- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-52-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05082-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., uždaroji akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja su patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolio Z. Z. 2022 m. rugpjūčio 8 d. areštą, kuris pritaikytas pareiškėjos banko sąskaitai visai išieškomai sumai – 102 946,23 Eur. Nurodė, kad antstolis procesinį veiksmą (sąskaitos areštą) atliko po išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymo, atitinkamai šis areštas reiškia, kad į sąskaitą patenkančios lėšos bus pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokie antstolio veiksmai neteisėti, prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarčiai, kuria sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje.
2. Nurodė, kad areštuota kelis kartus daugiau turto nei reikalinga reikalavimui patenkinti, kadangi antstolis taikė areštą pareiškėjos banko sąskaitai (102 946 Eur sumai), tačiau išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) reikalavimų patenkinimui taip pat jau yra areštuotas nekilnojamasis turtas: Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021 yra areštavęs 2020 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 671 perleistą turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22000/85655 dalių kitų statinių-kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių- aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 17 d. sprendimu (kurį ir vykdo antstolis) paliktos galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo). Yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turtui, kurio vertė 1 716 958 Eur, o antstolio taikomas banko sąskaitos areštas yra visiškai perteklinis.
3. Antstolis Z. Z. 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad tuo atveju, kai išieškojimas vykdomojoje byloje sustabdomas, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. CPK 662 straipsnyje numatyta, kad išieškotojas gali antstoliui nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Esant išieškotojos prašymui, antstolis 2022 m. rugpjūčio 5 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo areštavo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-169-459/2022 (buvęs Nr. e2-889-459/2020) UAB (duomenys neskelbtini) į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą ir grąžintiną 76 398,43 Eur užstatą. Arešto mastas nurodytas 104 446,37 Eur, kas atitinka skolos dydį pagal vykdomąjį dokumentą ir antstolio vykdymo išlaidas. Jokio kito skolininkės turto antstolis nėra areštavęs, t. y. skolininkės turto nėra areštuota per daug.
4. Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino, panaikino antstolio Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 5 d. priimtą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-14-5994. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Teismas nurodė, kad dėl antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų vykdymo veiksmų, sustabdžius vykdomąją bylą, yra pasisakyta civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 priimtoje įsiteisėjusioje nutartyje ir iš esmės pritarė minėtoje nutartyje nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, kad, tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Nusprendė, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl to, kad vykdomoji byla sustabdyta yra nebeaktualūs, plačiau dėl jų nematė faktinio ir teisinio pagrindo.
5.2. Teismas pažymėjo, kad reikalinga vertinti antstolio taikyto arešto pareiškėjos banko sąskaitai (sąskaitoms) pagrįstumą. Pažymėjo, kad nors Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 taip pat buvo pasisakyta ne tik dėl 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo Nr. S-22-14-5995, bet ir dėl antstolio PLAIS sistemoje pateikto nurodymo priverstinai nurašyti skolininkės pinigines lėšas, tačiau minėtoje byloje teismas iš esmės pasisakė kitu aspektu (dėl arešto masto). Spręsdamas dėl pareiškėjos sąskaitoms taikyto turto arešto pagrįstumo teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu, kuriuo iš pareiškėjos priteista skola išieškotojos naudai ir kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, iš pareiškėjos priteistų sumų išieškojimas nukreiptas į konkretų teismo sprendime nurodytą nekilnojamąjį turtą. Duomenų apie tai, kad šio turto nepakaktų vykdomojo rašto daliai dėl iš pareiškėjos (skolininkės) priteistų sumų išieškojimui įvykdyti, vykdomojoje byloje nėra. Teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių antstolis, vykdydamas išieškotinų sumų išieškojimą iš pareiškėjos, areštavo pinigines lėšas, esančias pareiškėjos banko sąskaitoje, užuot pirmiausia nukreipęs išieškojimą į vykdomajame rašte nurodytą turtą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad antstolis nepagrįstai 2022 m. rugpjūčio 5 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-14-5994 taikė apribojimus pareiškėjos banko sąskaitoms (nurašė pinigines lėšas), užuot pirmiausia nukreipęs išieškojimą į vykdomajame rašte nurodytą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 yra prejudicinė. Šioje nutartyje pasisakyta ne tik dėl antstolio teisės nurašyti pinigines lėšas, bet ir dėl tokio veiksmo kaip perteklinio, t.y. dėl arešto masto. Šiuo atveju teismas neturėjo teisės antrą kartą kitaip spręsti jau išnagrinėto klausimo.
6.2. Pažymi, kad teismas netinkamai aiškino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Šiuo teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas buvo nukreiptas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą, tačiau tai nereiškia, kad negalima išieškojimo nukreipti į kitą turtą ir, kad teismas nustatė išieškojimo eiliškumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
9. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolio teisės nurašyti pinigines lėšas ir dėl tokio veiksmo kaip perteklinio, neturėjo teisės antrą kartą kitaip spręsti jau išnagrinėto klausimo. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 vertino, ar antstolio patvarkymas nėra perteklinis ir nusprendė ne tik dėl teisės nurašyti pinigines lėšas, bet ir dėl tokio veiksmo masto. Nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 yra prejudicinė ir teismas neturėjo antrą kartą kitaip spręsti dėl išnagrinėto klausimo. Be to, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu, kad nepagrįstai nebuvo nukreiptas išieškojimas į vykdomajame rašte nurodyta nekilnojamąjį turtą, o buvo areštuotos piniginės lėšos. Mano, kad teismas klaidingai interpretavo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021.
10. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
12. Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
13. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su 2022 m. rugpjūčio 25 d. skundu dėl antstolio Z. Z. veiksmų, prašydama panaikinti 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą Nr. S-22-14-5995 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo skundą grindė teiginiais, kad antstolio veiksmai, areštuojant pareiškėjai priklausančias lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, reikalavimas šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą yra neteisėti; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės beveik 20 kartų viršija išieškomą sumą ir vykdomąsias išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nusprendė, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. antstolio patvarkymas Nr. S-22-14-5995, kuriuo antstolis areštavo visas esamas ir būsimas skolininkės atžvilgiu išmokėtinas lėšas 104 446,37 Eur sumai, yra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-293-253/2021 bendra išieškomos skolos suma (su palūkanomis) – 100 126,84 Eur, vykdymo išlaidų suma – 4319,53 Eur. Pareiškėjos turimos prievolės kreditorei suma (kartu su vykdymo išlaidomis) atitinka antstolio areštuotą sumą – 104 446,37 Eur. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad patvarkymu Nr. S-22-14-5995 areštuotų piniginių lėšų suma viršija išieškomą skolą ir vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar, kad antstolis areštavo skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo, pareiškėjai atsiėmus atskirąjį skundą, šios nutarties pagrįstumas apeliacine tvarka nebuvo patikrintas.
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino, kad reikalinga pasisakyti kitu pareiškėjos skunde nurodytu aspektu dėl antstolio taikyto arešto pareiškėjos banko sąskaitai pagrįstumo, kadangi civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 pasisakyta dėl arešto masto, o ne apie tai, ar galima nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas. Teismas nustatė, kad vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos, antstolis areštavo pinigines lėšas, esančias pareiškėjos banko sąskaitoje. Skundžiama nutartimi teismas panaikino antstolio nurodymą priverstinai nurašyti areštuotas pinigines lėšas, kadangi nusprendė, kad išieškojimas pirmiausiai turi būti nukreiptas į vykdomajame rašte nurodytą turtą.
15. Nurodytos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos skirtingumą lemia antstolio veiksmų vertinimą skirtingais aspektais: civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 pasisakyta dėl taikyto arešto, o nagrinėjamojo byloje pasisakyta dėl išieškojimo nukreipimo vykdyti priverstinai nurašant areštuotas pinigines lėšas, o ne nukreipiant išieškojimą į vykdomajame rašte nurodyta nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundų dėl antstolio veiksmų dalykus, pagrindus, apibrėžiančius teisminio nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo pripažinti, kad įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo Nr. 2YT-9057-1071/2022 nutartis turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Kaip jau buvo minėta, civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo nagrinėjimo dalykas ar bent jo dalis, tačiau šiuo atveju nurodytoje civilinėje byloje teismas netyrė ir nevertino, ar antstolis, teismui sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje, pagrįstai nukreipė išieškojimą į pinigines lėšas, o ne į vykdomajame dokumente nurodytą nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas laikė prejudicinę minėtos nutarties dalį kurioje buvo pasisakyta dėl arešto masto. Taip pat skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos skundo argumentai, susiję su skolininkės piniginių lėšų arešto negalimumu dėl to, kad vykdomoji byla sustabdyta, yra nebeaktualūs, nes dėl šių argumentų pasisakyta civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022, o patikslintame skunde dėl antstolio veiksmų atkartojami tie patys argumentai dėl nepagrįsto arešto taikymo esant vykdomajai bylai sustabdytai. Taigi, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nėra nustatytų prejudicinę reikšmę turinčių faktų, kurie būtų aktualūs nagrinėjamo atskirojo skundo kontekste.
16. Kitas aspektas, kuriuo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra dėl to, kad suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021, kuriuo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi suinteresuotas asmuo nurodo, kad CK 6.66 straipsnio 4 dalis riboja kitų kreditorių teises nukreipti išieškojimą į nuginčytu sandoriu perleistą turtą, bet ne išieškotojo teises pagal savarankišką (atskirą) reikalavimą priteistos skolos išieškojimą nukreipti į kitą skolininko turtą. Suinteresuoto asmens vertinimu actio Pauliana institutas neriboja skolos išieškojimo iš kito skolininko turto.
17. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau ir Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
19. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo pagrindu 2022 m. vasario 14 d. išduotas vykdomasis dokumentas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomasis raštas 2022 m. birželio 9 d. pateiktas vykdyti antstolio kontorai. 2022 m. birželio 10 d. patvarkymu antstolis nenustatė kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi išieškojimas vykdomojoje byloje buvo sustabdytas. 2022 m. liepos 5 d. antstolis priėmimo patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje. 2022 m. rugpjūčio 1 d. gautas išieškotojos prašymas dėl skolininkės piniginių lėšų arešto. Antstolis 2022 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu „Dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“ areštavo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-169-459/2022 (buvęs Nr. e2-889-459/2020) UAB (duomenys neskelbtini) į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą ir grąžintiną 76 398,43 Eur užstatą.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021 buvo išspręsti du savarankiški išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimai: 1) dėl 82 422,85 Eur skolos priteisimo ir 2) dėl 2020-02-03 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 671, pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana pagrindu) ir restitucijos taikymo.
21. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal sandorį turtą, jo vertę ar pinigines lėšas tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Kitaip, nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliana ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001). CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta actio Pauliana specifika nuo kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, pavyzdžiui patenkinus netiesioginį ieškinį išreikalautas turtas, kitaip nei tenkinant actio Pauliana ieškinį, įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams patenkinti. Kreditorius reikšdamas actio Pauliana ieškinį siekia apginti savo interesus, todėl patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamos ne skolininkui, o skiriamas actio Pauliana ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-584/2006).
22. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas nusprendė, kad antstolis pirmiausiai turėjo nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą ir negalėjo taikyti arešto banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Teismas sutapatino ir, atitinkamai, klaidingai vertino restitucijos ypatumus taikant actio Pauliana ir išieškojimo iš juridinio asmens turto eiliškumą. Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliano instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens–kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis.
23. CPK 665 straipsnyje reglamentuotas išieškojimo iš juridinio asmens turto eiliškumas: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 dalyje, kuris numato, jog ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai.
24. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, sutiktina su atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad antstolis pagrįstai pirmo ieškinio reikalavimo patenkinimą, esant išieškotojo prašymui, pirmiausiai nukreipė į pinigines lėšas, o šių esant nepakankamai, likusios skolos išieškojimas bus nukreiptas į UAB (duomenys neskelbtini) antru ieškinio reikalavimu nuginčytu sandoriu perleistą turtą (CPK 662 straipsnio 2 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų grindė aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje buvo sustabdyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjos skundo argumentai, susiję su skolininkės piniginių lėšų arešto negalimumu sustabdytoje vykdomojoje byloje yra nebeaktualūs, nes dėl jų pasisakyta civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartyje nurodė, jog pritaikydamas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašomą laikinąją apsaugos priemonę – 82 422,85 Eur skolos ir 8 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai sustabdymą, pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė UAB (duomenys neskelbtini) interesams, be pagrindo ignoruodamas UAB (duomenys neskelbtini) teisę gauti atlyginimą už dar 2019 metais atliktus darbus, nors ši atsakovės teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo, kurį vykdo antstolis Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas, panaikino ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė visiškai. Taigi, svarbu pažymėti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu 2022 m. birželio 30 d. nutartis, kurios pagrindu buvo sustabdyta vykdomoji byla, buvo panaikinta ir išieškojimo veiksmai galėjo būti tęsiami.
26. Vadinasi, panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kurios pagrindu buvo sustabdytas išieškojimas iš skolininko turto, tapo nebeaktualūs ir pareiškėjos skunde dėl antstolių veiksmų nurodomas skundo pagrindas ir dalykas. Dėl kitų pareiškėjos skunde dėl antstolių veiksmų minimų argumentų pasisakyta išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9057-1071/2022. Spręsdamas dėl išieškojimo eiliškumo, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, vykdant išieškojimą iš juridinio asmens turto. Anksčiau nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.