- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-337-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06853-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- L. Z., B. L.
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Apeliacinės instancijos teismo teisėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-337-357/2013
Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06853-2012-9
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 11 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. Z. ir B. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis Z. L. interesus, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 28 d. atsakovės B. L., atstovaujamos L. Z., ir Z. L. pasirašytą paskolos sutartį ir šios sutarties pagrindu išduotą sutartinės hipotekos lakštą (1–8 b. l.). Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pagal 2012 m. birželio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį vykdomą nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), priverstinį pardavimą iš varžytynių, taip pat sustabdyti priverstinį 13 850 Lt paskolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 140 Lt žyminio mokesčio išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi (45–46 b. l.) ieškovo prašymą tenkino – sustabdė išieškojimo vykdymą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį, vykdomą iš Z. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), priverstinį pardavimą iš varžytynių, taip pat sustabdė priverstinį 13850 Lt paskolos, palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimą.
Teismas nurodė, kad antstolio T. U. kontoroje vykdant skolos išieškojimą iš skolininkės Z. L. pagal 2012-06-11 Šiaulių miesto išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojai B. L., buvo areštuotas skolininkei Z. L. priklausantis turtas bei paskelbtos turto varžytynės. Teismui priėmus ieškinį dėl paskolos tarp fizinių asmenų sutarties ir pagal ją išduoto sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais bei atsižvelgiant į tai, kad pradėtas vykdyti išieškojimas pagal sutartį, kurios teisėtumas yra ginčijamas, ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai L. Z. ir B. L. atskiruoju skundu (48–50 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį, įpareigoti antstolį T. U. kuo skubiau vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį – priverstinai parduoti iš varžytynių skolininkei Z. L. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas L. Z., veikdamas atsakovės B. L. įgaliojimo pagrindu, Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S. akivaizdoje suteikė paskolą Z. L., kuri įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą. Pinigai Z. L. buvo perduoti asmeniškai į rankas notaro akivaizdoje ir ji pasirašė, kad su sutarties sąlygomis susipažino, apie prisiimtus įsipareigojimus ir jų nevykdymo pasekmes žino.
2. Atsakovai L. Z. ir B. L. Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nėra įtraukti civiliniais ieškovais ar nukentėjusiais asmenimis, o yra liudytojai. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-11 nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nepanaikinus ar net nesustabdžius įsiteisėjusių teismo sprendimų, ieškovas prašo priimti naują, kardinaliai prieštaraujantį įsiteisėjusiam, sprendimą.
3. Z. L. visiškai nesirūpina įkeisto turto likimu, du metus nemoka komunalinių mokesčių, suprasdama, kad įkeistas butas, nevykdant paskolos grąžinimo sąlygų, gali atitekti paskolos davėjui, ir yra pasiruošusi šį turtą perduoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (56–58 b. l.) ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis Z. L. interesus, prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad Z. L. sutarties ir jos pagrindu išduoto sutartinės hipotekos lakšto pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, kadangi ji sirgo psichine liga, jai buvo nustatytas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, todėl sutartis ir jos pagrindu išduotas sutartinės hipotekos lakštas turi būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovo nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, o realizavus Z. L. butą, būtų padaryta žala, reikėtų inicijuoti naujus teisinius procesus. Atsakovai, teigdami, kad Z. L. nemoka komunalinių mokesčių, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o jeigu taip ir būtų, tai šios aplinkybės nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis Z. L. interesus, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 28 d. atsakovės B. L., atstovaujamos L. Z., ir Z. L. pasirašytą paskolos sutartį ir šios sutarties pagrindu išduotą sutartinės hipotekos lakštą (1–8 b. l.). Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), priverstinį pardavimą iš varžytynių, taip pat sustabdyti priverstinį skolos, palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimą.
Šiaulių miesto apylinkės teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino (45–46 b. l.).
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja materialinių teisinių santykių tarp šalių buvimo fakto. Taip pat, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2010 m. gruodžio 28 d. atsakovės B. L., atstovaujamos L. Z., ir Z. L. sudarytą paskolos sutartį ir šios sutarties pagrindu išduotą sutartinės hipotekos lakštą (1–6 b. l.). Pripažintina, kad teismui tenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus paskolos sutartį ir sutartinės hipotekos lakštą negaliojančiais, neabejotinai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes iš varžytynių pardavus Z. L. priklausantį butą, ieškovas turėtų ginčyti antstolio atliktus veiksmus, inicijuojant naujus teisminius ginčus. Atskirajame skunde atsakovai nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje jie nėra įtraukti civiliniais ieškovais ar nukentėjusiais asmenimis, o yra liudytojai. Be to, Z. L. nesirūpina įkeistu turtu – nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovai nurodydami, kad Z. L. nesirūpina įkeistu turtu, nemoka komunalinių mokesčių, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Net ir tuo atveju, jei šie įrodymai teismui būtų pateikti, atsakovų argumentai apie Z. L. nesirūpinimą įkeistu turtu, negali turėti įtakos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui. Atsakovų argumentas apie jų įtraukimą baudžiamojoje byloje liudytojais, o ne civiliniais ieškovais ar nukentėjusiais, taip pat yra teisiškai nereikšmingas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo atskirojo skundo argumentu, kad ieškovas prašo kardinaliai pakeisti įsitesėjusį teismo sprendimą, net neprašydamas jo panaikinti ar sustabdyti. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinio matyti, kad, ieškovas, pateikdamas ieškinį, kaip tik ir prašė sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal įsiteisėjusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė, priimdamas skundžiamą nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovų L. Z. ir B. L. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.