Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutarties dėl 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1487-758/2025 pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui P. D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.6. Apeliantas nei su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Šis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. jau byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, tik kitokiu šių įrodymų vertinimu, nei vertino ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Su atskiruoju skundu atsakovas P. D. pateikė rašytinius įrodymus – 2024 m. 47 savaitės duomenis apie registruotus gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejus pagal savivaldybes bei variklio dangtelio nuotrauką.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

19. Susipažinęs su pateiktais rašytiniais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjant atskirąjį skundą, nes nurodyti susirgimo duomenys nurodo bendrą sergamumą tam tikru metu konkrečioje savivaldybėje, tačiau neturi reikšmės vertinant konkretų atsakovo sirgimo faktą jo nurodytu terminu. Atitinkamai variklio dangtelio nuotrauka gali turėti reikšmės bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau šiuo atveju sprendžiant, ar pagrįstai teismas atsisakė tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodytas įrodymas teisinės reikšmės neturi. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti į bylą atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių

20. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).

21. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

22. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

23. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

24. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje iš viso negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

25. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jis neturėjo galimybės nustatytu terminu pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes sirgo ir, vadovaudamasis šeimos gydytojo rekomendacijomis, gydėsi namuose ir tik pasveikęs pradėjo rūpintis dėl gautų teismo įpareigojimų nustatytu terminu pateikti atsiliepimą į ieškinį. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad apeliantui ieškinys ir teismo pranešimas buvo įteiktas tinkamai. Lietuvos teisų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškinys ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai P. D. 2024 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismas buvo nustatęs 14 dienų atsiliepimo į ieškinį terminą, atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikti turėjo 2024 m. lapkričio 30 d., tačiau atsižvelgianį į tai, kad minėta diena buvo nedarbo, atsakovui terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį baigėsi 2024 m. gruodžio 2 d. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą už akių.

26. Kaip minėta, atsakovas termino pateikti atsiliepimą į ieškinį praleidimą grindė liga, tačiau jokių patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas sirgo jo nurodoma liga – (duomenys neskelbtini), duomenų nepateikė, t. y. byloje nėra gydytojo išrašo apie teiktą konsultaciją galimos ligos atveju, kuris patvirtintų atsakovo kreipimąsi dėl ligos. Be to, apeliantas nurodė, jog kreipėsi į banką dėl tam tikrų duomenų pateikimo, taigi, apeliantas suprato gautų procesinių dokumentų reikšmę, tačiau nustatytu terminu teismo įpareigojimų neįvykdė. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, jog šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. Kaip minėta šios nutarties 25 punkte, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą, todėl turėjo visas galimybės pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, tinkamai neįvertino dėl termino praleidimo kilsčiančių pasekmių. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Dėl įrodymų vertinimo ir jų įtakos sprendimo už akių pagrįstumui

27. Vertinant CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, apskųsti šį sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka šiai šaliai suteiktų procesinių garantijų kontekste, pažymėtina, kad pasyvioji šalis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks pasyviosios šalies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, visapusiškai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka išsamaus surinktų įrodymų vertinimo. Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas už akių galėtų būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. Be kita ko, teismas nurodė, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimamo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu atskiruoju skundu atsakovas kelia CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo klausimą, teigdamas, kad jo pareiškime nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl 3 700 Eur nuostolių atlyginimo, kurie, ieškovo teigimu, susidarė 1) atsakovui apgadinus automobilį ir 2) ieškovui negalint automobiliu naudotis po automobilio pasiėmimo iš atsakovo iki jo nurodytos datos - 2024 m. spalio 7 d. Ieškovas automobilio sugadinimams pagrįsti pateikė 2024 m. rugpjūčio 21 d. parengtą Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta transporto priemonės remonto kaštų vertė. Atitinkamai patirtus nuostolius už laiką nuo automobilio pasiėmimo iš atsakovo iki 2024 m. spalio 7 d. ieškovas skaičiavo po 170 Eur už savaitę kaip buvo numatyta sutartyje, iš viso 1190 Eur.

30. Apeliantas, argumentuodamas dėl automobiliui padarytos žalos atskirajame skunde nurodė, kad ieškovas nei karto nesikreipė į atsakovą su pretenzija ar kitokiu reikalavimu atlyginti automobiliui padarytą žalą, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovui paliktas 400 Eur užstatas buvo pakankamas automobilio apgadinimams sutvarkyti. Be to, atsakovas pirmą kartą apie padarytus automobiliui sugadinimus ir žalą sužinojo tik gavęs ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus pažymi, kad ieškovas su atsakovu 2024 m. kovo 6 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3.1. punkte numatyta, kad nuomininkas moka 170 Eur nuomos mokestį kas savaitę. Be to, nuomininkas į nuomotojo sąskaitą sutarties pasirašymo dieną pavedimu ar grynaisiais pinigais sumoka 200 Eur užstatą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 2.1.2. papunktyje nurodyta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui pilnai atsiskaičius, nuomotojas per 3 (tris) darbo dienas grąžina užstatą nuomininkui.<....> Nuomininkas turi teisę užstatą ar jo dalį užskaityti nuomininko padarytai žalai atlyginti.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto kaštai) pagal kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą sudaro: remonto darbų vertė - 549,90 Eur; dažymo darbų vertė - 367,88 Eur; dažymo medžiagų vertė: 776,98 Eur; keičiamų dalių vertė – 1 462,47 Eur; papildomų išlaidų vertė - 132,23 Eur; atkuriamoji vertė (įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą) – 2 214,11 Eur, PVM (21 proc.) 464,96 Eur, iš viso: 2 679,07 Eur; transporto priemonės atkuriamoji vertė (be PVM) - 2 210,00 Eur; transporto priemonės atkuriamoji vertė (su PVM) - 2 680,00 Eur. Kaip minėta, ieškovo ieškinio reikalavimas yra 3 700 Eur, iš kurio 1 190 Eur sudaro ieškovo nurodomi nuostoliai dėl negalėjimo naudotis automobiliu, todėl darytina išvada, kad automobilio apgadinimo nuostolius ieškovas vertina 2510 Eur. Įvertinus vertinimo ataskaitoje nurodytus transporto priemonės remonto kaštus, lieka neaiški sumokėto užstato reikšmė, t. y. ar ieškovas prašydamas priteisti automobilio sugadinimo nuostolius, vertino atsakovo jam sumokėtą užstatą ir jo dalį užskaitė padarytai žalai atlyginti, be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių paaiškinimai dėl sumokėto užstato, jo dydžio yra skirtingi – ieškovas nurodo gavęs 200 Eur užstatą, o atsakovas nurodo pervedęs ieškovui 400 Eur užstatą.

32. Taip pat pabrėžtina, kad sutarties 2.3. papunkčiu susitarta, kad nuomininkas įsipareigoja atlyginti visas išlaidas, kurios atsiras dėl jo kaltės bei atlyginti išlaidų, atsiradusių dėl jo kaltės dalį, kurių neatlygins draudimo bendrovė (frančizė ir kt.). Teismas priimtame sprendime už akių nesiaiškino ir nevertino transporto priemonės draudimo sąlygų bei aplinkybių, susijusių su transporto priemonės draudimu, nebuvo nustatyta, ar buvo išmokėta draudimo išmoka dėl įvykusio įvykio, kas atitinkamai kelia abejonių dėl priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumo.

33. Apeliantas taip pat nurodė nesutinkantis su ieškovo reikalavimu dėl nuostolių, kuriuos ieškovas galimai patyrė dėl negalėjimo naudotis automobiliu, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. priimdamas sprendimą už akių nurodė, kad ieškovas automobiliu negali naudotis po automobilio pasiėmimo iš atsakovo iki šiol, todėl patirti nuostoliai už laiką nuo automobilio pasiėmimo iš atsakovo iki 2024 m. spalio 7 d., t. y. po 170 Eur (viso 1190 Eur) už savaitę kaip buvo numatyta sutartyje. Visgi, įvertinus šalių sudarytos sutarties nuostatas matyti, kad šalys susitarė dėl nuomininko (atsakovo) mokamo 170 Eur nuomos mokesčio dydžio kas savaitę, t. y. atsakovui naudojantis automobiliu, tačiau sutarties nuostatų dėl nuostolių atlyginimo ieškovui negalint naudotis savo automobiliu tuo metu, kai automobilis jau yra grąžintas ieškovui, nėra, todėl lieka nenustatyta, kokiu pagrindu ieškovas prašo priteisti minėtą sumą bei kokiais neteisėtais atsakovo veiksmais įrodinėja negalėjimą eksploatuoti automobilio.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kartu su ieškiniu pateikta 2024 m. spalio 7 d. pažyma dėl automobilio Toyota Prius Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria S. M., užsiimantis transporto priemonių remontu, patvirtino, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. V. I. adresu (duomenys neskelbtini) pristatė remontui automobilį Toyota Prius Plus, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nes minėtas automobilis buvo apgadintas, reikėjo keisti detales, dažyti. Pažymoje nurodoma, kad automobilis pas S. M. išbuvo iki 2024 m. spalio 7 d. ir iki šios datos V. I. negalėjo automobilio eksploatuoti. Atitinkamai automobilio vertinimo ataskaitos priede Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad automobilis yra apžiūrėtas tuo metu 2024 m. rugpjūčio 21 d., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai automobilis turėjo būti pas S. M. jo nurodomu adresu. Kilus šiems neatitikimams, lieka abejonių dėl ieškovo grindžiamų aplinkybių dėl automobilio eksploatavimo fakto.

35. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog civilinėje byloje priimant sprendimą už akių nebuvo įvertintos civilinės atsakomybės sąlygos, tinkamai nenustatytas atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių priežastinis ryšys (CK 6.245 straipsnis).

36. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

37. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sprendimas už akių buvo priimtas įvertinus tik ieškovo poziciją ir pateiktus įrodymus, nes atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai leidžia spręsti, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovo išdėstyti argumentai gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės baigties

38. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

39. Vadovaujantis išdėstytais motyvais Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartis naikintina, atsakovo P. D. pareiškimas dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1487-758/2025 peržiūrėjimo tenkintinas, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas už akių, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. papildomas sprendimas naikintini ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o civilinė byla pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui P. D. dėl nuostolių atlyginimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo P. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą už akių ir 2024 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.