Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei (nuotoliniu būdu per ZOOM),

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui L. A. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas L. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pateiktas ieškinys nepažeidžia nepilnamečio A. V. interesų, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises ir interesus.

8. Atsakovas L. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsakovas informuotas ir apie galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM ir jam įteikti prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie posėdžio laiką pranešta tinkamai bei, kad byloje yra gautas DNR ekspertizės aktas, su kuriuo atsakovas yra susipažinęs, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl tėvystės nustatymo

9. Ieškovė G. V. prašo nustatyti, kad atsakovas L. A. yra A. V. biologinis tėvas.

10. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 1763 nustatyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina G. V.. Duomenų apie tėvą nėra. Iš teismui pateikto 2023-04-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 21/2023(1) nustatyta, kad L. A. yra A. V. biologinis tėvas su 99,99999999993% tikimybe. Atsakovas L. A. susipažino su ekspertizės aktu, prieštaravimų nereiškė. Prieš skiriant DNR ekspertizę nurodė, kad jei DNR ekspertizė patvirtins, kad jis yra tėvas, jis tėvystę pripažins. Teismo posėdžio metu ieškovė G. V. paaiškino aplinkybes apie susipažinimą su atsakovu, epizodinį gyvenimą kartu ir kitas aplinkybes.

11. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

12. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi, tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

13. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2023-04-14 ekspertizės aktas Nr. ES 21/2023(01), kuriame pateikta išvada, kad L. A. yra A. V. biologinis tėvas su 99,99999999993% tikimybe. Atsižvelgiant į tai, teismas, byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes, laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 187 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad L. A. yra A. V. biologinis tėvas su 99,99999999993% tikimybe.

14. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, jog ieškovės vaiko A. V. tėvas yra atsakovas L. A., todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkintinas. Taip pat pakeistini 2017-09-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo liudijimo (įrašo Nr. 1763) duomenys, nurodant, kad vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

15. Ieškovė G. V. prašė palikti A. V. ,,V.“ pavardę.

16. CK 3.167 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

17. Iš atsakovo L. A. 2022-12-08 elektroninio laiško nustatyta, kad atsakovas L. A. nenori suteikti pavardės vaikui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ginčo byloje dėl vaiko pavardės nėra, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), tenkintinas ieškovės prašymas ir nepilnamečiam vaikui A. V. paliktina ,,V.“ pavardė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

18. Ieškovė G. V. prašo nustatyti A. V. gyvenamąją vietą kartu su jo motina G. V..

19. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

20. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Iš ieškovės G. V. paaiškinimų nustatyta, kad vaikas nepažįsta tėvo ir nuo pat gimimo gyvena su motina. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados ir pridedamųjų dokumentų nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaiko teisių pažeidimų ieškovei rūpinantis sūnumi nenustatyta, jokių duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas, byloje nėra. Tuo tarpu, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovas vaiku nesidomi, nesiėmė priemonių nustatyti vaiko tėvystę, tėvo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo, teisių neįgyvendina.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad nuo pat vaiko gimimo vaikas gyvena su motina, kuri tinkamai juo rūpinasi, taip pat nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir A. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina – ieškove G. V. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

22. Ieškovė G. V. prašo priteisti iš atsakovo L. A. nepilnamečio vaiko A. V. naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

23. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko A. V. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui jokia forma, todėl yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

24. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023-01-01 – 840 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius, jei asmuo neturi specialių nedarbingumo grupių ir nekaupia pensijų fonde, yra apie 633 Eur iš abiejų tėvų.

26. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.

27. Įskaičius pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą teikiamą vaiko išmoką, kuri nuo 2023-01-01 yra 85,75 Eur, vertintina, kad orientacinis vaiko minimalus mėnesinis išlaikymo dydis (teiktinas abiejų tėvų), kurio dydžio nereikia įrodinėti yra apie 547 Eur. Tai reiškia, kad esant vienodai tėvų turtinei padėčiai minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti abu tėvai kiekvieną mėnesį turėtų skirti bent apie 274 Eur. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti po 250 Eur, kuris yra mažesnis, nei orientacinis dydis, todėl ieškovei jo įrodinėti nereikia, todėl tas iš tėvų, su kuriuo yra vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. V. pateikė vieno mėnesio A. V. išlaikymo poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad reikalingas išlaikymo dydis yra 460 Eur. Posėdžio metu detalizuodama vaiko poreikius paaiškino, kad pasikeitė vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir jis padidėjo iki 510 Eur, kadangi ji nuomojasi butą ir turi pareigą mokėti 210 Eur per mėnesį nuomos mokestį bei už komunalinius patarnavimus, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Teigė, kad iš šios sumos nėra atimta 85,75 Eur išmoka vaikui, todėl ją atėmus išlaidos vaiko poreikiams – 425 Eur.

29. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sūnaus poreikių tenkinimui reikalingos sumos yra racionalios, pagrįstos. Be to, jų suma neviršija teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio dydžio, todėl ieškovė, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, netgi neturi pareigos jos įrodinėti. Kaip minėta, sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga sudaro 840 Eur, atskaičius mokesčius minimali mėnesio alga sudaro 633 Eur per mėnesį. Tokio dydžio vaiko poreikių ieškovė neturi įrodinėti.

30. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

31. Vertinant tėvų (ginčo šalių) turtinę padėtį, matyti, kad ieškovė G. V. pagal galimybes dirba, gauna nuolatines pajamas, t. y. minimalią mėnesinę algą. Atskaičius mokesčius ir atliekant 30 proc. išskaitas skoloms padengti lieka apie 400 Eur. Kito turto neturi, jai padeda artimieji giminaičiai. Atsakovas gyvena Vokietijoje, nurodė, kad jei DNR ekspertizė nustatys, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, tai jis su ieškinio reikalavimais sutiks. Supranta, kad ieškovei vienai sunku išlaikyti vaiką. Neteikė duomenų apie savo materialinę padėtį.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė už orientaciniu laikytiną kriterijų, kad atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl išlaikymo dydžio, nedalyvauja vaiko auklėjime ir yra visiškai nusišalinęs nuo jo priežiūros bei į tai, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo tėvams teikiant išlaikymą ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, t. y. priteisiant iš atsakovo L. A. nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-07-07) iki vaiko pilnametystės.

33. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Ieškovė G. V. prašė priteisti iš atsakovo L. A. 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2019-07-07 iki 2022-07-07. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui jokia forma, todėl šis įsiskolinimas paskaičiuotas už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos.

35. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo per nurodytą ginčo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.

37. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

38. Nagrinėjamu atveju, turimais bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas A. V. gimė (duomenys neskelbtini). Šalys kartu gyveno iki vaikui suėjo 6 mėnesiai ir nuo to laiko vaikas nuolat gyveno su motina. Atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo ieškovės, nepateikė įrodymų, kad nuo 2019-07-07 iki 2022-07-07 būtų teikęs vaikui išlaikymą.

39. Ieškovės paskaičiuotas išlaikymas neviršija 3 metų laikotarpio, taip pat išlaikymo dydžiai (150 Eur * 36 mėnesiai) yra protingo ir teisingo dydžio, atsižvelgus į tuometinį vaiko amžių, poreikius, proporcingumą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitas aplinkybes. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė (nepaneigė), kad gyvendamas skyriumi nuo vaiko ir ieškovės, vykdė tinkamai savo išlaikymo pareigą, dėl to nepilnamečiam vaikui priteistinas ieškovės paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas, t. y. 5400 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenų, jog atsakovas L. A. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, byloje nėra, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra teisinis pagrindas iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

41. Byloje yra 2022-06-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-01484, kuriuo ieškovei G. V. šioje civilinėje byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant ir garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Iš teismui pateiktos 2023-05-08 patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 763,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo.

42. 2022-06-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-01484 ieškovė G. V. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas visiškai patenkino ieškovės ieškinį, todėl tokiu atveju iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (110 Eur); už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (110 Eur), už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (190 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, CPK 82 straipsnis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43. Nagrinėjamoje byloje susidarė 9 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iš atsakovo, nes viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, CPK 260 straipsniu, CPK 263 straipsniu, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti 2017-09-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo liudijimo (įrašo Nr. 1763) duomenis, nurodant, kad vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Palikti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) „V.“ pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų), mokamą periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2022-07-07) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę G. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5400 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 763,33 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt trys eurai 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įmokos kodas – 5630), 410 Eur (keturi šimtai dešimt eurų) žyminio mokesčio (Įmokos kodas – 5660), 9 Eur (devyni eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Įmokos kodas – 5662), mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300.

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.