Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuotas asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

29. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydama, kad ji tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu antstoliui dar iki varžytynių pabaigos pranešė apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl antstolis privalėjo atšaukti varžytynes. Teigia, kad antstoliui dar iki varžytynių pabaigos likus kelioms dienoms buvo pateikti pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų skundai dėl antstolio veiksmų ir antstoliui buvo žinoma apie tai, kad buvo kreiptasi į teismą su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skolininkės turto pardavimą. Taigi, pasak pareiškėjos, antstolis turėjo pareigą iki varžytynių pabaigos tikrinti teismų bylas ir aiškintis, ar jo vykdomas turto pardavimas nėra teismo sustabdytas.

30. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pagrindo atšaukti varžytynes (ne)buvimo

31. Bendroji varžytynių tvarka yra numatyta CPK 713 straipsnyje. Varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 straipsnio nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatomis, taip pat valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. NVE-177 (1.3 E) patvirtintais dėl aukciono organizavimo ir vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo reikalavimais. Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 straipsnio 1 dalis).

32. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t.y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Vykdymo proceso ir varžytynių ypatumai lemia, kad varžytynės gali būti atšauktos, paskelbtos neįvykusiomis, o turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu CPK nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

34. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos. Kitiems atvejams, dėl kurių būtų galima atšaukti varžytynes, priskirtinos tik tokios paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad antstolis privalėjo atšaukti paskelbtas jos turto varžytynes, kadangi ji apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8506-808/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sustabdymą, antstolį informavo dar iki varžytynių pabaigos (2021 m. vasario 11 d. 11:54:59 val.), t.y. informavo tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu 2021 m. vasario 11 d., 11:52 val.

36. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8506-808/2021 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į jų pobūdį, iš esmės sudarė pagrindą stabdyti 2021 m. vasario 11 d. varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti ne tik buvus tokį pagrindą, tačiau ir tai, ar antstolis, sužinojęs apie vykdymo procese teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo realią galimybę atšaukti varžytynes laikantis įstatyme numatytos tvarkos (CPK 703 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ji dar iki varžytynių pabaigos kreipėsi į antstolį, informuodama apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, įvertinus tai, kad toks kreipimasis atliktas likus tik dviem minutėms iki varžytynių pabaigos, spręstina, kad antstoliui atšaukti varžytynes, t.y. priimti patvarkymą per tokį trumpą laiko tarpą buvo faktiškai neįmanoma, juolab, kad varžytynės yra organizuojamos elektroniniu būdu ir baigiasi automatiškai suėjus jų pabaigos laikui.

38. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog antstoliui elektroninis laiškas apie priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsiųstas 11:52 val. savaime nereiškia, kad su šiuo laišku, jo turiniu antstolis turėjo galimybę susipažinti tą pačią minutę ir imtis atitinkamų veiksmų, juolab iš pradžių nepateikus tokio varžytynių atšaukimo pagrindo – pačios teismo nutarties, su kuria taip pat būtina susipažinti prieš priimant patvarkymą atšaukti varžytynes. Iš skolininkės pateiktos telefoninių skambučių antstoliui išklotinės matyti, kad pirmasis skambutis antstoliui atliktas 11:52 val., pokalbio trukmė – 00:01:20 val. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pokalbiui pasibaigus apie 11:53:20 val., taigi iki varžytynių pabaigos apskritai likus tik šiek tiek daugiau nei pusantros minutės, antstolis juolab neturėjo objektyvios galimybės imtis atitinkamų veiksmų dėl varžytynių atšaukimo. Logiška ir akivaizdu, kad procesinis dokumentas – šiuo atveju antstolio patvarkymas, kuris, be kita ko, turi būti ir motyvuotas (CPK 613 straipsnio 1 dalis), per tokį trumpą laiką realiai negali būti surašomas. Pareiškėja, nurodydama, kad antstolis turėjo visas technines galimybes varžytynes atšaukti likus tik kelioms minutėms iki jų pabaigos, šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis).

39. Pareiškėjos teiginiai, kad antstolis buvo gavęs jos ir kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, taip pat jam buvo žinoma apie teismui teikiamus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko antstolis turėjo domėtis vykstančiais teisminiais procesais, atmestini kaip nepagrįsti ir nekeičiantys teisinės situacijos vertinimo. Pažymėtina tai, kad nei skundo dėl antstolio veiksmų, nei prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas teismui neįpareigoja antstolio einamuoju laiku nenutrūkstamai domėtis tokių prašymų išsprendimo teisme eiga, rezultatu. Prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra suinteresuota ta šalis, kuri siekia tokių priemonių taikymo, tuo tarpu antstolis, esant patenkintam prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų tik subjektas, kuris privalomai turėtų vykdyti tokią teismo nutartį, t.y. vykdyti teismo nutartyje numatytus įpareigojimus, kurie susiję su jo atliekamais vykdymo veiksmais.

40. Šiuo atveju pastebėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodomi skundai dėl antstolio veiksmų, kurie surašyti 2021 m. vasario 8 d., pateikti dėl antstolio 2021 m. sausio 12 d. patvarkymo Nr. S-21-179-1509, kuriuo paskelbtos pirmosios turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, ir kuriais ginčijama parduodamo turto rinkos vertė. 2021 m. vasario 8 d. teismui pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8506-808/2021 išnagrinėtas ir patenkintas per įstatyme numatytą terminą (CPK 147 straipsnio 1 dalis), kuris, be kita ko, sutapo su varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos terminu.

41. Pažymėtina, kad asmuo, teikdamas antstoliui pagrįstą prašymą dėl varžytynių atšaukimo ir siekdamas, kad antstolis įgyvendintų CPK 703 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę, tokį prašymą, elgdamasis protingai, apdairiai ir rūpestingai, turi pateikti atsižvelgdamas į varžytynių pabaigos momentą taip, kad antstolis iki jų pabaigos disponuotų protingu terminu objektyviai galėtų išnagrinėti prašymą bei priimti atitinkamą patvarkymą. Priešingu atveju, prašymą teikiantis asmuo turi prisiimti galimų jam nepalankių teisinių pasekmių riziką. Taigi tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas tą pačią dieną kaip ir pasibaigė varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad antstoliui apie tai buvo pranešta likus tik kelioms minutėms iki varžytynių pabaigos, nelemia antstolio veiksmų neteisėtumo, jam objektyviai neturint galimybės per tokį trumpą laiką motyvuotu patvarkymu atšaukti varžytynes.

42. Kadangi varžytynės suėjus jų pabaigos terminui 11:54:59 val. automatiškai pasibaigė (nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui), varžytynės pagrįstai paskelbtos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), po ko antstolis nebeturi galimybės jų atšaukti CPK 703 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal aptariamą teisės normą atšauktos gali būti tik dar nepasibaigusios varžytynės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis 2021 m. vasario 25 d. patvarkymais Nr. S-21-179-7391 ir Nr. S-21-179-7395 pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymų sustabdyti/atšaukti jos turto varžytynes, motyvuodamas tuo, jog pasibaigusios varžytynės negali būti sustabdytos ar atšauktos.

44. Paminėtina, kad antstolis, neturėdamas galimybės atšaukti jau pasibaigusių varžytynių, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8506-808/2021, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sustabdymas, iš esmės įvykdė, t.y. 2021 m. vasario 17 d. priėmė patvarkymą, kuriuo sustabdė tolimesnius areštuoto turto realizavimo veiksmus, įskaitant varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimą neįvykusiomis bei pasiūlymą išieškotojai perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, iki bus panaikintos ar nustos galioti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

45. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1040-567/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – skolininkės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju apskritai net nebūtų pagrindo įpareigoti antstolį vykdyti jau panaikintą teismo nutartį.

Dėl bylos baigties

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias varžytynių atšaukimo tvarką, pagrįstai sprendė, kad antstolis neturėjo objektyvių galimybių atšaukti varžytynes likus tik kelioms minutėms iki jų pabaigos, o taip pat, kad pasibaigusios varžytynės apskritai negali būti atšauktos, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.