- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-178-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06853-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- B. L., L. Z., D. N., S. J.
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Z. L., notarei A
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. L. ir L. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-797/2014, iškeltoje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams B. L., L. Z., D. N., S. J., trečiajam asmeniui Z. L., notarei A. S. dėl paskolos tarp fizinių asmenų sutarties ir sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 28 d. atsakovės B. L., atstovaujamos atsakovo L. Z. ir trečiojo asmens Z. L. sudarytą paskolos tarp fizinių asmenų sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pripažinti negaliojančiu pagal 2010 m. gruodžio 28 d. sutartį išduotą sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2010 m. gruodžio 28 d. Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2010 m. gruodžio 31 d. Hipotekos skyriuje prie Šiaulių miesto apylinkės teismo, ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 28 d. atsakovė B. L., atstovaujama atsakovo L. Z., ir trečiasis asmuo Z. L. sudarė paskolos tarp fizinių asmenų sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo Z. L. pasiskolino iš atsakovės B. L. 13850,00 Lt ir pinigai turėjo būti grąžinti iki 2011 m. gruodžio 28 d. Pagal sutartį paskolos gavėja įsipareigojo paskolos įvykdymui užtikrinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sutarties pasirašymo dienos įkeisti pirmine hipoteka trečiajam asmeniui Z. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartis ir 2010 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos lakštas 2010 m. gruodžio 28 d. buvo patvirtinti Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės. Teigė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-320-2011 atsakovai D. N. ir S. J. kaltinami tuo, kad panaudoję apgaulę įgijo svetimą turtą, t. y. pinigines lėšas, gautas įkeičiant trečiajam asmeniui Z. L. nuosavybės teise priklausantį butą. Tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu gautas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtino, jog trečiasis asmuo Z. L., sutarties sudarymo metu ir pagal šią sutartį išduodant sutartinės hipotekos lakštą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, kadangi ji sirgo psichine liga, jai buvo nustatytas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais. Pabrėžė, kad atsakovai D. N. ir S. J. nesąžiningais veiksmais, tai yra pasinaudodami Z. L. psichine liga, jos teisiniu neišprusimu ir piktnaudžiaudami jos pasitikėjimu, žodžiu pateikė jai melagingus duomenis apie tai, jog nori parduoti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), pažadėjo padėti jai įgyti kitą butą geresnėje vietoje, pateikė jai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos butą ketina nupirkti L. Z., tačiau pagal paskolos sutartį faktiškai gautus pinigus, t. y. 9650,00 Lt (kiti 4200,00 Lt buvo išskaičiuoti kaip palūkanos už 12 mėnesių paskolą paskolos davėjo naudai), perėmė atsakovas S. J. ir perdavė atsakovui D. N., o šis 150,00 Lt perdavė trečiajam asmeniui Z. L., likusius pinigus, t.y. 9500,00 Lt, tą pačią dieną atsakovas D. N. pasidalijo su atsakovu S. J., tačiau buto trečiajam asmeniui Z. L. nenupirko ir pinigų negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia 2010 m. gruodžio 28 d. atsakovės B. L., atstovaujamos atsakovo L. Z., ir trečiojo asmens Z. L. sudarytą paskolos tarp fizinių asmenų sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažino negaliojančiu pagal 2010 m. gruodžio 28 d. sutartį išduotą sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2010 m. gruodžio 28 d. Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2010 m. gruodžio 31 d. Hipotekos skyriuje prie Šiaulių miesto apylinkės teismo. Teismas, įvertindamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-631/2014 ir Šiaulių apygardos teismo 2014-04-25 nutartį baudžiamojoje byloje 1A-343-316/2014, nustatė, kad atsakovai D. N. ir S. J. pripažinti kaltais apgaule savo naudai įgiję svetimą turtą, tai yra padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. Remdamasis prieš tai minėtais įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui Z. L. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu darymo metu buvo konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, todėl ji negalėjo suprasti atsakovo D. N. jos prašomų atlikti veiksmų esmės, sudaromo sandorio – buto įkeitimo už paskolą pobūdžio, sutarties sudarymo aplinkybių ir pasekmių bei negalėjo priešintis tiems veiksmams. Konstatavo, kad buvo sudarytas Z. L. nenaudingas, nereikalingas sandoris, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Z. L. nesuprato abiejų sudaromų sandorių esmės dėl savo psichinės būklės. Sprendė, kad buvo sudaryta paskolos sutartis dėl faktiškai gautos 9650 Lt sumos, kurie vėliau buvo pasisavinti kitų asmenų. Teismas, atsižvelgdamas į susidariusią teisinę situaciją, sprendė, kad šioje byloje negalima pritaikyti restitucijos ir grąžinti šalių į pirminę padėtį, nes iš Z. L. sandorių sudarymo dieną apgaule pinigai buvo paimti, tai prieštarautų teisingumo, protingumo principui (CK 1.5 str.) ir pažymėjo, kad atsakovai gali ginti savo teises ir susigrąžinti perduotus pinigus kitoje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, apeliantai (atsakovai) B. L. ir L. Z. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; minėto prašymo netenkinus, prašo teismo sprendimą pakeisti ir taikyti restituciją – atsakovei B. L. priteisti iš trečiojo asmens Z. L. pagal paskolos sutartį perduotus 9650 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalėjo atmesti ekspertizės aktą ir bylos duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo Z. L., sudarydama ginčijamus sandorius, suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Mano, kad teismas turėjo taikyti restituciją.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apeliantų apeliacinį skundą, ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino visus objektyvius įrodymus, patvirtinančius trečiojo asmens Z. L. būseną sandorio sudarymo metu, ir ekspertizės akto patikimumas neabejotinas. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai taikė teismų praktiką.
Atsiliepdama į apeliantų apeliacinį skundą, trečiojo asmens Z. L. buvusi globėja viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad trečiasis asmuo buvo pripažinta neveiksnia ir teismas pagrįstai sprendė, jog Z. L. dėl savo psichinės būklės nesuprato sandorių esmės. Teigia, kad taikyti restitucijos negalima, nes iš Z. L. apgaule buvo paimti pinigai.
Atsiliepdamas į apeliantų apeliacinį skundą, atsakovas S. J. prašo skundą tenkinti. Mano, kad trečiasis asmuo Z. L. suprato sandorių esmę ir teismas nepagrįstai nepakeitė jo procesinės padėties.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantų (atsakovų) B. L. ir L. Z. apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliantų skundo turinio matyti, kad skunde keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, ekspertizės akto įrodomosios galios ir restitucijos taikymo.
Civiliniame procese šalių ginčui išspręsti tiriami ir vertinami šalių pateikti bei teismo iniciatyva surinkti įrodymai, kurių pagrindu teismas daro išvadą dėl aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo ar neegzistavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio 1 dalies taikymo, svarbu nustatyti ir įsitikinti, ar sandorį sudaręs asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, priežastinio ryšio klausimai neturi tiesioginės reikšmės. Nesvarbu, kokios priežastys (ūmi liga, lėtinė liga, gyvenimo būdas, vartojami vaistai) nulėmė atitinkamą asmens būseną sandorio sudarymo metu.
Remiantis medicininiais dokumentais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Z. L. yra psichikos pacientų registre nuo 2004 m. ir jai nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu (1 tomas, 78 b. l.). 2012-04-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad Z. L. nusikalstomos veikos jos atžvilgiu darymo metu negalėjo suprasti jos prašomų atlikti veiksmų esmės ir sudaromo sandorio pobūdžio, sutarties sudarymo pasekmių (1 tomas, 79–83 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Z. L. pripažinta neveiksnia (2 tomas, 83–84 b. l.).
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl Z. L. psichinės būklės ginčo sandorių metu ir pagrindo suabejoti teismo išvadomis nėra, kadangi jos pagrįstos įvairiais medicininiais dokumentais ir faktiniais duomenimis.
Nuspręsdamas netaikyti restitucijos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad sprendžiant restitucijos klausimą reikia įvertinti, ar pagal nuginčytą sandorį turtas buvo perduotas ir nustačius, jog pagal ginčijamą sandorį turtas sandorio šalims nebuvo perduotas, nėra pagrindo taikyti restitucijos.
CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
Nors įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikaltimo tiesioginiai padariniai ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008).
Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes yra akivaizdus CPK 182 straipsnio 3 punkto taikymo poreikis ir pagrindas, nes įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai, dėl kurių atsirado civiliniai teisiniai padariniai.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-01-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-631/2014 atsakovai D. N. ir S. J. pripažinti kaltais apgaule savo naudai įgiję svetimą turtą, tai yra padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. Minėtame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, kad pagal paskolos sutartį faktiškai gautus pinigus, t. y. 9650 litų (kiti 4200 litų buvo išskaičiuoti kaip palūkanos už 12 mėnesių paskolą paskolos davėjo naudai), perėmė S. J. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame taksi automobilyje Radviliškio mieste perdavė D. N., kuris 150 litų perdavė Z. L., likusius pinigus, t. y. 9500 litų, tą pačią dieną D. N. pasidalijo su S. J., tačiau buto Z. L. nenupirko ir pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – Z. L. priklausančius 9500 Lt.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 1A-343-316/2014 S. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžio atmetė.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad restitucija šiuo atveju netaikytina.
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.