Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P., atstovaujamos advokatės Giedrės Martinėnaitės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-7306-877/2018 pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 pagal ieškovės Ergo Life Insurance SE ieškinį atsakovei R. P. dėl komisinio atlyginimo grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 ieškovo Ergo Life Insurance SE ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės R. P. 40087,92 Lt grąžintiną komisinį atlyginimą ir 1203,00 Lt žyminį mokestį. Pareiškėja (atsakovė) R. P. 2018 m. balandžio 23 d. pateikė patikslintą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013, atnaujinus procesą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Procesą išnagrinėtoje byloje pareiškėjai prašė atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad apie teismo padarytą teisės normos taikymo klaidą sužinojo tik 2018 m. vasario 5 d., teisme susipažinusi su civilinės bylos medžiaga ir pamačiusi ieškovės pateiktus ieškinio priedus. Teismas padarė materialinės teisės normos – CK 6.38 straipsnio – taikymo klaidą, nes konstatavo, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos pavedimo sutarties sąlygas. Atsakovės nuomone, tai ne ji, o būtent ieškovas pažeidė šalių sudarytos pavedimo sutarties sąlygas, inicijuodama sprendime nurodytų draudimo sutarčių nutraukimą. Ieškovas kvietėsi atsakovės buvusius klientus, pas kai kuriuos net vyko į namus, reikalaudama nutraukti draudimo sutartis ir taip pažeidė pavedimo sutarties sąlygas. Atsakovė tuo metu pas ieškovą nedirbo ir visų šių aplinkybių nežinojo. Ieškovės veiksmai nutraukiant draudimo sutartis per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus leido ieškovei negrąžinti draudimo išmokų ir taip pasipelnyti. Atsakovė pati mokėjo dalį draudimo įmokų už klientus, nes ieškovas reikalaudavo įnešti į kasą tam tikrą pinigų sumą, todėl dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė patyrė 17199,03 Eur žalą. Taip pat teismas padarė procesinės teisės normos – CPK 185 straipsnio – taikymo klaidą. Teismas turėjo visus įrodymus vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas to tinkamai nepadarė ir, vertindamas rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad visi prašymai nutraukti draudimo sutartis surašyti viena ranka, kai kuriuose prašymuose yra ieškovo darbuotojos parašai, iš kurių akivaizdu, jog ji buvo nuvykusi pas klientus į namus nutraukti draudimo sutarties.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 ir atsisakė atnaujinti procesą.Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pareiškė praėjus beveik 5 metams po sprendimo įsiteisėjimo, tačiau neįrodė, jog apie teismo galimai padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą sužinojo tik 2018 metais ir anksčiau tokios galimybės neturėjo. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių jai su byla susipažinti anksčiau. Atsakovės teisė ginti savo interesus šioje byloje nebuvo ribojama ir kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, atsakovė šia savo teise naudojosi aktyviai jau nuo 2013 metų, teikdama įvairaus pobūdžio prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Tai, kad atsakovė 2018 metais dar kartą susipažindama su byla kitaip įvertino tam tikrus byloje esančius dokumentus ir nusprendė, kad dėl jų galimai padaryta teisės normos taikymo klaida, nėra pakankamas teisinis pagrindas terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo skaičiuoti nuo šio susipažinimo su byla datos. Terminas proceso atnaujinimui turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo už akių įteikimo atsakovei, sprendimas už akių atsakovei įteiktas ir įsiteisėjo 2013 metais.Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo. Priimdamas sprendimą už akių teismas vadovavosi tiek CK 6.38 straipsniu, tiek vertino įrodymus pagal CPK 185 straipsnio nuostatas. Vien tai, jog atsakovė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ar teisės normų taikymu priimant sprendimą už akių, neatitinka aiškiai ir esminei teisės normos taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.), o šioje byloje teismas nenustatė, jog priimant sprendimą už akių buvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. P., atstovaujama advokatės Giedrės Martinėnaitės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 (3 t. b. l. 107-108). Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais: Nepagrįstas teismo argumentas, kad šioje byloje terminas proceso atnaujinimui turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo už akių įteikimo atsakovei. Apie tai, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, ji sužinojo tik 2018 m. vasario 5 d., susipažinusi su civilinės bylos medžiaga teisme. Atsakovė dėjo visas pastangas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir tik nepavykus išspręsti šio klausimo, pradėjo domėtis kitais savo teisių gynimo būdais. Nepagrįsta teismo išvada, kad priimant sprendimą už akių nebuvo padaryta aiški ir esminė teisės normos taikymo klaida. Iš sprendimo už akių turinio akivaizdu, kad ieškovo pateikti prašymai nutraukti draudimo sutartis nebuvo įvertinti, nes teismui nekilo klausimų, kodėl visi jie surašyti ta pačia ranka, kodėl ieškovo darbuotoja, atsakovei jau nebedirbant Ergo Life Insurance SE, vyko pas atsakovės klientus į namus nutraukti draudimo sutarčių, taip sudarydama ieškovui sąlygas pradėti procesą prieš atsakovę. Dėl šių atsakovės nurodytų argumentų teismas nepasisakė.CPK 285 straipsnis ne įpareigoja, o tik suteikia teisę teismui priimti sprendimą už akių. Todėl manytina, kad teismas, civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 įvertinęs ieškovo pateiktus prašymus nutraukti draudimo sutartis bei kitas aplinkybes (ieškovo reikalavimas iš atsakovės sumokėti įmokas už savo klientus), nebūtų priėmęs sprendimo už akių.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje terminas proceso atnaujinimui turi būti skaičiuojamas nuo sprendimo už akių įteikimo atsakovei, kadangi apie tai, jog teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, apeliantė sužinojo tik 2018 m. vasario 5 d., susipažinusi su civilinės bylos Nr. 2-2616-800/2013 medžiaga teisme; kadangi ji iš teismo nebuvo gavusi ieškinio su priedais, todėl tik jai susipažinus su bylos medžiaga ir pasikonsultavus su teisininkais, paaiškėjo, kad yra pagrindas kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-110/2011). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių priimtas 2013 m. vasario 6 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad minėtas sprendimas už akių pačiai apeliantei pasirašytinai įteiktas 2013 m. vasario 12 d. (2 t. b. l. 122). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 13 pastraipoje nurodytą teismų praktiką, konstatuoja, kad kadangi apeliantė nedalyvavo teismui skelbiant 2013 m. vasario 6 d. sprendimą už akių (byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka), pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą skaičiavo nuo minėto sprendimo apeliantei įteikimo dienos, t. y. nuo 2013 m. vasario 12 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Šiuo atveju paskutinė diena prašymui atnaujinti procesą pateikti buvo 2013 m. gegužės 12 d. Apeliantė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 teismui pateikė 2018 m. vasario 5 d. (3 t. b. l. 58), praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą.Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apie tai, jog teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, ji sužinojo tik 2018 m. vasario 5 d., susipažinusi su civilinės bylos medžiaga teisme ir pasikonsultavusi su teisininkais. Tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė, gavusi 2013 m. vasario 6 d. sprendimą už akių, aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis: 2013 m. vasario 22 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, kadangi ji per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų; teikė atskirąjį skundą dėl 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kurį teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, kadangi ji per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų; 2013 m. liepos 26 d. pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris iš dalies tenkintas apeliacinės instancijos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo apeliantė buvo atstovaujama advokatės, todėl apeliantės nurodyti argumentai, kad ji apie teisės taikymo klaidą sužinojo tik 2018 m. vasario 5 d. vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, nes apeliantė nuo teismo sprendimo jai įteikimo turėjo galimybę tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, susipažinti su bylos medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, be to, praleisto termino atnaujinti neprašė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė yra praleidusi ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kaip minėta, teismo sprendimas už akių priimtas 2013 m. vasario 6 d., įsiteisėjo 2013 m. kovo 12 d. Pagal tuomet galiojusias CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negalėjo būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Taigi, pagal sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) metu galiojusias procesinės teisės normas toks prašymas galėjo būti pateiktas tik iki 2014 m. kovo 12 d. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitę prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminai nepakeičia tų terminų, kurie iki to laiko jau buvo pasibaigę, t. y. išnykus teisei atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, net ir esant pasikeitusiam įstatyminiam reglamentavimui, tokia teisė iš naujo nebegali atsirasti vien dėl naujos CPK 368 straipsnio redakcijos įsigaliojimo (nebent būtų specialiai aptartas klausimas dėl naujojo termino taikymo atgal) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-110-178/2018). Termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).Apeliantė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindė ir tuo, kad teismas neįvertino ar netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeisdamas CK 6.38 straipsnio ir CPK 185 straipsnio nuostatas. Apeliantės nuomone, teismas turėjo konstatuoti, jog pavedimo sutarties sąlygas, tuo pačiu ir CK 6.38 straipsnyje numatytą pareigą prievoles vykdyti sąžiningai, pažeidė ieškovas; teismas civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 įvertinęs ieškovo pateiktus prašymus nutraukti draudimo sutartis bei kitas aplinkybes nebūtų priėmęs sprendimo už akių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliantės atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais bei sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylos atnaujinimui dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-2616-800/2013 pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš apeliantės (atsakovės) 40087,92 Lt grąžintino komisinio atlyginimo, ieškinį grindė šalių 2009 m. lapkričio 6 d. sudaryta Pavedimo sutartimi Nr. K-FA-1032, kurios pagrindu atsakovė vykdė draudimo tarpininkavimo veiklą, už kurią jai buvo mokamas komisinis atlyginimas. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino minėtos sutarties nuostatas, sutarties priedo Nr. 1 „Susitarimas dėl apmokėjimo už gyvybės draudimo, papildomų draudimų ir pensijų kaupimo sutartis tvarkos ir sąlygų“ nuostatas dėl grąžinamos komisinio atlyginimo dalies dydžio ir grąžinimo tvarkos, pateiktus ieškovo buhalterinės apskaitos ir gyvybės draudimo informacinės sistemos (GDIS) duomenis apie per pirmus draudimo sutarčių galiojimo metus nutrauktas apeliantei tarpininkaujant sudarytas kaupiamojo gyvybės draudimo ir investicines gyvybės draudimo sutartis, taip pat šalių susirašinėjimą prieš ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas sprendė, kad atsakovė R. P. pažeidė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Pavedimo sutarties sąlygas, netinkamai vykdė sutartį, negrąžindama komisinio atlyginimo ieškovui, kurį buvo įsipareigojusi grąžinti sudarydama 2009 m. lapkričio 6 d. Pavedimo sutartį Nr. K-FA-1032 . CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008, kt.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą už akių teismas vadovavosi tiek CK 6.38 straipsniu, tiek vertino ieškovo pateiktus įrodymus pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, kas leido teismui padaryti išvadą, kad būtent atsakovė R. P. pažeidė tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Pavedimo sutarties sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, įvertinus šios nutarties 15 pastraipoje nustatytą aplinkybę, jog apeliantė nuo teismo sprendimo jai įteikimo turėjo galimybę tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, susipažinti su bylos medžiaga, taip pat teikti įrodymus, patvirtinančius priimto sprendimo už akių neteisėtumą, tačiau tokių įrodymų nepateikė, nėra pagrindo laikyti, jog vertinant ieškovo byloje pateiktus įrodymus buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, byloje surinktus įrodymus tyrė ir įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.