Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl ieškovei prašant byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad nesant duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tam neprieštaravo ir atsakovas. Nepilnamečiam vaikui prašomas priteisti išlaikymas po 250 Eur atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje atitinka geriausius vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus N. J.. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje ieškovės parodymais ir iš išvados teikiančios institucijos išvados matyti, kad šiuo metu šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, o atsakovas gyvena atskirai.

Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nes ji su sūnumi gyvena Jungtinėje Karalystėje, vaikas lanko (duomenys neskelbtini) jaunimo mokyklą, baseino bei kovos menų būrelius, bei kur nepilnamečiam vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes tai geriausia atitinka vaiko interesus, taip pat pažymėjo, kad specialistų apsilankymo metu atsakovas su tuo sutiko.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą atitinkamai su ieškove ar atsakovu pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad atsakovas, neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas ir rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, ir atsižvelgdamas į tai, tenkina ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui N. J. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga mažiausiai 640 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimo nepateikė. Po bylos išnagrinėjimo elektroniniu paštu parašė, kad su išlaikymo dydžiu sutinka.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad ji su sūnum ir draugu nuomojasi butą, kurio nuoma ir išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 1000 Eur. Todėl atitinkamai sūnui tenka dalis būsto išlaikymo išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių nepilnamečio sūnaus poreikių visumą, daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus N. J. poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) reikalingas ne mažesnis kaip 640 Eur išlaikymo dydis per mėnesį.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu uždirba apie 1568 Eur. Ji nuomojasi butą. Atsakovas turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismui patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad atsakovas už 2022 m. gegužės mėnesį gavo 2300 Eur darbo užmokestį, už 2022 m. kovo ir balandžio mėnesius 788,00 Eur ir 705,29 Eur darbo užmokestį.

Teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Be to, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus vyras, jo neapsunkina vaiko auginimo rūpesčiai, ieškovei tenka didesnė našta rūpintis vaiku, todėl sprendžia, kad atsakovas tikrai gali teikti savo sūnui 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, o tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad priteisiama suma yra netgi mažesnė nei pusė realių vaiko poreikių sumos (320 Eur).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas per 2019 metus ieškovei pervedė 400 svarų sterlingų, per 2020 metus - 330 svarus sterlingų, per 2021 metus - 400 svarų sterlingų, taigi jis neteikia pakankamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius tris metus yra 7635 Eur.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Nustačius, kad tėvui tenkanti išlaikymo pareiga yra 250 Eur per mėnesį, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, jog yra sumokėjęs daugiau nei nurodė ieškovė, vaiko išlaikymo įsiskolinimas už trijų metų laikotarpį atėmus sumokėtus 1365 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 7635 Eur įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, 334 Eur (94 Eur už bendravimo tvarkos nustatymą, 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 172 už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą) žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovę bylos nagrinėjimo metu atstovavo profesionalus teisininkas advokato padėjėjas bei dėl to ji patyrė 550 Eur išlaidų, o ieškinys yra patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti nepilnamečiam vaikui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo (2022 m. kovo 31 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7635 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 334 Eur žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Priteisti iš E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo. Atsakovas teismo sprendimą gali skųsti per 30 dienų nuo jo vertimo gavimo dienos.