Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Idea in“, UAB „Primestus“, UAB „Belonesa“, R. V., R. B., UAB „LIUXUS“, UAB „Kardos“, UAB „NT paslaugos“, D. V., UAB „Samagis“, L. M., „BETELGEUSE“ EOOD, „VANTA 2“ EOOD, United Engineering & Consulting Capital AG, UAB „Istpro“, UAB „Sorita“, S. A., UAB „Emilė“ ir Rakhin Consulting Enginering skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V. ir „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. vasario 8 d. – 2021 m. vasario 11 d. antstolio kontoroje buvo gauti analogiški skundai dėl antstolio R. V. veiksmų su tapačiais reikalavimais. Šiuos skundus pateikė pareiškėjai UAB „Idea in“ (skolininkės kreditorė), UAB „Primestus“ (skolininkės kreditorė), UAB „Belonesa“ (skolininkės kreditorė), R. V. (skolininkės kreditorė), R. B. (skolininkės kreditorius ir vadovas), UAB „Liuxus“ (skolininkės kreditorė), UAB „Kardos“ (skolininkės kreditorė), UAB „NT paslaugos“ (skolininkės kreditorė), D. V. (skolininkės kreditorė), UAB „Samagis“, L. M. (bendraskolė kito antstolio vykdomojoje byloje), „BETELGEUSE“ EOOD (skolininkės kreditorė), „VANTA 2“ EOOD (skolininkės kreditorė), United Engineering & Consulting Capital AG (skolininkės akcininkas), UAB „Istpro“ (skolininkės kreditorė), UAB „Sorita“ (skolininkės kreditorė), S. A. (skolininkės akcininkas), UAB „Emilė“ (bendraskolė kito antstolio vykdomojoje byloje) ir Rakhin Consulting Enginering (skolininkės akcininkas) (toliau – Pareiškėjai). Visuose pareiškėjų skunduose keliamas tas pats areštuoto Turto vertės, pakartotinės Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo ir Turto varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) atšaukimo klausimas, teikiami identiški reikalavimai, kurie grindžiami analogiškais motyvais, todėl teismas visus skundus nagrinėja kartu ir atskirai dėl kiekvieno iš jų nepasisako.

Antstolis R. V. 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti Pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus ir juos perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Visus šiuos skundus, remdamasis protingumo ir proceso koncentruotumo principais, antstolis išnagrinėjo vienu patvarkymu. Antstolis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir patenkino skolininko 2020 m. vasario 28 d. skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. panaikino 2020 m. vasario 14 d. antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad siekiant išsklaidyti abejones dėl turto vertės, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto vertė turi būti nustatoma iš naujo paskiriant ekspertizę.

Pasak antstolio, vykdydamas nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė ekspertizę areštuoto Turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Korporacija Matininkai“. Šiuo patvarkymu turto savininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pareiškėja) buvo įpareigota sudaryti sąlygas patekti į areštuotą Turtą ir jį apžiūrėti, tačiau pareiškėja patvarkyme nustatytu terminu šio antstolio reikalavimo neįvykdė, todėl antstolis kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido antstoliui ir jo paskirtam turto vertintojui (ekspertui), atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, priverstinai įeiti į skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančias patalpas, t. y. pastatą – prekybos centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Antstolis pažymėjo, kad skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, vilkindama išieškojimą iš įkeisto turto, per daugiau nei 3 mėnesius nesudarė sąlygų antstoliui ir turto vertintojui apžiūrėti areštuoto turto, todėl ilgesnis delsimas atlikti turto apžiūrą galėjo pažeisti tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus. Antstolio teigimu, skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui ar kitam atstovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti vykdant areštuoto turto apžiūrą, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota, todėl minėtų patalpų apžiūra buvo atlikti skolininkei nedalyvaujant.

Antstolio teigimu, renkantis eksperto kandidatūrą, buvo atsižvelgta, kad nekilnojamojo turto vertintojo (UAB „Korporacija Matininkai“) kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Pasak antstolio, atliekant ekspertizę turto rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyvai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į tapačius pirkimo – pardavimo sandorius dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje. Ekspertas, vertindamas įkeistą skolininkei priklausantį turtą, įvertino jo dislokaciją bei kitus individualius objekto požymius, ekspertizės akte buvo išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti. Antstolis pažymėjo, kad turto vertinimo kriterijų ir/ar metodikos pasirinkimas yra vertintojo, specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčio asmens, kompetencija, vertintojas atlikdamas ekspertizę yra atsakingas už ekspertizės akte pateiktų duomenų teisingumą ir apskaičiavimo metodikas. Antstolis pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė skolininkės prašymą dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirto eksperto UAB „Korporacija Matininkai“ nušalinimo, todėl pagrindo abejoti šios turto vertintojo tinkamumu antstolis neturėjo.

Antstolis taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas įvertintas ne antstolio patvarkymu, o nekilnojamojo turto vertintojos UAB „Korporacija Matininkai“ ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2020 m. lapkričio 6 dienai nustatyta areštuoto turto rinkos vertė – 2 128 000 Eur, apskaičiuota naudojant lyginamąjį metodą. Antstolio teigimu, šiame ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra nustatyta tinkamai, o antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kartu su skundais antstoliui nebuvo pateikta, išanalizavus visas aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti UAB „Korporacija Matininkai“ nustatyta Turto rinkos verte. Antstolis atkreipė dėmesį, kad vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta vienos iš pareiškėjų UAB „Primestus“ užsakymu, o ne vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdančio antstolio A. B. iniciatyva. Taip pat pažymėjo, kad antstolis A. B. nevykdo išieškojimo iš skolininko įkeisto Turto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis taip pat pažymėjo, kad 2021 m. organizuojant Turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių už 1 702 400 Eur sumą pirkėjų neatsirado, kas patvirtina kad turto rinkos vertė nėra nustatyta per maža.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmetamas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės D. M. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kreditorės (išieškotojos) ,,Swedbank“, AB, naudai iš skolininkės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdomas 1 135 185,70 Eur skolos išieškojimas. 2020 m. birželio 25 d. antstolio kontoroje gauta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir patenkintas skolininkės 2020 m. vasario 28 d. skundas dėl antstolio veiksmų bei panaikintas antstolio patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Teismas nurodė, kad, siekiant išsklaidyti abejones dėl turto vertės, vykdomojoje byloje areštuoto turto vertė turi būti nustatoma iš naujo paskiriant ekspertizę.

Dėl nekilnojamojo turto vertintojo kandidatūros

Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Remiantis kasacinio teismo praktika, turto vertinimo ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis, o teismo ekspertais skiriami asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). Pareiškėjai klaidingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką, teigdami, kad nagrinėjamu atveju antstolis privalėjo Turto vertinimą pavesti atlikti ekspertui iš teismo ekspertų sąrašo, bet ne paprastam turto vertintojui (UAB „Korporacija Matininkai“).

Dėl nustatytos areštuoto turto vertės ir paskelbtų varžytynių teisėtumo

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtent procesinė norma ir nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018).

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertę – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto vertintoja UAB „Korporacija Matininkai“ pareiškėjų skundžiamu ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto rinkos vertę (2 128 000 Eur) nustatė atsižvelgdama į atskiro nekilnojamojo turto objekto individualias savybes (įrengimo lygį, nusidėvėjimą, patrauklumą rinkoje dėl paties objekto dydžio, tikslios dislokacijos, privažiavimo prie jo, šalia esančių statinių ar kitų objektų ar kitokias individualias savybes). UAB „Korporacija Matininkai“ areštuoto turto vertę nustatė naudodama lyginamąjį metodą (2 128 000 Eur), pagal kurį apskaičiuota nekilnojamojo turto vertė pagrįsta pirkimo - pardavimo sandorių analogais, t. y. pagrįsta esamais rinkos duomenimis. Pajamų metodu apskaičiuota vertė (2 571 000 Eur) taip pat paremta rinkos duomenimis ir atspindi patalpų ekonominę naudą, nuomojant jas, tačiau antruoju vertės nustatymo metodu nustatyta vertė atspindi vertinamo turto potencialą nekilnojamojo turto rinkoje ir šie skaičiavimai labiau paremti prielaidomis, todėl tam tikri rodikliai yra prognozuojami: patalpų nuomos kainos, užimtumas, išlaidos patalpų administravimui ir kt. Įvertinus tai, kad rinkoje yra pakankamai turto pirkimo - pardavimo sandorių (analogiško vertinamajam), turto vertintojos UAB „Korporacija Matininkai“ nuomone, lyginamuoju metodu apskaičiuota nekilnojamojo turto vertė šiuo konkrečiu atveju objektyviau parodo vertinamo turto vertę rinkoje (2 128 000 Eur).

Pareiškėjai antstoliui pateiktais skundais ginčijo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą areštuoto turto vertę, teigdami, kad ji yra per maža, todėl neteisinga. Skunduose nurodyta, kad antstolio A. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurią parengė teismo ekspertė R. V., nustatyta areštuoto Turto vertė – 2 939 000 Eur. Antstolis pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta vienos iš pareiškėjų UAB „Primestus“ užsakymu, o ne vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdančio antstolio A. B. iniciatyva. Be to, šis antstolis nevykdo išieškojimo iš skolininkės įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini).

Antstolis pagrįstai nurodė, kad kito antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje išieškotojo pateikta to paties areštuoto turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo gauta ekspertizės atlikimo metu šioje vykdomojoje byloje, neturi didesnės įrodomosios galios nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Korporacija Matininkai“ surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automatiškai nepanaikina šio turto vertintojo nustatytos areštuoto Turto vertės. Išanalizavęs nurodytas aplinkybes, antstolis nustatė, kad nėra pagrindo abejoti eksperto UAB „Korporacija Matininkai“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto rinkos verte.

Teismas pažymi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Taigi tinkamas priverstinai realizuojamo turto vertės nustatymas yra itin reikšmingas ir svarbus veiksmas vykdymo procese, tačiau šios vykdymo proceso stadijos sklandumas, operatyvumas ir teisingumas nėra vien antstolio pareiga, kadangi tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo sąžiningai naudotis suteiktomis teisėmis.

Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebendradarbiavo su antstoliu, nesudarė sąlygų jam ir turto vertintojui apžiūrėti areštuoto Turto, todėl Turto apžiūra atlikta skolininkei nedalyvaujant. Taigi darytina išvada, kad skolininkė vilkina skolos išieškojimo veiksmus, nesilaiko reikalavimo aktyviai padėti antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką bei į antstoliui keliamą reikalavimą būti itin atidžiam vertinant turimus duomenis apie areštuoto turto vertę, kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstoliui pareiškėjų pateikti duomenys nesudarė pagrindo abejoti eksperto UAB „Korporacija Matininkai“ nustatyta turto rinkos verte. Juolab, kad, kaip pagrįstai pastebėjo antstolis, 2021 m. organizuojant nurodyto turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių už 1 702 400 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos turto rinkos vertės, pirkėjų neatsirado, kas patvirtina, kad nustatyta Turto rinkos vertė (2 128 000 Eur) nėra per maža. Be to, skolininkė gali imtis priemonių surasti ir pasiūlyti savo pirkėją areštuotam turtui už jam priimtiną kainą, kuri atitiktų CPK 704 str. reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjų skunde minima 2020 m. spalio 9 d. nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta be antstolio R. V. leidimo (areštuoto Turto disponavimo teisė buvo apribota 2018 m. liepos 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ji laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir nesukelia teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ketina įgyvendinti turto disponavimo teises, jis turi gauti visų turtą areštavusių institucijų leidimus.

CPK 703 straipsnio 1 d. numatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 str. 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali, tačiau neprivalo, varžytynes atšaukti. CPK 703 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma ne tik joje tiesiogiai įvirtintais, bet ir kitais, konkrečiai neapibrėžtais, atvejais, jeigu egzistuoja dvi sąlygos: pirma, turi paaiškėti tokios aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka; antra, tokios aplinkybės turi paaiškėti iki varžytynių pabaigos.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atšaukti antstolio 2021 m. sausio 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas Turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskirsti pakartotinę ekspertizę Turto vertei nustatyti, kadangi varžytynės buvo paskelbtos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs įstatymines nuostatas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, t. y. teisėtai ir pagrįstai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 2021 m. sausio 12 d. patvarkymą dėl Turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjų skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Idea in“, UAB „Primestus“, UAB „Belonesa“, R. V., R. B., UAB „LIUXUS“, UAB „Kardos“, UAB „NT paslaugos“, D. V., UAB „Samagis“, L. M., „BETELGEUSE“ EOOD, „VANTA 2“ EOOD, United Engineering & Consulting Capital AG, UAB „Istpro“, UAB „Sorita“, S. A., UAB „Emilė“ ir Rakhin Consulting Enginering skundus dėl antstolio R. V. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.