Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Swedbank, AB ir antstolio R. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8506-808/2021 pagal pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, Swedbank, AB ir antstolis R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Apeliantas antstolis R. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja savo argumentus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo: Vilniaus miesto apylinkes teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8566-534/2021; 2021 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8444-465/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-8508-925/2021. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šiomis nutartimis grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apelianto pateiktas nutartis.

12. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 str. 8 d., nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

13. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio bylos išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimų pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas asmeniui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.

14. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius, galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas, kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo, pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos. Net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas, kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Pareiga įrodyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0179/18/01298 vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 1 135 185,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotojos ir hipotekos kreditorės Swedbank, AB naudai. Vykdant išieškojimą, antstolis nutarė areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 6 d. atlikus ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, turtas buvo įvertintas 2 128 000 Eur sumai. 2021 m. sausio 12 d. patvarkymu antstolis paskelbė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto pirmąsias varžytynes Nr. 202752, nustatant pradinę parduodamo turto 1 702 400 Eur kainą, t. y. 80 % nuo nustatytos turto rinkos vertes. Varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo išieškotojai perimti turtą nepriimtas dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9764-845/2021 nutarė atmesti 18 pareiškėjų, įskaitant UAB „NT paslaugos“, skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais buvo prašoma panaikinti antstolio R. V. 2021 m. sausio 12 d. patvarkymą, atšaukti turto varžytynes, paskirti skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini) pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, t. y. buvo atmestas UAB „NT paslaugos“ skundas dėl antstolio veiksmų, iki kurio išnagrinėjimo šioje byloje atskiraisiais skundais skundžiama nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-9764-845/2021 šiuo metu nėra įsiteisėjusi, nes yra apskųsta apeliacine tvarka (CPK 179 str. 3 d.).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėja preliminariai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl bylos esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-9764-845/2021, kuria nutarta atmesti analogiškus 18 pareiškėjų, įskaitant UAB „NT paslaugos“, skundus dėl antstolio veiksmų (varžytynių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo), nėra įsiteisėjusi, tačiau, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplinkybė, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, suteikia pagrindą preliminariai konstatuoti, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai tikėtinai nepagrįsti. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų neegzistuoja, t. y. neįrodytas tikėtinas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-9764-845/2021 šiuo metu nėra įsiteisėjusi, nepaneigia abejonių dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-805-553/2018).

21. CPK 759 straipsnyje nustatyta prisijungimo prie kito antstolio vykdomo išieškojimo tvarka yra vienintelis įstatymo nustatytas būdas, kuris leidžia kitam, pirmenybės teisių neturinčiam skolininko kreditoriui gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto, dėl kurio jau yra pradėtas priverstinis išieškojimas kito asmens naudai.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681 str. 1–3 d. nuostatos, pagal kurias, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis CPK nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. CPK 643 str. 6 p. nurodyta, kad skolininkas turi teisę teikti antstoliui prašymą atšaukti varžytynes dėl turto vertės pasikeitimo ir turto perkainavimo. CPK 510 str. įtvirtinta teisė skųsti antstolio atsisakymą atlikti veiksmus. Vadinasi, prašymas dėl varžytynių atšaukimo ir turto perkainavimo pirmiausia turėtų būti reiškiamas antstoliui.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo turtas 2 128 000 Eur sumai buvo įkainotas 2020 m. lapkričio mėn. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad iki skundžiamo 2021 m. sausio 12 d. patvarkymo, kuriuo turtas nebuvo perkainotas, priėmimo, ji ar skolininkė prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainojimą (CPK 681 str.). Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kad kitoje vykdomojoje byloje kitokia verte ginčo turtą įkainojęs antstolis būtų prisijungęs prie antstolio R. V. vykdomo išieškojimo (CPK 759 str.). Akivaizdu, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai nepagrįstas, nes pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų iš esmės siekė ginčo turto perkainojimo, nors tokio prašymo CPK nustatyta tvarka antstoliui nėra pateikusi, turtas įvertintas 2020 m. lapkričio mėn., skundžiamu antstolio patvarkymu ginčo turtas nebuvo perkainotas, o tik paskelbtos pirmosios varžytynės, atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio mėn. nustatytą turto kainą (CPK 718 str.).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi nenustatyta grėsmė dėl būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo procesinio spendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš antstolio R. V. pateiktų duomenų nustatyta, jog ginčo turto varžytynės Nr. 202752 neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Vadinasi, nėra grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar neįmanomas, nes pagal skundžiamą antstolio patvarkymą ginčo turto varžytynės neįvyko.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai dėl ginčo turto perkainojimo, net nenustačius, jog pareiškėja CPK nustatyta tvarka prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainavimą, taip pat kiti pareiškėjos argumentai dėl galimo turto perleidimo už per mažą kainą ir pan., nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja neįrodė, kad, nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ir galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti įsiskolinimą. Darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjai neįrodžius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas analogiškus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki analogiškų skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo (tų pačių varžytynių atšaukimo ir to paties turto perkainojimo) atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjai neįrodė skundų dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8444-465/2021, pareiškėja UAB „Primestus“; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8566-534/2021, pareiškėja BETELGEUSE EOOD; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8508-925/2021, pareiškėja D. V.). Visos nurodytos pirmosios instancijos teismo nutartys atskiraisiais skundais nebuvo skundžiamos ir yra įsiteisėjusios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos nutartys buvo priimtos analogiškose savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėse bylose, todėl yra teisinis pagrindas remtis šiomis nutartimis (CPK 18 str.).

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str., 178 str., 185 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.