės apelianto padarytų nusikalstamų veikų teisiniam vertinimui neturi. Be to, byloje nustatytu nusikalstamų veikų padarymo metu varžytinių procesas jau buvo baigtas ir namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė S. Š. (nuo 2013-07-10). Ir nuteistasis A. A. tai puikiai žinojo. Apelianto argumentai, kad jam nebuvo žinomos visos turto pardavimo iš varžytinių aplinkybės, prieštarauja jo paties teisme duotiems parodymams, kad buvęs namo savininkas (asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) jį informavo apie iš varžytinių parduodamą namą, ir kad iš nurodyto namo jis išsikraustė, gavęs informacinį pranešimą apie namo pardavimą. Apeliacinės instancijos teisme perklausytų telefoninių pokalbių tarp A. A. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą, turinys (kalbama apie radiatorius, užmūrytą kaminą, kanalizaciją, metalo pridavimą į supirktuvę ir pan.), taip pat patvirtina, kad nuteistasis nusikaltimų padarymo metu žinojo, kad namas kartu su jo priklausiniais nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ir suprato, jog vagia ir gadina svetimą, kitam asmeniui, S. Š., priklausantį turtą (t. 2, b. l. 142-153).

Apeliacinės instancijos teisme išklausyti pokalbiai tarp paminėtų asmenų, taip pat liudytojų D. M. ir V. M. parodymai atskleidžia, kad A. A., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, veikė kaip bendravykdytojas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, todėl skundo argumentai dėl byloje neįrodyto bendrininkavimo požymio, atmetami kaip nepagrįsti.

Aukštesniojo teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo keliamas gynybines versijas, jo kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais įrodymais, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, kaip teigiama nuteistojo skunde. Apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog A. A. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, atitinkančius nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius. Tačiau skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad A. A. pavogė svetimą turtą – 3 šviestuvus, bendros 17,38 Eur vertės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi šie daiktai pagal turto vertinimo aktą nebuvo įvertinti kaip iš varžytinių parduodamas turtas ir buvęs namo savininkas (asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą) jais galėjo laisvai disponuoti. Todėl šio turto pagrobimas šalinamas iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies. Tačiau tai A. A. veikų kvalifikacijai ir jų teisiniam vertinimui įtakos neturi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad A. A. pavogė 3 šviestuvus, bendros 17,38 Eur vertės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.