- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-897-460/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą dėl notarės D. R. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu, jį patikslino, skundu dėl notarės veiksmų prašė įpareigoti notarę D. R. nedelsiant pateikti pareiškėjos prašomos Pirkimo – pardavimo 2020 m. liepos 9 d. sutarties patvirtintą kopiją ir priteisti iš notarės pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas įstatymo numatyta tvarka. Pareiškėja nurodė, jog notarė, neišduodama pirkimo – pardavimo sutarties kopijos, kurioje yra paminėta pareiškėjos pavardė ir vardas, pažeidžia jos turtinius interesus ir jos teisę gauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 pareiškėjai priteistą 63000 Eur dydžio kompensaciją. Teigia, jog Pirkimo – pardavimo sutartimi buvo už akių išspręsta dėl kompensacijos negavimo ir vengimo pervesti priteistą kompensaciją, ją pervedant pašaliniam asmeniui, o ne pareiškėjai, kaip nurodyta teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime, todėl pareiškėja mano, jog ji turi teisę gauti pirkimo – pardavimo sutarties kopiją ir ją skųsti įstatymo nustatyta tvarka, siekdama apginti savo teises.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo notarė D. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodo, jog pareiškėjai Pirkimo – pardavimo 2020 m. liepos 9 d. sutarties Nr. DR-3275 kopija nebuvo išduota, kadangi pareiškėja nebuvo šio sandorio šalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjos T. Ž. skundas dėl notarinių veiksmų atmestas. Teismas nutarė nutraukti bylos dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas pažymėjo, kad Notariato įstatyme yra aiškiai reglamentuota, jog notaras gali išduoti dokumentus tik sandorio šalims.
3.2. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 9 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. DR-3275 šalimis yra O. B. ir J. N. bei J. N. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja buvo pateikusi sandorio šalių sutikimą, jog jie atleidžia notarę nuo pareigos saugoti notarių veiksmų paslaptį.
3.3. Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjos vardas ir pavardė buvo paminėta sutartyje, nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškėja yra šio sandorio šalis.
3.4. Teismo vertinimu, pareiškėja, siekdama gauti jai būtina dokumentą, šiuo atveju pirkimo –pardavimo sandorį, kurį gavusi ketina kreiptis į teismą, siekdama apginti galimai pažeistas jos teises, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo gavimo gauti iš notarės pirkimo – pardavimo sandorio kopiją.
3.5. Įvertinęs tai, jog pareiškėjos skundas dėl notarinių veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka ir jokie reikalavimai, kurie nagrinėjami tik ginčo teisenos tvarka, negali būti reiškiami, be to pareiškėja jokio materialinio turtinio reikalavimo suinteresuotam asmeniui nebuvo pareiškusi, teismas pareiškėjos reikalavimą dėl procesinių palūkanų nenagrinėjo ir šią bylos dalį nutraukė.
Šalies argumentai
3.6. Teismas nurodė, jog pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, pažymėjo, kad, kita vertus, pareiškėjos skundą atmetus nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – apeliantės prašymą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Apeliantė nurodo, kad tiesiogiai yra įrašyta į Pirkimo – pardavimo 2020 m. liepos 9 d. sutartį, ten yra jos vardas ir pavardė, sutartyje yra aptartas ir nuspręstas jos turto likimo klausimas.
4.2. Apeliantės nuomone, ji sandoryje nėra pašalinis asmuo ir to įrodinėti neprivalo.
4.3. Apeliantė įsitikinusi, kad turi teisę žinoti ir gauti leidimą iš notarės nurodyto ginčytino pirkimo– pardavimo sandorio kopiją ir skusti jį nuo gavimo, t. y. sužinojimo dienos. Todėl teismas galėjo ir net privalėjo taikyti iš karto CPK 579 str. (leistinumas), numatytą XXXIX skyriuje kai suprato, kad tai yra būtina ir pagreitins ginčo išsprendimą nagrinėjant skundą supaprastinta proceso tvarka, tačiau išskirtinai tyčia ir sąmoningai to neatliko ir akivaizdu, kad vengė tai atlikti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nuspręsta, kad notarė teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjai Pirkimo – pardavimo 2020 m. liepos 9 d. sutarties Nr. DR-3275 kopiją, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Pareiškėja 2023 m. kovo 14 d. su prašymu kreipėsi į suinteresuotą asmenį Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarę D. R., prašydama išduoti 2020 m. liepos 9 d. Pirkimo –pardavimo sutartį, sudarytą tarp O. B. ir J. N. bei J. N. nurodydama, jog sudaryta sutartimi yra šiurkščiai pažeistos jos teisės. Notarė D. R. 2023 m. birželio 16 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nurodydama, jog negali pateikti Pirkimo – pardavimo sutarties kopijos, nes pareiškėja nėra minėto sandorio šalis.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog notarė nepažeidė įstatymų normų ir jos veiksmus pripažinti neteisėtai bei įpareigoti notarę išduoti pirkimo pardavimo sutarties kopiją pareiškėjai nėra teisinio bei faktinio pagrindo.
11. Atskirajame skunde nurodoma, jog apeliantė yra minima 2020 m. liepos 9 d. Pirkimo –pardavimo sutartyje (toliau ir Sutartis), dėlto ji turi teisę gauti minėtą sutartį.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais (Notariato įstatymo 12, 13 straipsniai).
13. Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį (Notariato įstatymo 14 straipsnis). Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (40 straipsnio 1 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtu reglamentavimu, Notariato įstatymo 14 straipsniu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja nepatenka į asmenų ratą, kuriam galėtų būti suteikiama tokia informacija – Sutarties išdavimas, kadangi dokumentai apie notarinius veiksmus ir dokumentų kopijos išduodamos tik asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami veiksmai, ar jų įgaliotiniams (Notariato įstatymo 14 straipsnis). Apylinkės teismas teisingai sprendė, kad notarė ne Sutarties šaliai informacijos bei dokumentų suteikti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra duomenų, jog pareiškėja buvo pateikusi sandorio šalių sutikimą, jog jie atleidžia notarę nuo pareigos saugoti notarių veiksmų paslaptį. Nors iš pareiškėjos pateiktos Sutarties kopijos 12 puslapio matyti, jog sandorio šalys 3.1 punkte buvo susitarusios dėl daikto kainos sumokėjimo, tačiau, tai, jog pareiškėjos vardas ir pavardė buvo paminėta sutartyje, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėja yra šio sandorio šalis. Priešingo aiškinimo atveju notarė būtų pažeidusi konfidencialumo laikymąsi, neužtikrinusi atliktų notarinių veiksmų slaptumo.
15. Konstatuotina, kad notarė, valstybės įgaliotas asmuo, tinkamai vykdė jai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti notarę atlikti veiksmą - išduoti pareiškėjai 2020 m. liepos 9 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DR-3275 kopiją.
16. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas galėjo ir net privalėjo taikyti iš karto CPK 579 straipsnį (leistinumas), numatytą XXXIX skyriuje, kad išduoti leidimą gauti iš notarės nurodyto pirkimo– pardavimo sandorio kopiją.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
18. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).
19. Taigi ieškinio / pareiškimo dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo / pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Būtent ieškovas / pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra ieškinyje / pareiškime pasirenka ir nustato ieškinio / pareiškimo dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio / pareiškimo pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl notarės veiksmų apskundimo, vadovaudamasi XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ (CPK 511 straipsnis) nuostatomis. Jokių prašymų, susijusių su XXXIX skyriuje „Bylos dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka“ (CPK 579 straipsnis) esančiomis nuostatomis pareikšta nebuvo. Taigi teismas negalėjo pakeisti ir / ar papildyti pačios pareiškėjos prašymo ir savarankiškai pradėti procesą pagal kito skyriaus reglamentavimą, nes tokią teisę turi tik pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių argumentų apeliantės motyvas atmetamas kaipo nepagrįstas.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Bylos dėl notarinių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas). Pagal bendrąją taisyklę, tokio pobūdžio bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atmetus apeliantės (pareiškėjos) skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Priešinga šalis duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.