- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-324-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15844-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos darbai“
- Atsakovas
- Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Smiltynai“
- Trečiasis asmuo
- A. K., mažajai bendrijai „Šatijų kalvos“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos darbai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos darbai“ patikslintą ieškinį atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Smiltynai“, tretiesiems asmenims A. K., mažajai bendrijai „Šatijų kalvos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2059-947/2021 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aplinkos darbai“ (toliau – ieškovė) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Smiltynai“ (toliau – atsakovė) 1 270,50 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (1 270,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur žyminį mokestį, 1 028,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, o valstybei iš atsakovės priteisė 19,70 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo, o ne vartojimo rangos sutartis. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-343/2022 panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 270,50 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. liepos 2 d. trečiasis asmuo A. K. (toliau – trečiasis asmuo), veikdamas kaip atsakovės atstovas, kreipėsi į ieškovę ir užsakė paslaugas – nupurkšti Sosnovskio barščius (toliau – augalai) trečiojo asmens nurodytame žemės sklype. Ieškovė ir trečiasis asmuo žodžiu bei elektroniniais laiškais suderino sutarties sąlygas ir sudarė žodinę sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas, tai yra nupurkšti augalus, o trečiasis asmuo, veikdamas kaip atsakovės atstovas, įsipareigojo sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Sąskaita už suteiktas ieškovės paslaugas, turėjo būti adresuota atsakovei. Trečiasis asmuo elektroninio susirašinėjimo metu nurodė ieškovei 40–50 arų sklypo apytiksles koordinates, pagal kurias turėjo būti nupurkšti augalai, tačiau tikslaus ploto neįvardijo, nes pats nežinojo. 2020 m. liepos 7 d. ieškovės darbuotojas nupurškė didžiąją dalį ploto, tačiau prasidėjus nestipriam lietui, darbus baigė ir apie tai informavo trečiąjį asmenį, o likusį plotą baigė purkšti 2020 m. liepos 8 d. Ieškovė teigė, kad ji augalus purškė pagal jų židinius, o nupurkštą 70 arų plotą ieškovės darbuotojas apskaičiavo pagal telefono aplikaciją. Už atlikus darbus ieškovė trečiajam asmeniui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. APD0004543 (toliau – sąskaita) 1 270,50 Eur sumai, kurioje nurodė iki 2020 m. liepos 13 d. apmokėti sąskaitą. Ieškovė teigė, kad pagal įprastus įkainius už arą mokama 18 Eur suma plius PVM, tačiau su atsakove buvo susitarta dėl nuolaidos, todėl ieškovė atsakovei kainą paskaičiavo 15 Eur plius PVM. Kadangi paslauga buvo atliekama juridiniam asmeniui, ieškovė manė, kad atsakovei turėjo būti savaime suprantama, jog darbų kaina bus paskaičiuota su PVM. Per sąskaitoje nurodytą terminą atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Dėl darbų apmokėjimo ieškovė kelis kartus kreipėsi į trečiąjį asmenį ir prašė jo, kaip faktinio paslaugų užsakovo, pasirūpinti apmokėjimu, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė perrašė sąskaitą trečiojo asmens vardu ir pareikalavo jį atsiskaityti už suteiktas paslaugas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Trečiasis asmuo ieškovei nurodė, kad jis nėra užsakovas ir šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, todėl su ieškove taip pat neatsiskaitė. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai įvykdė sutarties sąlygas ir suteikė užsakytas paslaugas, vykdydama susitarimą dėl augalų nupurškimo, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti sutarties kainą. Ieškovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo į ją kreipėsi liepos mėnesį, nors jam ir buvo paaiškinta, kad geriausia augalus purkšti pavasarį, kadangi liepos mėnesį augalai yra pilnai suaugę ir jų naikinimui, purškiant herbicidais, reikalingi du apdorojimai (purškimai) arba vienas pjovimas ir vienas apdorojimas herbicidais. Kadangi trečiasis asmuo nebuvo įsitikinęs, jog žemės plotas, esantis po augalais, yra lygus, tai yra neturi akmenų, šulinių, duobių, siekiant nesugadinti pjovimo technikos, buvo nuspręsta atlikti du purškimus, antrą purškimą atliekant daugumai augalų nuvytus, maždaug po mėnesio, tačiau antrą kartą tai padaryta nebuvo, nes atsakovė neatsiskaitė už pirmąjį kartą. Ieškovė pažymėjo, kad augalų sėklos gali būti dygios iki trijų metų, tai reiškia, jog jie turi būti naikinami tris metus iš eilės, todėl nupurškus tik vieną kartą, jie ir negalėjo išnykti. Ieškovės vertinimu, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų sutartiniai santykiai.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės vertinimu, ieškovė neteisingai nurodė, kad trečiasis asmuo užsakė paslaugą – tik nupurkšti augalus. Atsakovė patvirtino, kad ji nusprendė samdyti profesionalią įmonę išnaikinti augalus, todėl trečiajam asmeniui ir buvo pavesta surasti augalus naikinančią įmonę bei suderinti numatomų atlikti darbų sutarties sąlygas. Atsakovė per trečiąjį asmenį sudarydama susitarimą, turėjo aiškią valią ir tikslą, kurį atskleidė ieškovei – sunaikinti augalus. Ieškovė turėjo suprasti, kad reikalinga pasiekti konkretų rezultatą – išnaikinti augalus, todė,l nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, turi būti nustatyta tikroji šalių valia ir sudaryto susitarimo objektas bei turinys. Iš ieškovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo, atsakovės vertinimu, akivaizdu, kad buvo tartasi dėl augalų sunaikinimo ir ieškovė, kaip profesionali verslininkė, turi prisiimti atsakomybę dėl tinkamai neįformintos sutarties. Atsakovė abejoja, ar realiai buvo atlikti ieškovės nurodyti augalų naikinimo darbai ir ar jie buvo atlikti ieškovės nurodyto dydžio žemės plote, kadangi atsakovė per savo atstovą užsakė sunaikinti augalus 40–50 arų žemės sklype, tačiau ieškovė purškimą įvykdė 70 arų plote. Trečiasis asmuo susitarė, kad galutinė darbų kaina su nuolaida bus 15 Eur už arą, tačiau išrašytoje sąskaitoje ieškovė nustatė 18 Eur už arą ir nuolaidos nepritaikė. Atsakovės teigimu, po purškimo augalai šiek tiek pagelto, bet iki rudens nesunyko. Ieškovė apie augalų naikinimo technologiją atsakovei neužsiminė. Kadangi ieškovės vykdytais darbais nebuvo pasiektas rezultatas, atsakovė nesutiko apmokėti jai išrašytos sąskaitos bei nepasirašė darbų priėmimo–atlikimo akto. Atsakovės vertinimu, tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kadangi buvo sudarytas susitarimas dėl rangos darbų atlikimo – augalų sunaikinimo.
5. Trečiasis asmuo A. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė jau kelinti metai turi problemų su jos teritorijoje augančiais augalais. Kiekvienais metais atsakovė savo jėgomis ir lėšomis nusipurškia tuos augalus cheminėmis priemonėmis, tačiau po kurio laiko šie kenkėjiški augalai vėl atauga. Todėl buvo nuspręsta išnaikinti augalus, kadangi juos tiesiog nupurkšti nebuvo jokia problema ir pačiai atsakovei. Atsakovės pavedimu jis turėjo surasti augalus išnaikinti galinčią įmonę, suderinti visas sąlygas – darbų atlikimo kainą, garantijas ir pan., o sutartį su įmone turėjo pasirašyti atsakovės pirmininkas. Ieškovė nurodė, kad ji gali išnaikinti augalus, juos nupurkšdama, už paslaugą sumokant po 15 Eur už arą, tačiau ieškovė augalų neišnaikino, todėl nėra aišku, ar ji tinkamai įvykdė sutartį.
6. Trečiasis asmuo mažoji bendrija „Šatijų kalvos“ nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 2 420 Eur, trečiajam asmeniui 70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovės priteisė 57,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių rašytinė sutartis, kurioje būtų aptartos darbų apimtys, terminai, atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka, nebuvo sudaryta. 2020 m. liepos 7–8 dienomis ieškovė trečiojo asmens užsakymu, kuris veikė kaip atsakovės atstovas, nupurškė augalus jo nurodytame žemės sklype ir išsiuntė trečiajam asmeniui sąskaitą už nupurkštą 70 arų plotą, kurioje nurodyta darbų kaina 15 Eur už arą plius 21 procentų PVM, suma apmokėjimui 1 270,50 Eur.
9. Tarp šalių buvo kilęs esminis ginčas dėl susiklosčiusių santykių kvalifikavimo. Ieškovė teigė, kad šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai, o atsakovė, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-343/2022, kurioje buvo konstatuota, kad priešingai nei sprendė pirmą kartą bylą nagrinėjęs apylinkės teismas, ginčo atveju šalių teisiniai santykiai turėtų būti kvalifikuotini kaip rangos, o ne atlygintinų paslaugų teikimo, kadangi atsakovė, veikdama per trečiąjį asmenį, sudarydama susitarimą su ieškove, siekė augalų sunaikinimo, o ne tik jų nupurškimo. Ieškovei tinkamai įvykdžius sutartį, būtų buvęs sukurtas materialus objektas – žemės plotai, kuriuose išnaikinti augalai. Nors bylą nagrinėjant pakartotinai, ieškovė laikėsi pozicijos, kad šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai, tačiau teismas konstatavo, kad kvestionuoti res judicata galią turinčio teismo sprendimo ir nesutikti su aukštesnės instancijos teismo pozicija, jog šalių teisiniai santykiai šioje byloje kvalifikuotini kaip rangos, teismas neturi pagrindo, todėl konstatavo, kad ginčas dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo yra išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir šalių ginčui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus nuostatos.
10. Teismas nurodė, kad įstatymas rangos sutarčiai nenustato privalomos rašytinės formos, todėl tokia sutartis gali būti sudaryta tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 – 1.72 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, konstatavo, kad tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, neturi įtakos šalių santykių kvalifikavimui. Kadangi kilus ginčui, ar rangos darbai atlikti tinkamai, turi būti sprendžiama, ar rangos darbo rezultatas yra tinkamos kokybės. Atsakovė teigia, kad užsakė būtent augalų sunaikinimo, o ne nupurškimo paslaugą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tiesiog nupurkšti augalus gali ir patys gyventojai, tą jie anksčiau ir darydavo, tačiau galiausiai buvo nuspręsta pasamdyti įmonę augalų sunaikinimui. Į bylą pateiktas atsakovės gyventojų balsavimą patvirtinantis dokumentas patvirtina aplinkybę, kad jos nariai nusprendė samdyti įmonę, o ne naikinti augalus patys, perkant chemikalus atsakovės lėšomis. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jis buvo įpareigotas surasti tokią įmonę, taip jis internete susirado ieškovę. Iš į bylą pateiktos ieškovės viešai platinamos reklamos teismas nustatė, kad įmonė reklamuojasi kaip būtent augalus naikinanti įmonė. Reklamoje nurodyta, kad ieškovė žino, kaip augalus išnaikinti. Aplinkybę, kad atsakovė užsakė būtent augalų sunaikinimo, o ne jų nupurškimo darbus, patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai, tai yra, 2020 m. liepos 2 d. elektroninis laiškas, kuriame trečiasis asmuo ieškovei nurodė, kad su įmone buvo kalbėta dėl Sosnovskio barščių naikinimo 40–50 arų plote, pateiktos gyvenvietės koordinatės. Be to, ir pati ieškovė 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 28 d. elektroniniuose laiškuose yra nurodžiusi, kad augalų naikinimo paslauga buvo atlikta trečiojo asmens užsakymu. Ieškovės atsakovei pateiktoje 2020 m. liepos 8 d. sąskaitoje, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas, yra nurodyta, kad sąskaita yra pateikiama už augalų naikinimą, o ne už nupurškimą. Nustatęs, kad pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti augalų sunaikinimo darbus, o atsakovė už ją sumokėti, teismas vertino, ar rangos darbai buvo atlikti tinkamai.
11. Teismas iš byloje esančio 2020 m. liepos 2 d. elektroninio laiško, kuriame trečiasis asmuo ieškovei nurodė, kad su ja buvo kalbėta dėl augalų naikinimo 40–50 arų plote, gyvenvietės koordinačių, nustatė, kad atsakovė užsakė augalų naikinimo paslaugas jos nurodyto dydžio žemės sklype, tačiau ieškovė pateikė sąskaitą už darbus, atliktus 70 arų plote. Teismas taip pat vertino, atsakovė pateiktą augalų židinių schemą su plotais ir konstatavo, kad bendras augalų židinio plotas yra 40,18 arų. Todėl ieškovės teiginius, kad ji nupurškė 70 arų plotą, kurį jos darbuotojas apskaičiavo, pasinaudodamas išmaniuoju įrenginiu, nors šių duomenų ieškovė neišsaugojo ir teismui nepateikė, taip pat, kad atsakovės pateikti židinių plotai gali būti netikslūs, kadangi po pirmo purškimo dalis augalų galėjo būti išnykę ir atsakovės pateiktoje židinių schemoje neatsispindi, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas padarė išvadas, kad nurodyti teiginiai prieštarauja pačios ieškovės išsakytai pozicijai, kadangi pasak ieškovės augalai turi būti naikinami tris metus iš eilės, o nupurškus juos tik vieną kartą, ir dar liepos mėnesį, jie išnykti negalėjo. Be to, ieškovė, žinodama, kad nėra sudarytos rašytinės sutarties, privalėjo pasirūpinti, kad būtų užfiksuoti jos nupurkšti plotai, ypatingai atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad užsakovo nurodyti ir pasak ieškovės, realiai nupurkšti plotai, skyrėsi kone dvigubai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, būdama verslininkė profesionalė, privalėjo pasirūpinti, kad būtų sudaryta rašytinė sutartis, kurioje aiškiai būtų apibrėžtas sutarties objektas, įkainiai, terminai ir kitos sąlygos, kurios atspindėtų suderintą šalių valią, o to nepadariusi, turi prisiimti kilusias rizikas dėl susitarimu neapibrėžtos kainos ir nupurkšto ploto. Todėl konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė purškė augalus beveik dvigubai didesniame plote, nei užsakė trečiasis asmuo.
12. Teismas vertino ieškovės byloje pateiktas kitas sąskaitas ir nustatė, kad už analogiškus darbus kitiems užsakovams, ieškovė skaičiavo 18 Eur už arą plius PVM, todėl padarė išvadą, kad pati ieškovė netiksliai atskleidė kainos skaičiavimo metodiką ieškovės atstovui. Tikėtina, kad trečiasis asmuo, derindamas sutarties sąlygas, nepagalvojo, kad atskirai dar bus nurodomas ir pridėtinės vertės mokestis, todėl neteisingai suprato ir galutinę darbų kainą. Kadangi byloje daugiau nepateikta jokių įrodymų, jog šalys susitarė dėl galutinės kainos 15 Eur už arą, teismas konstatavo, kad sąskaitoje nurodyta kaina 15 Eur su PVM už arą yra teisinga ir atitinka šalių sutartą kainą už darbus, pritaikius nuolaidą.
13. Teismas nustatė, kad atlikdama darbus, ieškovė naudojo herbicidą „ACCURATE® 200 WG“ (toliau – herbicidas). Nagrinėjamu atveju augalai buvo nupurkšti liepos mėnesį, kaip paaiškino ieškovės atstovas, kai kurie iš jų buvo net apie 1,80 m. Ieškovė taip pat pripažino, kad prieš purškimą augalai mechaniškai nebuvo nušienauti, kadangi užsakovas pats pasirinko nešienauti užaugusių augalų, o juos purkšti du kartus. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama profesionalė, vykdydama tarp šalių sudarytą sutartį, privalėjo išsamiai išaiškinti užsakovui, neturinčiam reikalingų ir/ar pakankamų žinių piktžolių naikinimo srityje, galimas to pasekmes ir padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė naudoto herbicido gamintojo rekomendacijų arba naudojo netinkamas priemones ir jų įgyvendinimo būdus, todėl galimai ir nepasiekė siekiamo rezultato. Remdamasis byloje pateikta herbicido vartojimo instrukcija, teismas konstatavo, kad instrukcijoje nurodyta, jog juo galima purkšti tik vieną kartą per sezoną, o prireikus purškimą pakartoti, tai galima daryti tik po metų, todėl atmetė ieškovės argumentą, kad augalai nebuvo sunaikinti tik todėl, kad juos reikėjo po mėnesio nupurkšti dar kartą, o to ieškovė nepadarė, nes atsakovė neatsiskaitė už pirmąjį purškimą. Be to, herbicido efektyvumą galimai sumažino ir purškimo metu lijęs lietus. Ieškovė pripažino, kad 2020 m. liepos 7 d. purškimą nutraukė prasidėjus lietui ir likusį plotą nupurškė 2020 m. liepos 8 d. Iš atsakovės pateiktos Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažymos teismas nustatė, kad Kauno rajone, Voškonių kaime 2020 m. liepos 8 d. lijo 13 val. bei 15–17 val. Kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu būtent laiku 2020 m. liepos 8 d. ji vykdė darbus, teismas neatmetė prielaidos, kad ir tuo metu lijo. Nors herbicido instrukcijoje nieko nėra rašoma apie lietaus poveikį jo veiksmingumui, teismas pripažino labiau tikėtina, kad lyjant jo poveikis yra silpnesnis, kadangi, kaip nurodyta toje pačioje instrukcijoje, herbicidas augalus veikia per lapus ir silpniau per šaknis. Ieškovės naudoto herbicido instrukcijoje nurodoma, kad praėjus kelioms valandoms po apdorojimo piktžolių augimas sustabdomas. Akivaizdūs piktžolių nykimo požymiai pastebimi praėjus 1–3 savaitėms po panaudojimo. Tačiau iš pateikto 2021 m. liepos 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad net ir praėjus metams po atliktų darbų, augalai tebeauga toje pačioje vietoje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole foto ir video kamera užfiksuotas apytiksliai 40–50 arų ploto gyvenvietės, esančios Kauno rajono savivaldybėje, Voškonių kaime ir Smiltynų I kaime, išorės vaizdas, kuriuo užfiksuota, jog augalai nėra išnaikinti. Tą taip pat patvirtina ir kartu su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos fotonuotraukos.
14. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieškovės atlikti darbai pagal sutartį atitiks reikalavimus, kuriuos įvardijo pati ieškovė, reklamuodama savo teikiamas paslaugas, t. y. augalų sunaikinimą. Tačiau byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tokio darbų rezultato ieškovė nepasiekė. Konstatavęs, kad ieškovė žodine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neatliko, atsakovės nurodytame žemės sklype augančių augalų nesunaikino ir tuo pažeidė savo, kaip rangovės, pareigas perduoti atsakovei kokybės reikalavimus atitinkantį darbų rezultatą, teismas pripažino, kad atsakovė turi teisę nemokėti už ieškovės atliktus darbus, todėl ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1 . Sprendimu neteisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, kuriuos teismas kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius, kadangi ieškovei suteikus paslaugą, sukurti perduotiną rezultatą yra neįmanoma, o tam, kad teisiniai santykiai būtų kvalifikuoti kaip rangos teisiniai santykiai, būtinas darbo rezultato vertės sukūrimas. Ieškovė paaiškino, kad žemės sklypo, kuriame auga augalas, vertė nepasikeis tuo atveju, jei atitinkamo augalo žemės sklype nebus. Tai reiškia, kad augalo buvimas/nebuvimas žemės sklype neturi jokios įtakos žemės sklypo vertei. Iš to seka, kad augalo išnaikinimu nesukuriamas objektas, turintis savarankišką vertę, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nelaikytini rangos teisiniais santykiais. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė nesukūrė darbų rezultato, tokiu būdu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal žodinę šalių sutartį ir todėl atsakovė galėjo neatsiskaityti su ieškove. Priešingai nei nustatė teismas, ieškovės vertinimu, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Šalys atlygintinų paslaugų teisiniuose santykiuose gali susitarti dėl tam tikro rezultato, tačiau tai nesudaro pagrindo kvalifikuoti šalių santykių rangos teisiniais santykiais. Atsakovė, veikdama per atstovą, užsakė ieškovei atlikti veiksmus – nupurkšti augalus, o ieškovės atlikti veiksmai nesukūrė atskiro nuo pačių veiksmų objekto, turinčio savarankišką vertę, ir kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui.
15.2 . Kvalifikuojant šalių santykius kaip atlygintinų paslaugų teisinius santykius, laikytina, kad ieškovė tinkamai įvykdė žodinę šalių sutartį – suteikė paslaugas, tai yra nupurškė augalus nurodytoje teritorijoje. Atsakovė nepaneigė atliktų paslaugų fakto, o iki bylos iškėlimo teisme nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų paslaugų. Aplinkybę, kad užsakymas buvo priimtas, susitarimas dėl paslaugų buvo pasiektas (dėl kainos, darbų apimties, darbų pobūdžio ir kt.) ir paslaugos faktiškai buvo suteiktos, patvirtina tiek byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai, tiek atsakovės pirmininko bei trečiojo asmens žodiniai paaiškinimai. Ieškovės vertinimu, atsakovė turėjo siekį išnaikinti augalus ir dėl šios priežasties užsakė atlikti du purškimus, tai yra augalų purškimo paslauga turėjo būti suteikta du kartus. Toks paslaugos pobūdis buvo trečiojo asmens pasirinkimas, tačiau suteikus paslaugą ir vieną kartą nupurškus žemės sklypą, paslauga nebuvo apmokėta, taip pat nebuvo kreipiamasi dėl antrojo purškimo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad augalai nebuvo sunaikinti todėl, kad juos reikėjo nupurkšti antrą kartą, o to ieškovė nepadarė, nes atsakovė neatsiskaitė už pirmąjį purškimą, kadangi, kaip minėta, atsakovė išsirinko paslaugą – dvejais purškimais naikinti augalus.
15.3 . Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl augalų nykimo. Sprendime daroma išvada, jog augalai yra neišnykę po vieno purškimo. Šiai išvadai pagrįsti teismas vadovavosi 2021 m. liepos 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad augalai, praėjus metams laiko, auga toje pačioje vietoje, kur buvo atliktas purškimas, dėl to padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai atliko darbus. Tačiau tarp pirmojo ieškovės atlikto purškimo bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo yra praėję daugiau kaip metai. Per tą laikotarpį situacija žemės sklype galėjo iš esmės pasikeisti – augalų židiniai galėjo sumažėti, padidėti, pasikeisti jų lokacija, išplisti kitur ir t.t., todėl teismo sprendime atliktas įrodymų vertinimas nėra tinkamas pagrįstai nustatyti, jog darbų rezultato ieškovė nepasiekė. Ieškovė mano, kad teismas sprendime nenuosekliai vertino pateiktus įrodymus. Padarydamas vieną išvadą, teismas tiesiogiai vertino herbicido instrukciją ir vadovavosi tuo, kas joje nurodyta, tačiau darydamas kitą išvadą, teismas jau ignoruoja instrukcijos tekstą, pateikia savo įžvalgas dėl techninių, mokslinių aplinkybių – chemijos sudėties ir elementų poveikio herbicido veiksmingumui. Todėl nenuosekliai vertindamas byloje esančius įrodymus padarė visiškai nepagrįstas išvadas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas, priimdamas sprendimą pagrįstai konstatavo, kad ginčas dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo yra išspręstas minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir bylą nagrinėdamas pakartotinai neturi teisės kvestionuoti res judicata galią turinčio sprendimo ir negali nesutikti su aukštesnės instancijos teismo pozicija, jog šalių teisiniai santykiai šioje byloje kvalifikuotini kaip rangos. Ta aplinkybė, kad byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, lėmė apeliacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų privalomumą teismui, nagrinėjusiam bylą iš naujo. Apeliaciniam teismui nustačius aiškias bylos nagrinėjimo ribas ir nurodžius kokie dar klausimai turėtų būti išspręsti, bylą iš naujo nagrinėjantis teismas privalėjo šių ribų laikytis ir spręsti aukštesniojo teismo nurodytus klausimus.
16.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo neatitinka skundžiamo teismo sprendimo, nes bylą nagrinėjęs teismas vertindamas ieškovės nurodomas aplinkybes ir pateiktus duomenis dėl atliktų darbų kokybės, padarė išvadas, atsižvelgęs į įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyrė ir įvertino ieškovės nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu ieškovė įrodinėjo, kad pagal sudarytą žodinį susitarimą tinkamai atliko sutartus darbus, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti. Teismo išvados, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė darbus atliko beveik dvigubai didesniame plote nei užsakė trečiasis asmuo, visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas, aiškindamasis ir vertindamas aplinkybes, susijusias su darbų atlikimo sąlygomis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, būdama profesionale ir vykdydama šalių sudarytą sutartį, privalėjo išsamiai išaiškinti užsakovui, neturinčiam reikalingų ar pakankamų žinių piktžolių naikinimo srityje galimas to pasekmes. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino ieškovės į bylą pateiktus duomenis ir dėl ieškovės darbams naudotų cheminių medžiagų ir jų panaudojimo aplinkybių, todėl visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovė nesilaikė gamintojo rekomendacijų arba naudojo netinkamas priemones ir jų įgyvendinimo būdus, todėl galimai ir nepasiekė siekiamo rezultato. Teismo sprendime padarytos išvados, kad herbicido efektyvumą galimai sumažino ir purškimo metu lijęs lietus, priešingai nei teigia ieškovė, nėra nei nelogiškos, nei prieštaringos, o visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančią Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą, kurioje nurodyta, kad tą dieną, kai ieškovė atliko darbus toje vietovėje, lijo. Be to, teismo išvados dėl lietaus poveikio herbicido efektyvumui yra visiškai logiškos ir atitinkančios visuotinai žinomas aplinkybes, kad siekiant gauti poveikį augalui purškiant jį herbicidais/cheminėmis medžiagomis, purškimai atliekami tik nudžiūvus rasai ir nesant lietaus bent 6 valandas, nes priešingu atveju yra visiškai neefektyvu. Teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškindamas juos pagal jų objektyvų turinį, o ne taip, kaip to nori ieškovė. Byloje buvo surinkti visi reikalingi įrodymai, nustatyti reikšmingi faktai, kurie buvo būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į visas byloje ieškovės nurodytas aplinkybes bei į kitus byloje surinktus įrodymus, juos ištyrė bei, priimdamas sprendimą, jį tinkamai motyvavo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.
Šalies argumentai
16.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sprendimu nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo. Atsakovės vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, atitinkamas išvadas skundžiamame sprendime padarė tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą, o tai, kad teismas nepalankiai ar kritiškai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, nesuponuoja išvados dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Be to, ieškovė nenurodo, nuo kokios kasacinio teismo praktikos nukrypo pirmosios instancijos teismas, todėl atsakovė negali tinkamai atsikirsti į tokio pobūdžio argumentus. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai jas ištyrė bei tinkamai įvertino, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas reikalavimas dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje
19. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylą nagrinėjant pakartotinai, ieškovė laikėsi pozicijos, jog šalis siejo atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai, tačiau teismas neturi teisės kvestionuoti res judicata galią turinčio teismo sprendimo ir negali nesutikti su aukštesnės instancijos teismo pozicija, jog šalių teisiniai santykiai šioje byloje kvalifikuotini kaip rangos. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčas dėl šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo yra išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir šalių ginčui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXIII skyriaus nuostatos.
20. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
21. Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi klausimas dėl skolos priteisimo nebuvo išspręstas iš esmės, nes byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 2022 m. vasario 22 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme). Taigi apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai. Pažymėtina, kad šalių tarpusavio susitarimo sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybė, galinti kisti priklausomai nuo byloje naujai pateiktų duomenų, šalių paaiškinimų ir pan., todėl kol ji nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ji negali būti laikoma prejudiciniu faktu. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015).
Dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo
22. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip rangos teisinius santykius, kadangi, ieškovei buvo suteikta augalų nupurškimo paslauga.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, nagrinėdamas rangos sutarties ir paslaugų sutarties atribojimo problematiką, nurodė, kad nors ir rangos, ir paslaugų sutartys yra dėl veiksmų atlikimo, svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Tačiau pažymėtina, kad nors paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje.
24. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma patvirtina, kad šalys sudarė žodinę sutartį dėl Sosnovskio barščių išnaikinimo, todėl darytina išvada, kad šalys nesitarė dėl atskiro nuo pačių veiksmų objekto, turinčio savarankišką vertę, sukūrimo, bet tarėsi dėl paslaugos suteikimo, kurios rezultatas yra neatskiriamas nuo pačios veiklos. Remdamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nepagrįstai kvalifikuoti kaip rangos santykiai, ir konstatuoja, kad šie santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, susitariant dėl tam tikro rezultato.
Dėl paslaugų sutarties įvykdymo
25. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
26. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
27. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė žodinę paslaugų sutartį. Byloje kyla ginčas, ar šalys šia sutartimi tarėsi tik dėl Sosnovskio barščių nupurškimo du kartus, ar dėl šių augalų sunaikinimo. Byloje pateiktas gyventojų balsavimą patvirtinantis dokumentas, pačios ieškovės viešai platinama reklama, jog įmonė reklamuojasi kaip Sosnovskio barščius naikinanti įmonė, 2020 m. liepos 2 d. el. laiškas, kuriame trečiasis asmuo A. K. ieškovei nurodė, kad su įmone buvo kalbėta dėl barščių naikinimo 40–50 arų plote, ieškovės 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 28 d. elektroniniai laiškai, kuriuose ji yra nurodžiusi, kad Sosnovskio barščių naikinimo paslauga buvo atlikta A. K. užsakymu, taip pat ieškovės atsakovei pateikta 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad sąskaita yra pateikiama už Sosnovskio barščių naikinimą, patvirtina, kad atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, siekė kenksmingus augalus išnaikinti. Iš ieškovės apeliacinio skundo taip pat matyti, kad ieškovė, prieš suteikdama paslaugą, taip pat suprato, jog atsakovas turėjo siekį išnaikinti Sosnovskio barščius. Taigi šalys faktiškai atlygintinų paslaugų sutartimi susitarė ir dėl paslaugų rezultato – kad ieškovė išnaikins Sosnovskio barščius. Bylos duomenimis, toks rezultatas nebuvo pasiektas, tačiau ieškovė vieną kartą nupurškė Sosnovskio barščius, todėl, jos nuomone, paslaugą suteikė tinkamai ir atsakovė turi už ją sumokėti. Nurodo, kad ji A. K. pateikė skirtingus Sosnovskio barščių naikinimo būdus, o A. K. pats išsirinko paslaugą dvejais purškimais naikinti Sosnovskio barščius. Ieškovės nuomone, protingas, rūpestingas ir sąžiningas asmuo negali tikėtis, jog Sosnovskio barščiai išnyks po vieno purškimo, jei ieškovas kaip konkrečią paslaugą, kurią išsirinko pats atsakovas, pasiūlė naikinti Sosnovskio barščius dvejais purškimais.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 str. 1 d. ). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieškovė nurodė, kad pagal mokslinius traktatus Sosnovskio barščių sėklos gali būti dygios iki trijų metų, tai reiškia, jog jie turi būti naikinami tris metus iš eilės – per tokį laikotarpį gali sudygti žemėje esančios augalo sėklos ir prasidėti nauja invazija, todėl nupurškus tik vieną kartą jie ir negalėjo išnykti. Remiantis tokiais pačios ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovė, suprasdama, jog atsakovė siekia augalus išnaikinti, tačiau pasiūliusi atsakovei naikinimą, atliekant du purškimus, faktiškai iš anksto žinojo, kad Sosnovskio barščiai nei po vieno, nei po dviejų purškimų, ir dar liepos mėnesį, kai pagal instrukciją sėkmingiausias naikinimas būna pavasarį, neišnyks ir atsakovė siekiamo rezultato negaus. Svarbiausia paslaugų teikėjo pareiga yra laikoma sąžiningas ir protingas veikimas kliento naudai, vadovaujantis kliento keliamais pagrįstais reikalavimais ir nurodymais. Tačiau tuo pačiu paslaugų teikėjui kaip profesionalui suteikiama teisė vertinti, ar kliento nurodymai yra pagrįsti ir protingi, nes priešingu atveju, jis gali atsisakyti vykdyti sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė ir vykdydama šalių sudarytą sutartį, privalėjo išsamiai išaiškinti klientui, neturinčiam reikalingų žinių piktžolių naikinimo srityje, tinkamiausius šių augalų naikinimo būdus atsakovės tikslui pasiekti, nurodyti priemones, naikinimo eigą ir galimas pasekmes. Ieškovė, sutikdama du kartus nupurkšti piktžoles, iš anksto žinojo, kad jos nebus sunaikintos ir siekiamas rezultatas nebus pasiektas, tačiau vis tiek sutiko sudaryti tokią paslaugų sutartį. Toks klaidinantis ieškovės, kaip paslaugų teikėjos elgesys, neatitinka principo paslaugas teikti taip, kad tai geriausiai atitiktų kliento interesus. Pažymėtina, kad ieškovė netgi ir vykdydama sudarytą sutartį ir atlikdama pirmą purškimą, nesilaikė herbicido „ACCURATE® 200 WG“ instrukcijoje nurodyto reikalavimo, kad vasarą purškiant augalus, juos reikia nušienauti ir purkšti, kai augalas yra tik iki 20–30 cm aukščio. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad šalys buvo sutarę, jog už paslaugą bus mokama po pirmo nupurškimo, o ne atlikus ją pilnai. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino trečiasis asmuo A. K., antrasis purškimas turėjo būti atliktas po mėnesio laiko ir ieškovės nurodyta kaina buvo numatyta už du nupurškimus, po kurių augalai būtų sunaikinti. Antras nupurškimas turėjo būti atliekamas pagal poreikį tik tokiame plote, kuriame būtų likę po mėnesio dar nesunykusių piktžolių. Todėl teismas daro išvadą, kad po pirmo purškimo ieškovė dar net nežinojo tikslaus naikinamų piktžolių ploto, todėl PVM sąskaitos pateikimas atsakovei po pirmo purškimo laikytinas prieštaraujančiu šalių sudaryto susitarimo turiniui. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalims sutarus dėl naikinimo paslaugos dviem nupurškimais, o ieškovei nupurškus vieną kartą ir vienašališkai nusprendus dėl negauto apmokėjimo toliau paslaugos nebeteikti ir antrą kartą piktžolių nebepurkšti, faktiškai nebeteko reikšmės ir pirmasis nupurškimas. Kaip paaiškino atsakovės atstovas, po trijų savaičių nuo pirmo nupurškimo augalai buvo tik apgeltę, bet jokių jų sunykimo požymių nebuvo, o po metų tame plote toliau augo tos pačios piktžolės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks ieškovės, kaip paslaugos teikėjos, elgesys neatitinka įstatyme numatytos pareigos veikti sąžiningai ir protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus.
29. Jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 str. 5 d.). Toks įstatymų leidėjo nustatytas atlygintinų paslaugų teikimo teisinis reglamentavimas suponuoja, jog paslaugų teikėjui, kuriam tam tikrų paslaugų teikimas yra jo profesinė veikla (verslas), yra taikoma išplėstinė atsakomybė už prisiimtas prievoles, kuri reiškia, kad vykdydamas sutartis, numatančias jo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, jis prisiima ne tik jų neįvykdymo, bet ir nuostolių, kylančių iš sutarties vykdymo, atsiradimo riziką. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovė negavo siekto rezultato dėl pačios paslaugų teikėjos nerūpestingo ir neatsakingo elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti skolą.
30. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2021 m. liepos 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes, ieškovės nuomone, šis įrodymas nėra tinkamas pagrįsti aplinkybę, kad ieškovas darbų rezultato nepasiekė. Taip pat nenuosekliai, nelogiškai vertino ir darė nepagrįstas išvadas dėl herbicido instrukcijos.
31. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Taip pat ne kartą buvo pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
32. Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsakovės pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes ieškovė šio įrodymo kitais įrodymais nepaneigė ir neįrodė, kad paslaugų sutarties rezultatas buvo pasiektas. Pasisakant dėl herbicido instrukcijos vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas dėl lietaus poveikio padarė tik tikėtiną išvadą. Vis tik vertinant šį įrodymą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovė, savaip interpretuodama instrukciją, klientui pasiūlė tokį piktžolių naikinimo būdą, kuris herbicido instrukcijoje iš viso nebuvo numatytas (purškimas du kartus, padarant mėnesio pertrauką) ir neinformavo klientės, kad pagal instrukciją piktžolių išnaikinimas galimas tik per trejų metų laikotarpį, purškimus atliekant vieną kartą per metus. Taigi, laikytina, kad ieškovė klientei siūlė piktžolių naikinimo būdą, nenumatytą instrukcijoje, todėl vien dėl šios priežasties nebuvo galima tikėtis pasiekti atsakovės norimo rezultato.
33. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai išanalizavo ir teisingai įvertino ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Pirmosios instancijos teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo neteisingai, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl vien formaliais pagrindais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 900 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos darbai“ atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Smiltynai“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.