Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-05-29 · Administracinė byla Nr. A-395-756/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
A-395-756/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00458-2017-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
S. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-395-756/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00458-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. R. 2017 m. kovo 22 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 60 000 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. kovo 6 d. iki skundo padavimo teismui dienos laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN 8 ir 9 lokaliniuose sektoriuose kartu su kitais 8 asmenimis (devyniese), kurių plotas buvo 25 kv. m, o gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino baldai. Be to, gyvenamosiose patalpose nebuvo vėdinimo, kaupėsi drėgmė, buvo žema temperatūra, trūko dirbtinio bei natūralaus apšvietimas. Dėl prasto apšvietimo pablogėjo pareiškėjo regėjimas. Alytaus PN patalpose buvo asbesto, todėl nuo asbesto dulkių pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai, jis patyrė emocinę depresiją. Negana to, šalia pareiškėjo gyvenamojo lokalinio sektoriaus esančiose darbo zonose nuolat sklido aitrūs specifinį, cheminį kvapą turintys dūmai, kurie prasiskverbdavo į jo gyvenamąją patalpą ir į pasivaikščiojimo kiemą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jis yra nerūkantis, tačiau 9 būrio koridoriaus gale buvo įrengta rūkymo patalpa, prieš drabužių džiovinimo patalpą, todėl tabako dūmai prasiskverbdavo į drabužių džiovinimo patalpą. Alytaus PN 9 lokaliniame sektoriuje kartu su juo buvo laikoma nuo 80 iki 110 asmenų, visos patalpos buvo bendros, todėl pareiškėjas jautėsi stebimas prižiūrėtojų, kitų nuteistųjų bei negalėjo pabūti vienas ar turėti privatų gyvenimą. Be to, kiti nuteistieji nuolat triukšmavo, todėl jis negalėjo pailsėti. Tualeto patalpose buvo 6 unitazai, tačiau nebuvo pertvarų, kurios buvo įrengtos nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas nurodė, kad buvo prievarta kalinamas Alytaus PN pavojingomis sąlygomis, kadangi buvo laikomas su pavojingais recidyvistais ir žmogžudžiais, todėl nuolat jautė pavojų bei nervinę įtampą.

3. Alytaus PN neužtikrino tinkamo teisės aktus atitinkančio maisto. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. sausio 4 d. per pietus nuteistiesiems skirtoje maistinėje porcijoje buvo nuo 8 iki 23 g mėsos, o košės – 140–160 g, todėl maisto porcijos svoris vienam asmeniui buvo mažesnis nei nustatytas teisės aktuose. Maisto svėrimą elektroninėmis svarstyklėmis stebėjo pareigūnas M. Ž., kuris turėjo surašyti tarnybinį pranešimą. Taip pat minėtą įvykį filmavo pareigūnas M. P., o vaizdo įraše buvo filmuoti svarstyklių rodomi duomenys, sveriamas maistas bei užfiksuoti asmenų, kurie svėrė savo maistą vardai ir pavardės. Tokie ar net mažesni maisto kiekiai buvo patiekiami per visus 3 metus, kai pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN. 2017 m. vasario 16 d., 9 lokalinio sektoriaus valgykloje, pusryčių metu, nulupus virtus patiekiamus kiaušinius buvo pastebėta, kad jie sugedę, tačiau nebuvo kompensuoti gerais kiaušiniais. Minėtą įvykį tuo metu budėjęs Alytaus PN pareigūnas užfiksavo tarnybiniame pranešime. Alytaus PN tiekiamų mėsos ir žuvies kotletų sudėtyje buvo mažiausiai 50 proc. duonos, taip pat buvo kmynų, todėl manė, kad mėsa buvo pakeičiama pigesniu produktu, t. y. duona. Alytaus PN tiekiama arbata buvo nesaldi, todėl pareiškėjas negavo jam priklausančio cukraus normos. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti už gyvenamosios patalpos ribų gali 4 valandas, o likusias 20 valandų per parą buvo prievarta kalinamas perpildytoje patalpoje. Pareiškėjas patyrė didžiausius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, buvo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau minimalaus ploto nei nustatyta teisės aktuose. Tačiau galiojantys teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigose gyvenamąjį plotą skaičiuoti su baldais ar be jų. Be to, Alytaus PN gyvenamosios patalpos yra bendrabučių tipo, kur nuteistieji gali laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus PN atkreipė dėmesį, kad aukštai, kuriuose gyvena nuteistieji, yra rakinami nuo 17 val. iki 7 val.

6. Alytaus PN nurodė, kad 18 ir 9 būrių sanitariniuose mazguose tualetai perskirti pertvaromis, kurios buvo įrengtos visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį. Alytaus visuomenės sveikatos centro tikrinimo aktuose higienos normų pažeidimai Alytaus PN nebuvo nustatyti, o pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN buvo užtikrinama tinkama temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, dirbtinė apšvieta. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langą. Pažymėjo, jog asbestiniu stogu dengtų pastatų Alytaus PN nėra. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas per mėnesį galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas į Alytaus PN sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl radikulito, hepatito C, virusinės infekcijos, nemigos, jam visą laiką buvo skirtas adekvatus gydymas.

7. Atsakovas nurodė, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas 3 kartus per parą, maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų direktoriaus budinčiam padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį, o maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros darbuotojų juslinio maisto patikrinimo, kuris patiekiamas geros kokybės. Kartą per ketvirtį yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomas maistingumas ir energetinė vertė. Maistas iš maisto paruošimo virtuvės į 8, 9, 10 lokalinių sektorių valgyklą atvežamas termosuose ir patiekiamas nuteistiesiems ant stalų. Patiekalų neatitikimas pareiškėjo lūkesčiams, neįpareigoja maisto gamintojo gaminti patiekalus kitaip, nei nurodo galiojantys teisės aktai ar maitinimo paslaugos sutartis. Alytaus PN maisto gamybą vykdo UAB ,,Niklita“. Kiekvieną dieną dvi UAB ,,Niklita“ darbuotojos nuo 7 val. iki 21 val. prižiūri nuteistųjų darbą ir elgesį maisto gamybos proceso metu. Tik prižiūrint šiems darbuotojams nuteistieji turi prieigą prie maisto produktų sandėlių. Alytaus PN nuteistųjų valgyklą nuolat netikėtai tikrina Alytaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 2017 m. kovo 27 d. Alytaus PN tiekiamą maistą tikrino komisija, kuri maisto ir arbatos ar kitų pažeidimų nenustatė. Atsakovas paaiškino, kad patiekalo ,,žuvies kotletai“ viena iš sudedamųjų dalių yra duona, be to, minėtame patiekale galėjo būti kmynų, kuris yra vienas iš populiariausių prieskonių. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio ir dėl to atsiradusios žalos.

II.

8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. birželio 5 d., nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d., nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. kovo 24 d., no 2015 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrio 9 miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,88 kv. m ploto. Nuo 2015 m. spalio 7 iki 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas 9 būrio 6 miegamąjį, kuris yra 37,91 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punktu, teismas sprendė, jog atsakovas užtikrino, kad pareiškėjui tektų ne mažiau kaip 3,1 kv. m. Taip pat teismas pažymėjo, jog baldų ir kitų įrenginių plotas nėra išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į atitinkamas tarnybas nesikreipė, temperatūros, drėgmės, ventiliacijos ar apšvietimo pažeidimų nenustatė. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu visų būrių, kuriuose gyveno pareiškėjas, sanitariniai mazgai buvo su pertvaromis, tualetuose yra įrengtos 1,5 m durys. 18 ir 9 būrių sanitariniuose mazguose tualetai atskirti 2 m mūrinėmis pertvaromis, kurios buvo įrengtos visą pareiškėjo skundo laikotarpį. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad sanitariniame mazge buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas. Be to, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto, nurodęs, kad Alytaus PN stogas yra padengtas rulonine stogo danga, o asbestiniu stogu dengtų pastatų Alytaus PN nėra.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN įrengti rūkomieji yra izoliuoti, su ventiliacija, todėl pareiškėjo teiginius dėl kvėpavimo tabako dūmais einant į džiovyklą vertino kaip deklaratyvius. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl sklindančių specifinių kvapų, kadangi pareiškėjas į Alytaus PN administraciją ar kitą instituciją nesikreipė.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas tinkamos kokybės maistas. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2014 m. sausio 10 d., 2015 m. kovo 30 d., 2016 m. birželio 6 d. cheminių tyrimų protokolus, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centro 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. kovo 22 d. tyrimų protokolus (b. l. 39–49). Byloje pateikti duomenys patvirtino, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras reguliariai tikrina maisto, tiekiamo į Alytaus PN, kokybę ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Tačiau atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų dėl netinkamai tiekto maisto 2017 m. sausio 4 d. ir 2017 m. vasario 16 d., todėl šiuos pareiškėjo argumentus dėl netinkamai tiekto maisto teismas laikė nepaneigtais, bet atkreipė dėmesį, jog nėra duomenų, kad nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai.

13. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundo teiginius dėl 4 val. trukmės pasivaikščiojimų už gyvenamosios patalpos ribų teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad aukštai, kuriuose gyvena nuteistieji yra rakinami nuo 17 val. iki 7 val. Tokią tvarką numato teisės aktai, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

III.

14. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skunde nurodytą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią iš bendro gyvenamojo ploto išskaičiuojamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

16. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo skunde nurodytą aplinkybę, jog per parą visą laiką yra rakinamas, išskyrus 4 valandas, kadangi teismas šią aplinkybę nagrinėjo atskirai nuo nusiskundimų dėl per mažo tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, paties užrakinimo fakto pareiškėjas neskundė. Alytaus PN užrakinus aukštus, yra suvaržomas laisvas judėjimas, nes negali išeiti į pasivaikščiojimo kiemelį.

17. Pareiškėjas pažymi, kad dėl savo padėties (kalinimo laisvės atėmimo įstaigoje) objektyviai neturi galimybės surinkti įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, susijusius su kalinimo sąlygų pažeidimais, todėl jie laikomi nustatytais. Pareiškėjo teiginius turėtų paneigti atsakovas, kuris ir nurodo, kad pareiškėjas buvo kalinamas esant devyniems asmenims. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog gyvenamosiose patalpose buvo laikoma mažiau nei 8–9 asmenys, todėl ta aplinkybė yra teisinga. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių higienos normų atitikimus konkrečiose pareiškėjo buvimo patalpose, nes jų neturi, todėl higienos pažeidimai turi būti pripažinti.

18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pareiškėjo asmeninių laisvių suvaržymas ir privataus gyvenimo apribojimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, nes toks privataus gyvenimo ribojimas yra draudžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme. Sanitariniuose mazguose įrengtos išorinės pertvaros neužtikrina privatumo, be to, atsakovas nepagrindė savo teiginio, jog tualetų kabinose yra įrengtos durys.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas yra prievarta kalinamas Alytaus PN pavojingomis sąlygomis, kartu su pavojingais recidyvistais ir žmogžudžiais, dėl to nuolat jaučia pavojaus jausmą, nervinę įtampą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. vasario 16 d. pareiškėjui buvo patiektas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, todėl negalėjo pripažinti skundo nepagrįsto.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pasak Alytaus PN, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, taip pat tinkamai įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei EŽTT praktiką, todėl nepagrįstai iš bendro gyvenamojo ploto neišskaičiavo baldų ir kitų įrenginių ploto. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu bei kitų higienos reikalavimų pažeidimų. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo teiginius dėl laisvo judėjimo suvaržymo bei kalėjimo pavojingomis sąlygomis su recidyvistais ir žmogžudžiais.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: 18 būrio 9 miegamajame, kurio plotas yra 35 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,88 kv. m; 9 būrio 6 miegamajame, kurio plotas yra 37,91 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,73 kv. m. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose teko nuo 3,88 iki 4,73 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. buvo užtikrinta daugiau ploto, nei nustato nacionalinės teisės aktai. Net kameroje esant baldams, pareiškėjui buvo užtikrinta judėjimo laisvė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nebuvo pažeista minimali teisės aktais nustatyta kameros ploto norma. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui kamerose turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.). Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus, ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. sprendimą byloje M. prie Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) ir kt.)). Šiuo atveju atsakovas pateikė duomenis apie kalinamųjų skaičių bendrabučio patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 30–38) bei paaiškinimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir rūkymo gyvenamosiose patalpose (b. l. 50), todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas nepaneigė jo nurodytų aplinkybių.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatė, jog 2017 m. balandžio 1 d. ir 2017 m. vasario 16 d. pareiškėjui buvo patiektas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas, todėl negalėjo pripažinti skundo nepagrįstu. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, jog administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl dvi dienas nesuteikto tinkamo maitinimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl šiuo aspektu nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis kalinamas Alytaus PN pavojingomis sąlygomis, laikant jį kartu su pavojingais recidyvistais ir žmogžudžiais, dėl ko nuolat jaučia pavojaus jausmą, nervinę įtampą yra visiškai deklaratyvūs, todėl atskirai nevertintini.

33. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jas detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina bylos duomenys, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pateiktame apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis deklaratyvūs argumentai yra vertintini kaip pareiškėjo bylos aplinkybių subjektyvus traktavimas, todėl nėra pakankami pagrįsti teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė