Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui Andriui Klišauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui H. L. (H. L.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarko su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. rugsėjo 10 d. teisme gautas ir 2025 m. rugsėjo 11 d. priimtas D. P. ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko N. L. (N. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina;

1.2. priteisti iš atsakovo H. L. (H. L.) nepilnamečiam vaikui N. L. (N. L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 390 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės;

1.3. paskirti ieškovę D. P. uzufrukto teise tvarkyti priteistą išlaikymą;

1.4. priteisti iš atsakovo H. L. (H. L.) nepilnamečiam vaikui N. L. (N. L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 340 Eur išlaikymo įsiskolinimo nuo 2025 m. kovo 10 d. iki kreipimosi į teismą dienos (6 mėn. × 390 Eur);

1.5. nustatyti atsakovo H. L. (H. L.) su sūnumi N. L. (N. L.) bendravimo tvarką:

1.5.1. tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val., pasiimant vaiką iš sutartos vietos ir ten grąžinant;

1.5.2. tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku, jį suderinus su vaiko mama;

1.6. priteisti iš atsakovo H. L. (H. L.) bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio N. L. (N. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nebuvo sudariusios santuokos.

6. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, šalys gali laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė nereiškianti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kad CPK suteikia teisę ieškovei sumažinti ieškinio reikalavimus, dalies jų atsisakyti, todėl priimtinas dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas ir šioje dalyje byla nutrauktina.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

7. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 20 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju nepilnametis N. L. (N. L.) gyvena kartu su ieškove, jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, netinkamai prižiūrėtų nepilnametį sūnų. Esant tokioms aplinkybėms, tenkintinas pirmasis ieškinio reikalavimas ir nepilnamečio N. L. (N. L.) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

9. Teismas pažymi, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis), tėvai turi vienodą teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką, taip pat iš anksto šalių suderintu laiku. Įvertinus vaiko amžių bei aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu visiškai nebendrauja su vaiku, daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, užtikrina vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, todėl nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kurią ji patikslino posėdžio metu. Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (iš lot. galutinio sprendimo galios), o tai reiškia, kad šalys turi teisę ją keisti tiek abipusio susitarimo pagrindu, tiek pakartotinai kreipdamosi į teismą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

11. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

12. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė nurodė, kad šiuo metu jie viena pati išlaiko sūnų, norėtų, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko poreikių tenkinimo, todėl prašo iš atsakovo priteisti 390 Eur dydžio išlaikymą sūnui. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikiams tekinti reikia apie 800 Eur sumos per mėnesį, jai finansiškai padeda artimieji, kad atsakovas neteikia pastovaus dydžio išlaikymo, tik kartais duoda pinigų vaikui (kovo mėn. pervedė 60 Eur, birželio mėn. dar 50 Eur). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienkartinis drabužių ar kitų daiktų nupirkimas negali būti prilyginamas materialiniam išlaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1095/2002). Taigi, atsakovui gera valia neteikiant išlaikymo dukrai, pagrįstai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nuostatas vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, tokiu būdu valstybė padeda nepilnamečių vaikų tėvams, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 32–36 punktai). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 122 Eur dydžio išmoką vaikui, tai reiškia, kad šia suma sumažėja abiejų tėvų našta teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

14. Teismas pabrėžia, kad siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė mokosi Šiaulių technologijų mokymo centro Menų ir grožio paslaugų skyriuje pagal formaliąją Floristo modulinę profesinio mokymo programą, valstybės finansuojamoje vietoje, D. P. suteiktos akademinės atostogos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., ji nedirba, ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute, ji gauna išmoką vaikui. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau jo motina nurodė, kad sūnus yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad atsakovas anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), nurodė ir ieškovė posėdžio metu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje nėra duomenų apie atsakovo įsidarbinimą, gaunamas pajamas iš darbinės veiklos.

15. Išanalizavęs šalių pateiktus duomenis apie kiekvieno iš jų turtinę padėtį (gaunamas pajamas, nekilnojamojo turto šalys neturi, galimybes, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, gauti didesnes pajamas), ieškovės nurodytas išlaidas, patiriamas vaiko išlaikymui, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pernelyg didelis įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, atitinka proporcingumo principą bei teismų praktiką, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 390 Eur, išlaikymą teikiant nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki vaiko pilnametystės.

16. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

17. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

18. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-04099 ieškovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 333 Eur dydžio žyminis mokestis (t. y. 105 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, po 114 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką), priteistinos iš atsakovo.

20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

21. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarta iš dalies tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui N. L. (N. L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2025 m. rugsėjo 10 d. – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

22. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.169 straipsniu, 3.190 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 4 dalimi, 150straipnsiu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

priimti dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukti bylą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tenkinti ieškinį.

Nustatyti nepilnamečio N. L. (N. L.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo H. L. (H. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio N. L. (N. L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. atsakovas su sūnumi bendrauja I ir III mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), 12 val. pasiimdamas vaiką iš sutartos vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną iki 18 val.,

2. atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku, iš anksto suderinęs su vaiko mama.

Priteisti iš atsakovo H. L. (H. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. L. (N. L.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį, mokamą nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš H. L. (H. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo procesinio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad žyminis mokestis valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Sprendimo patvirtintas kopijas per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.