Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-158-1072/2019

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-05-08
Bylos Nr.: 1-158-1072/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18167-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Eglė Venckienė
Kaltinamasis: D. L.
Nukentėjusysis: T. D.

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-158-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18167-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui D. Ž.,kaltinamajam D. L., jo atstovei gynėjai advokatei V. B.,nukentėjusiajam T. D., jo atstovei advokatei I. A.,teismo medicinos ekspertei V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. L. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2017 m. balandžio 15 d., laikotarpyje nuo 19 val. 41 min. iki 20 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam T. D. į kairės akies sritį ir vieną kartą kumščiu į kairį antakį, po ko nukentėjusiajam T. D. sėdint ant sofos, veidą dengiant rankomis, galvą priglaudus prie kelių, jis, t. y. D. L., sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir šluotos mediniu kotu į įvairias kūno vietas – nugarą, juosmenį, galvą ir kaklą, t. y. tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajam T. D. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės pusės VI – IX šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimu susikaupusiu oru, muštinė žaizda dešinio momens srityje, kairio antakio srities sumušimas, pasireiškęs žaizda kairio antakio srityje, kairės akies vokų poodine kraujosruva, dešinio momens žaizda, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio klubo srityje, tai yra, nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. L. dėl kaltinimo prisipažino pilnai ir parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d. pavakary užvažiavo pas V. K., (duomenys neskelbtini) sargą, gyvenantį įmonės angare įrengtose gyvenamosiose patalpose. Kadangi pats D. L. yra šios įmonės darbuotojas, joje lankosi dažnai, užsuko pas sargą pasišnekučiuoti Šv. Velykų išvakarėse. V. K. rado žvejojantį, pakalbėjo, pasiūlė išgerti alaus. Tuomet su taksi nuvažiavo nupirkti alaus, grįžo su keliomis skardinėmis ir nuėjo į kambarį, kuriame gyvena V. K.. Po kelių sekundžių atėjo iš matymo žinomas R. Ž. ir nepažįstamasis, tai yra, T. D.. Šnekučiavosi, R. Ž. ir T. D. vartojant atsivežtą degtinę, o jam, D. L., gurkšnojant alų. T. D. buvo išėjęs užsakyti pas taksistą atvežti šampano. Besišnekučiuojant įsiplieskė žodinis konfliktas tarp jo ir T. D., nes T. D. jį vadino „prie gaidžio“, „chamu“ ir panašiais epitetais. Todėl D. L. ketino palikti kompaniją, paskambino draugui R. A., kad parvežtų namo, „capt“ už kišenės, joje pasigedo piniginės. Kadangi šalia iš kairės sėdėjo T. D., jo paklausė: „ar nematei piniginės <...> ar iškrito <...> ar nebūsi paėmęs?“ Kadangi atvažiavo su taksi, vairuotojui atsiskaitė, atėjęs į V. K. kambarį niekur nebuvo išėjęs, R. Ž. ir V. K. sėdėjo kitoje pusėje stalo, taigi, pasijuto apvogtas. Tuomet T. D. įsiplieskė, kad yra apkaltintas piniginės vagyste. Visas konfliktas įvyko dėl piniginės dingimo ir rutuliojosi staiga, buvo „ne ta stadija“, kad galėtų nuosekliai atpasakoti veiksmus, bet, prisimena, kad, kai T. D. besižodžiuojant dėl piniginės vagystės jį stvėrė, tai yra, „čiuptelėjo ar stumtelėjo“ už rankų žastų, jam, D. L., suveikė savisaugos instinktas, todėl sudavė T. D., į kur tiksliai ir kiek smūgių buvo, nepamena, sudavė į galvos sritį, į kairį šoną. T. D. liko sėdėti ant sofos, o jis, D. L., smūgiuodamas stovėjo. „Nieko ten tokio neįvyko, tik keli tie judesiai“. R. Ž. ištempė jį, D. L., iš kambariuko. Kadangi T. D. toliau visokiais žodžiais koneveikė, tai jis, D. L., paėmė iš koridoriaus šluotą pagąsdinti, „ne tai, kad mušt... gal ir sudaviau, taip <...> bet, kad ten ilgas laiko tarpas ar daug, tikrai ne“. T. D. išėjo, o jis, D. L., ieškojo piniginės ir patalpoje, ir išėjęs į lauką aikštelėje, tikėjosi, kad T. D. pasišalindamas bus ją išmetęs. Po įvykio į įmonės patalpas buvo atvykę R. M., G. A. savo iniciatyva asmeniniais reikalais. Kitą dieną paskambino V. K. ir pasakė, kad rado piniginę užmestą už lovos, guminiame bate, toje pusėje, kur ir sėdėjo T. D., tačiau joje nebuvo pinigų, maždaug 1500 eurų. Kitą dieną po muštynių kreipėsi pas gydytoją, nes skaudėjo krūtinę, patemptą ranką, ant žasto buvo mėlynės. Mano, kad, jei būtų T. D. „visko neužviręs“, iš žodinio konflikto muštynių nebūtų. „Viskas įvyko vien tik dėl to, kai galima sakyti, šoka ant tavęs“. Muštynių pagrindinė priežastis buvo piniginės dingimas, jei nukentėjęs „nebūtų čiupęs manęs“, būtų nieko neįvykę. Buvo šokas, kad dingo brangus daiktas. Kai sugrįžo į kambarį ir su šluota sudavė nukentėjusiajam, įsiutęs nebuvo. Jis (D. L.) parašė pareiškimą policijai ant T. D. dėl sumušimo ir vagystės. Kaltinamasis D. L. parodė, kad viską pripažįsta pagal prokuroro pateiktą kaltinimą ir gailisi dėl savo veiksmų, žalą nukentėjusiajam atlygino savo nuožiūra ikiteisminio tyrimo metu, pasitaręs su advokate, sutinka atlyginti, jei teismas nuspręstų dėl didesnio žalos dydžio, nukentėjusiojo prašomą sumą laiko bandymu pasipelnyti iš jo (D. L.) nelaimės.

2017 m. gegužės 10 d. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21397-17 apklausos metu kaltinamasis D. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Ši įmonė yra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 15 d. apie 19 val. 30 min. D. L. taksi automobiliu nuvažiavo į įmonės, kurioje dirba, teritoriją. Užvažiavo pasišnekėti su sargu V. K.. V. K. buvo vienas, D. L. atrodė, kad jis blaivus. D. L. buvo blaivus. V. K. rado prie balos žvejojantį. Kurį laiką pasišnekėjo ir abu pokalbio metu nutarė atsigerti alaus. D. L. tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės ir parsivežė 4 skardines po 0,5 l talpos alaus. Grįžo į aikštelę, nuėjo į V. K. kambarį, kuriame jis gyvena ir ten tuo metu jį rado. Tuo metu buvo apie 20 val., gal kiek prieš 20 val. D. L. su V. K. tik atsisėdo ant fotelių ir dar net nespėjo pradėti gerti jo (D. L.) nupirkto alaus, kaip į šį kambarėlį atėjo du vyrai. Vieną iš jų jis (D. L.) gerai nuo seno pažįsta, jis yra R. Ž., kurio pravardė yra D.. Įprastai D. L. jį D. vadina, kaip ir kiti aplinkiniai. Jis buvo, kaip vėliau išsiaiškino, su T. D.. Tomas jam (D. L.) yra pažįstamas iš matymo, tik nežinojo jo pavardės. D. L. pasirodė, kad tiek R., tiek T. buvo neblaivūs, jautė nuo jų alkoholio kvapą, abu svirduliavo, nelabai laikė „lygsvarą“. D. pas V. K. D. L. yra matęs ne vieną kartą, jis ateidavo kartais. Atėjęs R. su T. atsisėdo šalia jo, D. L., ir V. K., užsidegė po cigaretę, pradėjo visi keturi kalbėtis. D. L. matė, kad T. atsinešė 0,7 l talpos degtinės (baltos), tik nežino pavadinimo. Jie abu, t. y. T. su R., tą degtinę gėrė, o D. L. su V. K. atsidarė po skardinę alaus ir jį gurkšnojo. Kalbėjosi apie būsimas Velykas, bendras temas. D. L. pas V. K. buvo užsukęs trumpam, nes buvo pažadėjęs greitai grįžti namo pas žmoną. Jau ruošėsi važiuoti namo. T. pradėjo jį, D. L., vadinti mužiku, negali atkartoti konkrečių sakinių, bet iš konteksto jį (D. L.) menkino, sakė, jis kaimietis, chamas, o jis, t. y. T., už D. L. kažkuo viršesnis ir geresnis. Tokiais žodžiais D. L. žemino. D. L. Tomo prašė baigti. Nenorėjo veltis į nemalonumus. D. L. jau ketino važiuoti namo, atsistojo nuo fotelio ir apsižiūrėjęs savo „treninginių“ kelnių kairės pusės kišenėje pasigedo ten turėtos juodos spalvos odinės piniginės. D. L. ją turėjo ateidamas pas V. K. į kambarį, nes susimokėjo taksistui, kuris ji ten atvežė. Pamena, kad piniginę tikrai įsidėjo į „treninginių“ kelnių kišenę. T. ant fotelio sėdėjo jam (D. L.) iš kairės pusės, o R. sėdėjo ant fotelio jam (D. L.) iš dešinės pusės. D. L., vos atsistojęs nuo stalo, niekur iš patalpos neišėjęs, T. paklausė: „ar nebūsi matęs mano piniginės, gal kur iškrito?". T. sėdėjo jam iš kairės, o piniginė buvo jo (D. L.) kairėje „treninginių“ kelnių kišenėje, todėl jo ir paklausė. Tuo metu, kai T. to paklausė, jis nuo D. L. stovėjo žingsnio atstumu D. L. iš kairės pusės. Jis (T. D.) iš karto po jo (D. L.) klausimo puolė D. L.. T. D. L. tada kumščiu ne mažiau 10 kartų sudavė į krūtinę, į abi rankas, į pečius, į kaklą. Negali pasakyti, į kurią kūno vietą konkrečiai, kiek kartų jis jam (D. L.) kumščiu sudavė, bet tai buvo ne mažiau 10 kartų. D. L. T. smūgius bandė atlaikyti dengdamasis galvą rankomis sulenktomis ties alkūnėmis, kažkiek traukėsi atgal nuo T., bet ten buvo mažas kambarys, neturėjo vietos. D. L. T. nuo savęs vieną kartą abejomis savo rankomis pastūmė į priekį nuo savęs, dėl ko jis, t. y. T., atsisėdo ant sofos. D. L. nuo T. smūgių nebuvo pargriuvęs. T. yra gerokai už jį (D. L.) aukštesnis, liekno kūno sudėjimo. D. L. nuo T. smūgių tik gynėsi, jo sumušti ar jam specialiai smūgiuoti neketino ir to nedarė. Kai visa tai vyko kambaryje buvo V. ir R. R., kiek D. L. girdėjo, jį (D. L.) su T. bandė išskirti žodžiais, sakydamas liautis. D. L. su R. išėjo į koridorių, į garažą, kuris yra iškart išėjus iš V. K. kambario. V. K., kaip matė D. L., išėjo paskui juos į garažą. Tiesa, D. L. negali tiksliai pasakyti, kuriuo metu, bet V. K. buvo išėjęs į lauką paimti taksisto atvežto šampano. D. L. nežino, kas tą šampaną užsakė, bet matė, kad V. K. jį atsinešė. Kai D. L. su R. išėjo į garažą, girdėjo, kad kambaryje likęs T. jį (D. L.) „koliojo“ necenzūriniais žodžiais, sakydamas kažką panašaus į: „gaidy, chamas, ateik čia, eik valyt kambario bo čia sudaužysiu. Pagausiu, sutiksiu, sudaužysiu, užmušiu“. D. L., būdamas garaže supratau, kad T. visa tai sako jam, ne kažkam kitam. Jis, D. L., pamanė, kad yra išpylęs alų ar tai sudaužęs puodelį, todėl pats, norėdamas sutvarkyti V. K. kambarį, pasiėmė šalia V. K. kambario garaže kairiajame kampe stovėjusį šepetį mediniu kotu, ir jį nešdamas rankoje ėjo į V. K. kambarį. Tik įėjus į kambarį T. D. L. viena savo ranka suėmė už jo (D. L.) vilkėto džemperio ties dešine ranka, ties bicepsu. R. jam (D. L.) padėjo išsilaisvinti ir jį (D. L.) su T. atskyrė juos pastumdamas į šalis rankomis. D. L. išėjo į garažą, kur kalbėjosi su R. T. liko kambaryje. Nežino, kur tuo metu buvo V. K.. D. L. su R. iš garažo išėjo į lauką ir ėjo pasikalbėti kiek nuošaliau į kairę pusę nuo garažo vos tik išėjus. Tuo metu lauke buvo ganėtinai šviesu, be to, teritorija buvo apšviesta. D. L. negalėjo išvažiuoti į namus, nes buvo dingusi piniginė ir nebūtų turėjęs pinigų sumokėti taksistui. D. L. nepamena, kokiu būdu išsikvietė, bet neužilgo atvažiavo jo draugas R. A., kuris jį (D. L.) su R. iš aikštelės paėmė. D. L. R. parvežė namo, o kur vežė R., jis nežino. Kur tuo metu buvo T., D. L. nežino. Jis (D. L.) nematė, kad T. būtų kur sužalotas, jokio kraujo nepastebėjo. D. L. jautė skausmą krūtinės srity, dešinėje rankoje, kairėje alkūnėje. 2017 m. balandžio 17 d., apie 09 val. 00 min. – 10 val. 00 min., jis (D. L.) važiavo į aikštelę pas V. K. ieškoti savo dingusios piniginės. Su V. K. jos ieškojo vaikščiodami netoli garažo ir garaže, apieškojo kambarį, bet piniginės neradus D. L. išvažiavo namo. Neužilgo D. L. paskambino V. K. ir sakė jam (D. L.) atvažiuoti. Jis (D. L.) vėl pas jį grįžo ir V. K., jam matant, savo kambaryje iš guminio žvejybinio bato, kuris stovėjo už lovos prie užuolaidos, ištraukė ir D. L. padavė jo piniginę. D. L. V. K. matant piniginę atvėrė. Joje rado visas buvusias korteles, t. y. Maxima, Iki, Senukai, Lukoil, Neste oil nuolaidų korteles, savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir asmens dokumentą. Piniginėje pasigedo pinigų. Joje buvo apie 1500 eurų. Visi pinigai buvo po 50 eurų, kažkiek dar buvo pinigų smulkesnėmis kupiūromis – po 5, 10 ir monetomis, tik nežino, kiek tų smulkių, bet iki 20 eurų sumos. Iš stambesnių pinigų tikrai turėjo 1500 eurų. Per Velykas planavo su žmona važiuoti pas uošvius, todėl turėjo tokią didelę pinigų sumą su savimi, nes nenorėjo savo santaupų palikti namuose. Tie pinigai yra jo uždirbti ir sutaupyti. D. L. norėtų, kad būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl jo dingusių pinigų, nori, kad būtų nubaustas kaltas asmuo ir būtų jam grąžinti jo pinigai. D. L. jaučiasi nekaltai užsipultas, sumuštas, dėl ko jis po įvykio vyko pas ekspertą, kuris nustatė kūno sužalojimus. Specialisto išvadą jau yra pateikęs prie bylos. D. L. mano, kad jo pinigus pagrobė T. D., ne kuris kitas asmuo. D. L. su Tomu jokių ryšių nepalaiko, kaip minėjo jį žino iš matymo, bet draugai nėra. D. L. nori reikšti civilinį ieškinį dėl dingusių jo pinigų ir dėl neturtinės žalos. Nori, kad būtų pripažintas nukentėjusiuoju. D. L. žino, kad E. P. aikštelė ir patalpos yra filmuojamos. Nežino, ar V. K. kambarys ir garažas šalia jo yra filmuojami, ar ne. Daugiau papasakoti nieko negali (t. 1., b. l. 110-112).

2017 m. liepos 27 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu kaltinamasis D. L. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jį perskaitė, supranta kuo įtariamas, su tuo pilnai sutinka, su įtarime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir labai nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 15 dieną jam buvo laisva diena. Jis apie 19 val. 30 min., su taksi automobiliu nuvažiavo į savo darbovietę pasišnekėti su ten dirbančiu sargu V. K.. Jis buvo blaivus. V. K. jam pasirodė taip pat buvo blaivus. Jam nuvykus į įmonę jis V. K. rado prie balos žvejojantį, jie pasikalbėjo ir nutarė išgerti alaus. Jis vienas tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės ir parsivežė 4 skardines 0,5 l talpos alaus. Grįžęs V. K. jau rado įmonės patalpose, jo kambarėlyje, kuriame jis gyvena. Jie abu tik atsisėdo prie staliuko ir dar nespėjo pradėti alaus, kai į kambariuką užėjo du vyrai. Jis vieną iš vyriškių žinojo, jį pažįsta – tai R. Ž., o antro jis nepažinojo, bet kaip vėliau išsiaiškino, tai buvo T. D.. Matėsi kad abu vyriškiai buvo neblaivūs. Ar vyriškius buvo kvietęs V. K., jis (D. L.) nežino. Jis (D. L.) suprato, kad jie atėjo pas V. K. į svečius. Vyriškis, kurio jis (D. L.) nepažinojo, užėjęs ant stalo iš karto pastatė degtinės butelį, 0,7 l talpos ir atsisėdo prie stalo. T. su R. atsidarė degtinės butelį, o jie abu su V. K. pradėjo gerti savo alų. Iš pradžių visi bendravo gražiai, draugiškai kalbėjosi. Tiesiog kaip kam sekasi, apie Velykas ir t. t. Jokio konflikto pradžioje nebuvo. Pasisėdėjimo eigoje ir visiems bendraujant, T. pradėjo savo kalbomis jį (D. L.) žeminti, nesutapus T. ir jo nuomonėms, menkino jį, sakydamas, kad jis yra „kaimietis, chamas ir t. t.“. Jis (D. L.) Tomo prašė baigti tokias kalbas, nenorėdamas veltis į didesnį konfliktą. Ir pats susiruošė vykti namo, todėl atsistojo nuo fotelio norėdamas kviesti taksi ir apžiūrėjęs savo sportinių kelnių kairės pusės kišenę, norėdamas išsiimti iš jos pinigų, jis (D. L.) pasigedo, nerado kišenėje savo piniginės. Apžiūrėjo prie lovos, kur pats sėdėjo, tačiau nerado. Jis (D. L.) žinojo, kad piniginę tikrai įsidėjo į kairę sportinių kelnių kišenę, o išlipęs iš taksi automobilio iš kambariuko visą tą laiką jis niekur nebuvo išėjęs. Kai jie visi sėdėjo už stalo, tai T. visą laiką sėdėjo jam (D. L.) iš kairės pusės ant sofos. Todėl jis, kai atsistojo ieškodamas savo piniginės, visų pirma, T. paklausė ramiu tonu, ar T. nematė jo piniginės. T. sureagavo į klausimą labai audringai, lygtai jis T. būtų kaltinęs vagyste. Jis neatsimena ką jam sakė T., bet prasidėjo tarp jo ir T. muštynės. Smulkiai negali atpasakoti visų muštynių detalių, bet T. jis trenkė taip, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Kiek iš viso smūgių jis sudavė T., neatsimena, į kurias kūno vietas sudavė. Tai kaip ir jis paaiškina, kad, buvo viskas taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, su kuriuo pilnai sutinka. Nevengia atsakomybės dėl padaryto nesunkaus kūno sužalojimo T. D.. Tačiau turi patikslinti, kad dalis smūgių T. D. buvo suduoti ginantis, kurie konkrečiai iš jų, negali tiksliai pasakyti, nes praėjo daug laiko, kadangi minėto konflikto metu ir T. jam sudavė smūgius, bei jam buvo taip pat padarytas sveikatos sutrikdymas, tačiau jis atsakomybės nevengia ir visiškai prisipažįsta dėl padaryto nusikaltimo nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (t. 1., b. l. 130-131).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d. jis (T. D.) su R. Ž., nuvyko pas V. K.. Prieš tai R. buvo pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Buvo pavakarys, bet dar šviesu, apie 19 val. 00 min. Nusipirko porą butelių degtinės ir butelį šampano. Iš vakaro buvo pavartoję alkoholio. Pas V. K. buvo nepažįstamas žmogus, R. jį pristatė kaip D. D. L. su V. K. tuo metu išgėrinėjo, ten tokia vieta, kad galima užeiti pasėdėti. Dėl ko prasidėjo konfliktas nežino, nes daugiau bendravo su V. K., D. L. ignoravo. D. L. pasakė, kad „mes ne moterys, negersime šampano“, T. D. atsakęs: „nenori, negerk“. Po to D. L. jo klausė: „iš kur būsi, nevietinis?“, jam ironiškai atsakė, kad: „jo, ne vietinis, gal tuo įžeidžiau“. Po to D. L. atsistojo, pasakė, ar „ateik čia“, ar „einam į lauką“. T. D. supratęs, kad D. L. nori muštis, jam atsakęs: „kas čia per nesąmonės“ ir iš karto gavo smūgį į veidą, į galvą, sakė „kas čia darosi, vaikų darželis, kas čia per muštynės“, tada dar kartą gavo, tada spėjo susilenkti ir vėl gavo. Visi vaikščiojo parūkyt, T. D. parodė, kad gal ir jis buvo išėjęs parūkyti, o kai buvo užpultas, kažkas buvo patalpoj. Kai baigėsi smūgiai, V. pasakė, kad „stokis“, jis (T. D.) mėgino atsistoti, buvo silpna, matė stovintį D. L. iš kairės, V. K. veidą ir vėl D. L. pasisuko į jį, ir sudavė. Tuomet atsisėdo ant sofos, gal ir sąmonę prarado, tuomet išgirdo garsą, pamatė, kad D. L. ar tai su lazda pribėgo, ar tai su šluota ir vėl smūgiavo, tada priėjo sako: „duok penkis, dabar žinosi, kaip (duomenys neskelbtini) muša“. Konflikto dėl piniginės nebuvo, tik po kiek laiko sužinojo, gal po gero mėnesio, kad jis (T. D.) yra apkaltintas dėl vagystės. Po įvykio kažkas pasakė, tu geriau greičiau važiuok iš čia, tarpdury R. Ž. padavė 20 eurų, sako: „važiuok greičiau iš čia“. Išėjo sparčiai, bijojo, kad vysis, išsikvietė pakeliui taksi. Grįždamas namo pargriuvęs nebuvo, kai grįžo namo, sąmonės praradęs nebuvo. Parvyko į namus (duomenys neskelbtini), gėrė vaistus nuo skausmo, skausmas vis tiek didėjo. Kadangi rado praleistus draugo M. T. skambučius, jam atskambino, jis atvažiavo ir jį (T. D.) išsivežė, jau buvo tamsu. Į ligoninę nevažiavo, nes žino, ką daro su šonkaulių lūžiais, nežinojo, kad plautis sužalotas. Visą naktį prasėdėjo, buvo bloga savijauta, M. T. pakvietė brolį A. M., kuris paryčiais išvežė į ligoninę. Išeinant iš ligoninės, gydytojas sakė, kad pagerės, todėl įsidarbino vadovu (duomenys neskelbtini), nes tas darbas buvo seniai pažadėtas, iki įvykio nedirbo, laukė darbo. Į darbą priėmė tėvas E. M.. Jis (T. D.) galvojo, kad galės dirbti nuotoliniu būdu, bet svaigo galva dirbant su kompiuteriu, atsirado dusimas, kreipėsi į ligoninę, padarius nuotrauką nustatė, kad dar nesugiję. Kaltinamasis nekontaktavo, neatsiprašė, nelankė ligoninėje, tik užpernai įkrito į sąskaitą kažkokia suma, atlygino dalį, bet tai negalima pavadinti atlyginimu.

2017 m. balandžio 16 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d., apie 19 val. 00 min., jis kartu su iš matymo pažįstamu vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, taksi automobiliu nuvažiavo pas pažįstamą „dedia V.“, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino. Kai jie atvažiavo pas V., pas jį jau buvo nepažįstamas vyras, apie 30-48 metus, apie 180 cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, dėvėjo tamsios spalvos džemperį ir sportines kelnes. Jis (T. D.) ant stalo pastatė atsivežtus alkoholinius gėrimus, nespėjo net pakalbėti, kai nepažįstamas vyras pradėjo su juo aiškintis santykius, motyvuodamas tuo, kad jis yra ne vietinis. Jam pasirodė, kad V. ir tas nepažįstamas buvo girti, jis buvo blaivus. Viskas vyko patalpoje, kur stovėjo šaldytuvas, mikrobanginė ir minkštas kampas su staliuku. Nepažįstamas vyriškis jam (T. D.) sudavė smūgį kumščiu į kairę akį. Jis nepažįstamo vyro nemušė, tik pats dengėsi savo veidą. Vyrą bandė raminti vaikinas, kuris atvažiavo kartu su juo, atitraukdamas nepažįstamą nuo jo. Tačiau nepažįstamas sudavė jam dar smūgių kumščiais į galvą. Kiek smūgių sudavė jis pasakyti negali. Po kurio laiko nepažįstamas buvo išstumtas iš patalpos, bet jis greitai grįžo turėdamas šluotos kotą ir su kotu nepažįstamas jam sudavė kelis smūgius. Jis pabėgo iš patalpos, paskambino draugui M. T., kuris jį atvežė į (duomenys neskelbtini), o vėliau į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę (t. 1., b. l. 16-18).

2017 m. birželio 27 d. papildomos apklausos metu T. D. parodė, kad jis su savo senu pažįstamu R. D. buvo adresu (duomenys neskelbtini), tai sodų bendrija, ar tai (duomenys neskelbtini), ar tai (duomenys neskelbtini). Iš vakaro T. D. su R. D. vartojo alkoholį. Vykstant pas V. K. gal ir buvo truputį išgėrę, bet nedaug. Jie kažkaip netiesiogiai važiavo pas K., nežino kuriuo momentu jie nusprendė K. aplankyti, nes K. yra jų senas pažįstamas. V. buvo matęs labai senai. Su juo buvo visada draugai. Nuvyko su taksi automobiliu pas K., ten kur jis gyvena. Adreso tikrai nepasakys, bet ten važiuojant link (duomenys neskelbtini) po kaire puse, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė, angaras. Nusivežė du butelius degtinės ir vieną butelį šampano. Kai V. juos pamatė, tai nustebo ir apsidžiaugė matydamas. Pas K. buvo kažkoks vyriškis, kuris sėdėjo ant sofos, matė jį pirmą kartą. Tas vyriškis ir V. buvo gerai „pašventę“. Ant stalo nieko nebuvo tik viena lėkštutė. Ar jis, ar R., kažkuris ant stalo pastatė ką nusivežė. Jis (T. D.) pasisveikino su V., nes jis pirmas įėjo, o R. su tuo vyriškiu. R. tą vyriškį pristatė, sakydamas „čia D.“. Jie draugiškai susėdo prie stalo. Pradžioje jis (T. D.) bendravo su V., kadangi jį pažįsta gerai, pas jį atvažiavo, seniai buvo nematęs, turi su juo apie ką kalbėtis. D. L. irgi kažkaip bandė įsiterpti į pokalbius su V. Jis (T. D.) bandė D. L. ignoruoti. Taip elgėsi, nes D. L. nepažįsta. Kai jis atvykęs užėjo ir padėjo butelius, na kažkuriuo momentu, tai D. L. pasakė: „kam tas šampanas, mes ne moterys“. Jis (T. D.) atsakė: „nenori, negerk“. D. L. nuo pradžių bendravo su juo nemandagiau ištisai klausdamas: „iš kur tu būsi, ar tu vietinis“. Jis (T. D.) kažkuriuo momentu D. L. pasakė: „aš ne vietinis“. Bet tai padarė be pykčio, ramiai, gal daugiau su tokia ironija. D. L., reik manyt, supyko dėl tokio atsakymo. Kadangi visi sėdėjo prie vieno stalo, tai jis girdėjo kaip R. D.ramino sakydamas: „nesikabinėk, čia mano draugas“. Jam atrodo, kad gėrimų, kuriuos atsinešė dar nespėjo paragauti, o gal ir pradėjo vieną, tiksliai neatsimena, nes V. kažkaip stovėjo prie šaldytuvo jam iš kairės, tai gal jis užkandą ruošė ar panašiai. Tada vienu momentu D. L. atsistojo nuo stalo, ar tai grįžo jis iš lauko su D., bet jis pastebėjo, kad jis stovi nuo jo per ištiestos rankos atstumą. D. L. jam (T. D.) pasakė: „ateik čia išeinam į lauką“, jis buvo agresyviai nusiteikęs, kvietė jį muštis. Jis (T. D.) pagalvojo: „kas čia per nesąmonės“ ir tai pasakė garsiai. D. L. sėdėjo šalia lovos krašto ant lovos, jam iš kairės pusės buvo lovos pabaiga. Jis tik skėstelėjo rankomis į šalis: „kas čia per nesąmonės darosi“ ir iš karto tuo momentu gavo smūgį į kairę akį. D. L. jam (T. D.) trenkė kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę prie akies. Jam skaudėjo, jis pasipurtė galvą ir garsiai sušuko: „kas čia darosi, kas čia per vaikų darželis“, iš karto „parėjo“ antras smūgis kumščiu į kairės pusės antakį, iš karto pajuto, kad jam (T. D.) bėga kraujas. Jis pats sėdėjo, net nesistojo, nesigynė, tiesiog nebuvo kada, nenorėjo išprovokuot muštynių. Kai jam pradėjo bėgti kraujas, jis susigūžė ir užsidengė galvą padėdamas ją ant savo kelių, nes suprato, kad D. L. nenurims, saugojosi, kad nenukristų ant žemės, nes bijojo, kad tada D. L. gali jį suspardyti ir būtų dar didesnės traumos. Po pirmo smūgio jis (T. D.) galvojo, kad viskas baigsis ir dėl to net nespėjo susivokti. Gintis nesigynė, nebuvo kada, D. L. atgal netrenkė, net rankų į jo pusę nebuvo ištiesęs. Jis (T. D.) suprato, kad tai viena kompanija, išgėrę tiesiog nenorėjo prasidėti. Kai jis susigūžė, jis jautė smūgius, tikriausiai kumščiais, per nugarą, juosmenį, galvą, kaklą, smūgių buvo serija nuo 6 iki 10 smūgių. Jam (T. D.) labai skaudėjo, bet jis sėdėjo susigūžęs, net sąmonė kažkuriuo momentu dingo. Tada lyg tai V. išgirdo balsą, sakė: „kelkis stokis“, jis pamėgino atsistoti tarp sofos ir stalo, atsistojo, nepilnai, jam buvo silpna, bloga. Iš kairės pusės jo stovėjo D. L., nugara pasisukęs į jį. D. L. kažką kalbėjo su V. Jis (T. D.) susmuko ant lovos, pajudėti negalėjo. Matė viską kaip per rūką. Tik išgirdo iš D. L. keiksmažodžius ir suprato, kad vėl bus mušamas nei už nieką. Čia viskas „momentaliai“. Jis (T. D.) galvą palenkė sėdėdamas ir pajuto „krūvą“ smūgių į nugarą, juosmenį, kaklą ir galvą, nes prie kitų vietų jis tiesiog nepriėjo ir negalėjo jam suduoti. Smūgių tikrai buvo iki 10. Toliau jis (T. D.) išgirdo triukšmą tarp durų. Jis (T. D.) tik pakėlė net neišsitiesdamas akis, pamatė, kad tarp durų stovi D. L. ir rankose laiko kažką panašaus į šluotą, o iš nugaros jį laiko R., šūksniai, rėkavimai. Jis (T. D.) nebegalėjo judėti, nebuvo, kur jam dėtis D. L. ėjo link jo, net gi veržėsi, jis (T. D.) užsidengė veidą rankomis ir priglaudė galvą prie kelių, kai D. L. jam smūgiavo, jis nežino ar su tuo pagaliu, nes nematė, jau buvo užsidengęs. Jausmas buvo žiaurus, toks, kad jam trūko plautis, sulaužė šonkaulius ir daug padarė sužalojimų. Žodžiu, D. L. jam smūgiavo, kaip ir sakė, nežino, su kuo. Nemažiau nei prieš tai iki 10 smūgių, tai yra smūgių seriją. Visi smūgiai ėjo taip pat į nugarą, juosmenį, kaklą, galvą. Tiksliai pasakyti, kiek, į kurią vietą buvo smūgiuota, jis (T. D.) negali. Vienintelė mintis buvo, kaip ištrūkti. Jokio pagalio jis (T. D.) rankose neturėjo ir nelaikė. Jis iš viso net nebuvo rankų ištiesęs į D. L. pusę, jam nė karto nesmūgiavo. Po paskutinio smūgiavimo, kiek ilgai jis buvo pasilenkęs, nežino, stengėsi nejudėti, viską skaudėjo, vengė tolimesnių smūgių, tada kažkas priėjo, jam ištraukė ranką, pasakė: „laikyk penkis, dabar žinosi kaip (duomenys neskelbtini) muša“, jis akių nepakėlė, o iš balso suprato, kad tai buvo D. L.. Tada kažkuris pasakė: „T., kelkis ir varyk namo“, tai nebuvo piktybiškas pasakymas. Jis pats tada pakėlė galvą ir to momento, kai jis ėjo nuo lovos iki durų, jis neatsimena, tarp durų R. įspraudė 20 eurų, sakydamas: „imk ir varyk“. Kaip ėjo per angarą neatsimena, tada jis pėsčiomis pasiekė (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį žiedą. R. su juo nevažiavo, o liko ten. Eidamas išsikvietė taksi ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Ką visą tą laiką darė R. ir V., tiksliai pasakyti negali, bet girdėjo ir vieno ir kito balsus šaukiant: „baik, ką darai“, raminant D. L.. D. L. stambaus kūno sudėjimo, už jį (T. D.) tikrai stambesnis. D. L. buvo rudos spalvos treningu, džemperiu, o kelnes tamsiai mėlynos treninginėmis. Jis buvo baltais kedais, ar kroksais, neatsimena ir šviesiai pilku treningu ir viršus ir apačia, o ant viršaus dėvėjo striukę, baltą, nuo vėjo. Jis (T. D.) grįžęs jautėsi labai blogai, skaudėjo viską. Paskambino M. T., jis iš (duomenys neskelbtini), tačiau dirba (duomenys neskelbtini). Pasakė, kas įvyko, M. T. pasakė: „neužsirakink durų atvažiuoju“, paims jį, t. y. T. D.. Į (duomenys neskelbtini) priėmimą T. D. iš karto nevyko, nes galvojo, kad praeis skausmas, o gal jam (T. D.) buvo šokas. M. T. jam (T. D.) iš karto sakė važiuoti į (duomenys neskelbtini), į ligoninę, kad jis nuveš, bet T. D. sakė nereikia, na skauda, bet yra turėjęs šonkaulio lūžį seniai, turi spec. diržą nešioti, esant šonkaulio lūžiui ir tikriausia tuo momentu pats nesuvokė situacijos rimtumo. T. D. buvo išgėręs nuo skausmo tablečių „ketanov“, „analgin“, kiek rado namuose. Grįžęs pas brolį A. M., adresu (duomenys neskelbtini). Koks laikas buvo, nežino, tamsu, naktis, nes draugas juk atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kol suvažinėjo. T. D. nurodė, kad pas V. jis užtruko iki vienos valandos laiko. Kadangi savijauta pradėjo blogėti, tai brolis su M. T. T. D. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. T. D. iš karto operavo plautį, ligoninėje gydėsi iki 2017 m. balandžio 27 d. T. D. pateikė prie protokolo ligos istorijos Nr. 2017/9178 epikrizę, 1 lapas ir kompiuterinės tomografijos tyrimą., 1 lapas. (kopijas) (t. 1., b. l. 55-57).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. Ž. (R. Ž.) parodymai, kad 2017 m. balandžio 15 d. vakare, laiko tikslaus nepamena su pažįstamu T. buvo pas jį namuose, adresu soduose prie (duomenys neskelbtini) degalinės, adreso nepasakys, už (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Tiesiog jie yra pažįstami ir susitinka kartą į metus. Pas T. namuose vartojo alkoholį, kiek išgėrė, pasakyti negali, buvo apsvaigę nuo alkoholio, bet girti nebuvo, jautėsi normaliai. Kažko važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą ir nusprendė aplankyti V. K., kuris yra gero draugo tėvas. V. vis kartas nuo karto aplanko grįžęs iš užsienio. V.a gyvena (duomenys neskelbtini), įmonėje, ten kur ir dirba. Ten yra įrengtas kambarėlis, kur V. gyvena. T. taip pat V. pažinojo. Su taksi nuvažiavus pas V. vežėsi degtinės butelį ir šampano. Pas V. kambaryje buvo D. L. ir V., tiksliai nepamena, ar D. L. su V. susitiko garaže, ar kambarėlyje. Kad patekti pas V. į kambarėlį reikia pereiti garažą. Viskas buvo labai gerai, draugiškai kalbėjosi. Visi susėdo už stalo, kartu kažkiek visi išgėrė, D. L. su V. taip pat buvo išgėrę, kiek promilių, nepasakys. Ir sėdėjo, ir ėjo parūkyti, kas ką veikė, kambariukas mažas, užsirūkai, tai per daug būna. Nepasakys, ar buvo konfliktas, nematė, nežino, gal tuo metu jis buvo išėjęs į garažą parūkyti, ar jie buvo išėję į garažą parūkyti. Nes tikrai nesuprato, kad ten įvyko tarp T. ir D. L. konfliktas. Mušantis jų nematė, girdėjo kaip abu rėkavo vienas ant kito, kažkokia kalba vyko apie piniginę. Jis visą laiką bendravo daugiausia su V. ir todėl nematė, ką daro T. su D. L.. Nematė, kaip T.s ar D. L. smūgiavo vienas kitam, todėl negali nieko paaiškinti. Tik vėliau, kai jau T. išvažinėjo, kiek laiko buvo praėję nežino, nes nesureikšmino to laiko, tik tada pastebėjo T. nubrozdintą nosį. T. kruvinas neatrodė, nebuvo, kad lyg tai normaliai ėjo, neįtarė, kad jis gali būti sumuštas, kadangi ir nematė, kad jį muštų. Tikrai nieko nematė. Esmė tokia, kad T. išvažiavo be jo, nes T. jam pasakė, kad jį sumušė D. L. ir kad jis važiuoja namo, bet jam nepasirodė T. sumuštas. Jis garaže T. padavė pinigų taksi grįžimui, ten buvo garaže tamsoka, o gal jis nepastebėjo, kad T. sumuštas. O kai T. išvažiavo, D. L. pradėjo ieškoti piniginės. Galbūt T. su D. L. rėkavosi dėl piniginės, bet čia buvo viskas, kai T. išvažiavo, nebent jis kažko nematė. Jis nenori kažką pasakoti ar spėlioti, ko nematė, nenori suklaidinti. Pasakė, ką žino ir ką matė. D. L. sumušto ar mušamo irgi nematė (t. 1., b. l. 95-96).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. K. parodymai, kad 2017 m. balandžio 15 d., apie 17 val. 00 min. – 18 val. 00 min., į jo darbovietę (duomenys neskelbtini) su taksi automobiliu atvažiavo iš pažiūros neblaivūs T. D., R., pavardės nežino, ir „D.“, kuris dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). Užėję į pastato vidų, koridoriuje T. D. pradėjo vadinti D. „mužiku“ ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio prasidėjo muštynės. D. rankos kumščiais pradėjo smūgiuoti T. D. į veidą, sudavė jam apie 2 smūgius. T. D. D. irgi įspyrė du kartus į pilvą, bandė rankomis kumščiais suduoti jam į galvą. Pamatęs, kad prasidėjo muštynės, jis išėjo į lauką. Po dešimties minučių sugrįžęs jis pamatė, kad T. D. jau išėjęs už teritorijos vartų ir eina į (duomenys neskelbtini) pusę. O tuo metu D. ir R. susėdę į kažkokį automobilį išvažiavo (t. 1., b. l. 88-89).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d. G. A., pas kurį buvo svečiuose ir remontavo automobilį, pasiūlė važiuoti į automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur įsikūrusios (duomenys neskelbtini) patalpos, pasiskolinti įrankių – specialių raktų. Kokią mašiną remontavo, nepamena. Važiavo dviese, su kokia mašina, nepamena. Nemano, kad su savimi vežėsi lazdą. Ar G. A. turėjo lazdą, nepamena. Įėjus į patalpas, sutiko žmones, kiek jų buvo, nepamena, ar kalbėjosi, nepamena, su D. L. nebendravo, jį pažįsta iš matymo. Ar D. L. buvo sumuštas, nepamena. Jis (R. M.) buvo blaivus. Kokius įrankius paėmė iš garažo (duomenys neskelbtini), nepamena.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. balandžio 15 d. tvarkė savo namų garaže automobilį, jam padėjo R. M.. Kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas sargą V. pasiskolinti raktą, prieš tai pasiskambino V. Nuvykus garaže sutiko žmonių, tarp jų buvo D. L., ar jie buvo blaivūs, negali pasakyti. Atpažįsta save iš fotonuotraukų, esančių byloje (t. 1., b. l. 40-41), rankose laiko gal raktą, gal vamzdį, nepamena, ar pats atsivežė. Užtruko gal 5-10 minučių ir išvažiavo. Jokio konflikto ar muštynių nebuvo. Neatsimena, iš kur jam atnešė raktą. Tą vamzdį turi ir dabar, jis skirtas pusašiui šarnyrui atsukinėti, įrankį vežėsi į garažą, nes reikėjo pritaikyti prailgintuvą. D. L. atrodė normaliai, kraujo nepastebėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja G. I. parodė, kad turi neurologo licenciją, bet šiuo metu dirba reabilitologe. Neatsimena, dėl kokių nusiskundimų buvo pas ją atsiųstas T. D.. Galvos smegenų trauma nustatoma asmens nusiskundimais bei padarius kompiuterinę tomografiją. Kliniškai po konsultacijos su pacientu, kuris skundžiasi galvos skausmu, galbūt svaigimu, pykinimu, neurologas rašo – galvos smegenų sukrėtimas. Jeigu atlikus kompiuterinę tomografiją išvadoje rašoma, kad nestebima ūmių trauminių pakitimų, tai nereiškia, kad asmuo nepatyrė smegenų sukrėtimo, nes kompiuterinėje tomografijos išvadoje surašomi stiprūs pakitimai, tokie kaip lūžiai, kraujosruvos, smegenų pabrinkimas. Galutinai sprendžia teismo medicinos ekspertas. Ar kirstinė-muštinė žaizda galėjo sąlygoti galvos smegenų sukrėtimą, spręsti gali teismo medicinos ekspertas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad yra neurologas, T. D. buvo jo gydomas. Nustatyti vestibiulinis ataksinis sindromas nustatomas paciento apžiūros metu, gali būti skiriama kompiuterinė tomografija. Smegenų sukrėtimo neparodo joks tyrimas. Būklė po smegenų sukrėtimo gali duoti svaigimą. Kai T. D. kreipėsi, nustatė jam vestibiulinio ataksinio sindromo diagnozę.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad buvo vėlus vakaras, tikslios datos nepamena, apie Velykas, galėjo būti 2017 m. balandžio 15 d., gal 24 val. 00 min. – 01 val. 00 min., sulaukė skambučio, kad T. D. sumuštas, sakė, kad skauda. Atvykus durų niekas neatidarė, jos buvo nerakintos, įėjęs rado T. sėdintį fotelyje. Jis buvo sumuštas, kruvinas, plaukai krauju sulipę, sakė, kad žiaurūs skausmai, nusprendė važiuoti pas jį (M. T.), nenorėjo į ligoninę, galvojo, kad praeis, nepagerėjus ryte susisiekė su jo broliu, pranešė apie tokią situaciją ir nuvyko į ligoninę. T. mušusio asmens neįvardino, sakė, kad gavo už nieką (duomenys neskelbtini) aikštelėje ir greitai išbėgo iš aikštelės, kviesdamas taksi, kad greičiau pasišalinti. Kodėl T. neskambino į policiją, neklausė. T. D. kostiumas buvo šviesus, matėsi kruvinos dėmės, mėlynė buvo tarp akių, plaukai kruvini. Prakirtimo vietos negalėjo matyti, plaukai buvo kruvini. Alkoholio kvapas nesklido, tik cigarečių, nes daug rūkė, sakė, kad jam geriau, kai rūko. Tomas buvo orientuotas aplinkoje, ar jis buvo išgėręs, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. T. parodė, kad dienos tikslios neatsimena. Tai buvo Velykų išvakarės, ar po Velykų. Buvo nakties laikas. Valandos tikslios nurodyti negali. Pažįstamas T. D., su kuriuo yra pažįstamas nuo seno, ne vienus metus. Buvo taip, kad jis pakėlė telefoną, T. jam pasakė, kad: „M., aš esu sumuštas“. Reakcija buvo – jis nusijuokė, kažkaip buvo keista, nes buvo naktis. T. D. jis klausė, kas, kaip, kodėl? Tomas telefonu pasakė, kad jį užpuolė ir jis grįžo taksi mano. T. pasakė, kad perskambins. Perskambino ir pasakė, kad pas jį atvažiuoja. Jis suprato, kad su T. kažkas tikrai atsitiko, kažkas yra negerai, nes tokių situacijų tarp jų nėra buvę. Tada sėdo į automobilį ir iš (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini). Kelionėje užtruko 30-40 min. Atvykus pas T. jis įėjo į namus, buvo atrakinta. Jis sušuko jam, niekas neatsakė, todėl jis užbėgo į viršų ir rado T. sėdintį fotelyje. T. atrodė baisiai, jis buvo visas kruvinas. Alkoholio kvapo nuo T. nejautė. T.s sėdėjo prisilenkęs, rūkė cigaretę, sakė, kad kol rūko jam skauda mažiau. T. pasakė, kad jam labiausia skauda galvą ir šonus. Galva buvo kruvina. Plaukai net sulipę krauju, kairė, ar dešinė pusė, paakyje matėsi „fanaras“. Ant galvos sužalojimų nepastebėjo. T. buvo apsirengęs šviesiu sportiniu treningu, tai jis buvo visas bordinis nuo kraujo. Rankas laikė apglėbęs save per šonus, nes jam skaudėjo šonus. T. stengėsi nieko nekalbėti, kalbėti negalėjo, sakė: „M. man labai skauda, mažiau klausinėk“. Tada jis T. sakė, kad reikia vykti į ligoninę arba pas jį į namus, bet nelikti T. čia vienam. T. dėl ligoninės sudvejojo, bet sutiko vykti į jo namus į (duomenys neskelbtini). Kol vyko T. nieko nekalbėjo, nes negalėjo kalbėti ir vis sakė, kad saugotis duobių. Atvykus jis davė persirengti, T. atsistoti ant kojų nepavyko, labai skaudėjo šonus. Liepė T. eiti prigulti, kai T. atsigulė, tai staigiai pašoko nuo lovos ir pasakė, kad gulėti negali, o sėdės fotelyje. Bandė įkalbėti vykti į ligoninę, tačiau sutarė, kad palauks iki ryto. Ryte jis parašė T. broliui sms, kad pastarasis užeitų, nes T. brolis netoliese gyvena. Tomo brolis A. M. atvyko pas jį. A. pamačius brolį buvo šokas ir daug klausimų. Tada įsodino T. pas A. į mašiną ir vežė į (duomenys neskelbtini). Na ir viskas, tada jau laukė ligoninės patalpose, nes viską tvarkė brolis. T. dėl sumušimo nieko neaiškino. Na sakė, kad „nė už nieką gavo“ (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kur mašinas pardavinėja ir, kad „čiut“ spėjo iš ten pabėgti taksi išsikvietė bėgdamas nuo agresoriaus (t. 1., b. l. 91-92).

Teismo posėdžio metu apklaustas laiduotojas A. L. parodė, kad su D. L. sieja glaudūs ryšiai, nuolat bendrauja ir šeimomis, ir kaip draugai, pažįstami jau devyni metai, D. L. yra jo sesers vyras. Apie tiriamą įvykį D. L. pasipasakojo, nuoširdžiai gailėjosi, sakė, kad toks įvykis atsitiko dėl jo kaltės. A. L. mano, kad tokį D. L. elgesį galėjo išprovokuoti alkoholis, dingusi piniginė, pastūmimas, atitinkama aplinkybių seka. Kai kalbėjosi, D. L. rodė mėlynes, „tai nebuvo taip, kad kažką jis ten primušė, jis ir pats buvo nukentėjęs tam tikra prasme, patyrė sužalojimus“. Neužsifiksavo, ar D. L. buvo piktas ant nukentėjusiojo, ar D. L. parašė policijai pareiškimą, kad T. D. pavogė iš jo pinigų sumą, A. L. pasakė, kad „kažkas buvo, tiksliai neatsimena“. Tai nėra D. L. būdingas elgesys, jam nėra tekę matyti, kad D. L. būtų praradęs savitvardą, mano, kad šiuo metu tai negali pasikartoti, nes į moralinę vertybių sistemą jis ėmė žiūrėti atsakingiau, pasikeitė alkoholio vartojimo kiekiai. D. L. apibūdintų kaip ramų ir atsakingą asmenį, kuriuo galima pasitikėti, sulaukti pagalbos. Mano, kad gali daryti D. L. teigiamą įtaką, D. L. priimdamas rimtus sprendimus su juo tariasi, jis (A. L.) nėra nei teistas, nei baustas, dirba (duomenys neskelbtini) ekonomikos skyriaus viršininku, turi pavaldinių, D. L. laiko jį autoritetingu pavyzdžiu.

Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė V. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. buvo gauta baudžiamosios bylos medžiaga, Ukmergės PSPC asmens sveikatos istoriją, DVD diskas su radiologiniais tyrimais ir įvertinus pateiktus dokumentus liko prie išvados, kad T. D. nagrinėjamu atveju padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinime nurodytas galvos smegenų sukrėtimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Lūžus 4 šonkauliams, plautis buvo oru suspaustas, plaučio sužalojimas nenustatytas, dusulys yra išliekamasis reiškinys, išnykstantis laikui bėgant. Jei žmogus sėdi pasilenkęs, užsidengęs galvą, šonkauliai gali būti sulaužyti ir vienu trauminiu poveikiu, nes sulaužyti šonkauliai, esantys vienas šalia kito. Su kumščiu sulaužyti 4 šonkaulius nelabai įmanoma, o su lazda – įmanoma. Griūnant tokie sužalojimai negali būti padaryti. Neurologai visada rašo galvos smegenų sukrėtimą, kai yra galvos trauma, tuomet daroma kompiuterinė tomografija ir diagnozė galutinai patikslinama. Neurologo konsultacija – tai ne objektyvūs duomenys, kokia yra tiksli diagnozė parodo tyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad galvos kompiuterinėje tomografijoje rašomos ir visos lėtinės ligos, jų pasekmės, kas ir buvo padaryta, bet jos nėra susijusios su nagrinėjamu įvykiu. Šiuo atveju, nukentėjusiajam yra nustatyta lėtinė išeminė smegenų liga, ir ji nesusijusi su trauma. Dėl lėtinių ligų galvoje gali atsirasti smegenų edema, ypač, jei yra išemija. Ši smegenų liga gali išsivystyti ir dėl nesveiko gyvenimo būdo. Tuomet sutrinka vestibuliarinis aparatas, nes jis yra labai jautrus nesveikam gyvenimo būdui. Tuomet sutrinka žmogaus eisena, atsiranda ataksiška eisena, alkoholis pažeidžia smegenėles, tai tipinė alkoholiko liga. Kirstinė žaizda galvoje, kuri buvo padaryta nukentėjusiajam, nėra galvos trauma, tai odos pažeidimas, žaizda. Antra ekspertizė buvo daryta iš dokumentų. Pirmai ekspertizei atlikti nukentėjęs buvo atvykęs su advokatu, labai „draskėsi“, advokatas jį ramino. Jai (V. B.) buvo skambinta ir ne darbo metu, į asmeninį telefoną, „buvo daromas spaudimas, kodėl parašiau taip, o ne taip“. Nukentėjusiajam buvo atsakyta, kad išsiaiškinsime teisme. Nukentėjęs elgėsi agresyviai, pakeltu tonu šaukė, kodėl jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad jis tarėsi, jam buvo atsakyta, kad vertinimas buvo atliktas pagal taisykles, ne visada medikų diagnozės pasitvirtina, atlikdama ekspertizę ji tarėsi ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovu R. R., kuris palaikė jos nuomonę.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. balandžio 16 d. 11 val. 04 min. gauta informacija, jog į (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko T. D., kuris skundžiasi kūno skausmais, bei teigia, kad jį vakar, tai yra 2017 m. balandžio 15 d. apie 18 val. 30 min. jam būnant (duomenys neskelbtini), sumušė galimai pažįstamas asmuo (t. 1., b. l. 124-125).

Iš 2017 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad (duomenys neskelbtini) įmonė yra (duomenys neskelbtini). Teritorija yra aptverta. Stebima vaizdo kameromis. Teritorijoje stovi parduodami automobiliai. Į pastato, pažymėto 38 numeriu, vidų patenkama pro plastikines duris. Įeinama į koridorių, iš kurio patenkama į garažą, kuriame stovi krovininis automobilis. Įėjus iš koridoriaus į garažą po kaire puse yra metalinė spinta, prie kurios atremti du šepečiai grindims plauti ir vienas medinis kotas su gale pritvitintu metaliniu laikikliu šluostei uždėti. Palei kairę sieną garažo sustatyti darbastaliai ant kurių sudėti įvairūs įrankiai Toliau po kairę yra durys, kurios veda į patalpa, kurioje palei sienas stovi minkštų baldų kampas, prieš juos stalas, virtuvinė spintelė, televizorius. Antro aukšto patalpos užrakintos. Nusikaltimo pėdsakų nerasta, neužfiksuota (t. 1., b. l. 19-27).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. P. 2017 m. balandžio 18 d. laisvanoriškai pateikė vaizdo medžiagą (t. 1., b. l. 35-37).

Iš vaizdo įrašo apžiūros ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2017 m. balandžio 15, 21 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) garažo patalpa. Po kaire puse yra durys į patalpą, ties durimis matosi vyriškis dėvintis pilkos spalvos striukę, priešais šį vyriškį stovi kitas vyras (dėvintis striukę su gaubtu), rankose laiko skardinę. Matosi, kaip du vyriškiai apsikabinę žengia į sekančią patalpą ir svirduliuoja tarpduryje, vėliau jie paleidžia vienas kitą ir vienas jų rankomis moja į save, stumdosi tarpduryje. Vėl jie grįžta prie patalpos, kur rankomis abu vienas kitą stumdo, mosuoja, po ko abu išsiskiria. Vaizdo įraše matyti ateinantį kitą vyrą (vyresnio amžiaus). Vyriškis su atsegta pilka striuke įeina į patalpą, o šalia stovėjęs ima jam už rankos ir jo nepaleidžia, po ko matyti, kad vyras su atsegta pilka striuke įeina į patalpą. Matoma, kaip vyriškis su atsegta pilka striuke bei šalia stovėjęs vyriškis, rankomis vienas kitą stumdo ties durimis į patalpą. Matosi, kaip prieina vyras su skardine rankose, o tie du ankščiau minėti vyrai toliau kalbasi, kažką aiškinasi ir rankomis stumdo vienas kitą, svirduliuoja. Visi minėti vyrai matomi vaizdo įraše ties įėjimo durimis, kažką kalbasi tarpusavyje. Vyriškis su juoda maikute ilgomis rankovėmis laikosi rankomis durų viršutinio apvado, o vyriškis su atsegta pilka striuke įėjo į patalpos vidų, kiti du vyrai matomi stovintys šalia. Iš sekančios patalpos išeina vyriškis su užsegta pilka striuke, bei dar vienas vyriškis (mažo ūgio). Vaizdo įraše matomi stovintys 5 vyrai ir kažką kalbantys tarpusavyje. Visi minėti vyrai išeina iš vaizdo kameros filmavimo ribų, jie nematomi, kur link nuėjo, o pasiliko tik tas vyras, kuris išėjo paskutinis iš patalpos, esančios po kaire puse nuo vilkiko priekabos pusės. Grįžo vyriškis dėvintis striukę bei kalbasi su anksčiau minėtu pasilikusiu vyru. Toliau vaizdo įraše matyti kaip anksčiau vardinti visi vyrai sugrįžta ir nueina į minėtą patalpą. Toliau vaizdo įraše reikšmingos informacijos tyrimui nėra (t. 1., b. l. 38-39).

Iš teismo 2019 m. sausio 4 d. teismo nutartimi (t. 2., b. l. 106-107) išreikalautų duomenų – (duomenys neskelbtini) kamerų vaizdo įrašo 2017 m. balandžio 15 d. medžiagos, matyti, kad filmuojama vaizdo kameromis yra garažo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa bei kiemas. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus kameros, fiksuojančios vaizdą kieme, įrašus, matyti, jog 2017 m. balandžio 15 d., 19 val. 38 min. kaltinamasis D. L. su V. K. įeina į garažo patalpą. 19 val. 41 min. į šią patalpą ateina nukentėjusysis T. D. ir R. Ž.. 19 val. 57 min. į teritoriją atvyksta taksi, iš patalpų išeina nukentėjęs T. D., pasikalba su taksi vairuotoju ir taksi išvyksta. 20 val. 08 min. atvyko taksi, ateina V. K., paima iš taksisto butelį ir grįžta į patalpas, taksi išvažiuoja. 20 val. 22 min. iš patalpos išeina kaltinamasis D. L. ir R. Ž., bei V. K., 20 val. 28 min. minėti asmenys grįžta į patalpas. 20 val. 40 min. iš patalpų išeina nukentėjusysis T. D. ir pasišalina iš teritorijos. 20 val. 42 min. į kiemą iš patalpų išeina R. Ž., D. L. ir V. K.. 20 val. 49 min. kaltinamasis D. L. grįžta. 20 val. 57 min. į aikštelę atvažiuoja automobilis, iš jo išlipa R. A. bei G. M. ir įeina į patalpas. Iš kameros, fiksuojančios vaizdą patalpoje, matyti, kad filmuojama garažo patalpa, kurioje yra įėjimas į sargo V. K. gyvenamąsias patalpas. Jų durys atviros, sklinda šviesa, ant garažo patalpų grindų matyti gyvenamųjų patalpų vaizdo – kai kurių vykstančių judesių šešėliai. 20 val.12 min. matyti keli greit besikeičiančių staigių judesių šešėliai, 20 val.14 min. iš patalpų greitu žingsniu išeina kaltinamasis D. L., staigiu judesiu uždarantis duris ir einantis garažo koridoriumi gniaužydamas rankas. Po kelių sekundžių atsidaro durys ir skubiu žingsniu išeina R. Ž.. 20 val.15 min. atsidaro durys, išeina V. K. į garažą, sustoja, tuomet greitu žingsniu grįžta į kambarį D. L., paskui jį R. Ž., V. K. žiūri į savo gyvenamosios patalpos vidų, iš kurios 20 val.16 min. R. Ž. įrėmęs rankas į D. L. krūtinę išstumia jį iš patalpos į garažą tolyn, laiko apglėbęs ranka D. L. sprandą, prie jų prieina V. K., kažką aiškina, rodo į kamerą ir V. K. grįžta į savo gyvenamojo kambario vidų. 20 val.17 min. D. L. išsilaisvina iš R. Ž., eina į kambarį, R. Ž. bando sulaikyti 20 val. 21 min. – 20 val. 22 min. matyti smūgiavimo judesių šešėliai. 20 val. 23 min. iš gyvenamojo kambario išeina V. K., paskui jį – D. L. ir R. Ž.. 20 val. 29 min. minėti trys asmenys grįžta į patalpas. 20 val. 40 min. išeina iš kambario T. D. (t. 2., b. l. 115-116).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1331/2017(01) matyti, kad remiantis T. D. apžiūros ir medicininiais dokumentais, T. D. nustatyta: 1) krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės pusės VI – IX šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimu susikaupusiu oru. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros į VšĮ RVUL 2017 m. balandžio 16 d., galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2017 m. balandžio 15 d. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl oro susikaupimo kairėje pleuros ertmėje ir šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 2) gyjanti muštinė žaizda dešinio momens srityje, padaryta kietu buku daiktu, iki apžiūros į VšĮ RVUL 2017 m. balandžio 16 d., galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2017 m. balandžio 15 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 3) kairio antakio srities sumušimas, pasireiškęs gyjančia žaizda kairio antakio srityje, kairės akies vokų poodine kraujosruva. Dėl kurio tikslesnio padarymo mechanizmo nėra galimybės pasisakyti, tačiau, įvertinus sužalojimo lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, bei jame esančios žaizdos panašumą su dešinio momens srityje esančia žaizda, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus kietu, buku daiktu, 7-14 dienų laikotarpyje iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2017 m. balandžio 15 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio klubo srityje, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), 7-14 dienų laikotarpyje iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2017 m. balandžio 15 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl oro susikaupimo kairėje pleuros ertmėje ir šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatytas galvos smegenų sukrėtimas kaip sužalojimas nevertinamas, nes nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis. Tačiau net ir patvirtinus šią diagnozę, sveikatos sutrikdymo mastas, vertinant sužalojimus visumoje, nesikeistų (t. 1., b. l. 71-73).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. pG 3225/2018(01) matyti, kad remiantis T. D. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-1063-1072/2018, nustatyta, jog krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, muštinė žaizda dešinio momens srityje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, kairio antakio srities sumušimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio klubo srityje, padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai visumoje yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl oro susikaupimo kairėje pleuros ertmėje ir šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Diagnozuotos ligos – G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51+), M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (lėtinė paūmėjusi diskogeninė krūtininės ir juosmens – kryžmens srities radikulopatija, L4/5, L5/S1 tarpslankstelinių diskų medialinės išvaržos – yra lėtinės, progresuojančios, prasidėjusios iki užduotyje nurodyto įvykio. Dėl šių priežasčių jos nėra vertinamos kaip sužalojimai. Nedarbingumo laikotarpiu 2017 m. gegužės 3 d. – 2017 m. spalio 23 d., T. D. buvo nustatytos šios diagnozės: G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51+), M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (lėtinė paūmėjusi diskogeninė krūtininės ir juosmens – kryžmens srities radikulopatija, L4/5, L5/S1 tarpslankstelinių diskų medialinės išvaržos, skausminis sindromas, judėjimo funkcijos nepakankamumas II0, H52.1 miopija (trumparegystė) (Miopija 1°, abiejų akių tinklainės angiopatija), H81.9 vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti (vestibulinis sindromas po gelsvos smegenų traumos), S06.1 trauminis smegenų pabrinkimas (būklė po galvos sumušimo). M51.1, G55.1 pagrįstos objektyviais radiologiniai tyrimais, tačiau yra lėtinės, progresuojančios ligos, kurios prasidėjusios iki užduotyje nurodyto įvykio. H52.1 yra nustatyta gydytojo oftalmologo objektyviu ištyrimu, tačiau taip pat yra lėtinė, progresuojanti liga. S06.1 ir H81.9 nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (t. 2. b. l. 76-85).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios informacijos matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-21397-17 kopijos padarytos į baudžiamąją bylą Nr. 01-1-18167-17 (t. 1., b. l. 97, 101-102).

Iš 2017 m. balandžio 20 d. D. L. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą T. D. atžvilgiu matyti, kad D. L. nurodė tokias faktines įvykio aplinkybes, kad 2017 m. balandžio 15 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) susitikti su pažįstamu asmeniu V. K., dirbančiu (duomenys neskelbtini) sargu. Apie 19 val. 40 min. atvyko dar du asmenys: R. Ž. ir T. D.. Bendravo, kalbėjo apie būsimas šventes – Šv. Velykas. R. Ž. ir T. D. gėrė savo atsineštą degtinę, V. K. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, o D. L. per visą vakarą išgėrė vieną skardinę lengvo alaus. Apie 20 val. 15 min. D. L. pastebėjo, kad dingo jo piniginė. Buvo akivaizdu, kad ji dingo minėtose patalpose, kadangi išlipdamas iš taksi automobilio jis atsikaitė su taksistu. Tai pastebėjęs, D. L. pasiteiravo T. D., ar jis kartais nepaėmė piniginės. Tačiau T. D. į klausimą sureagavo neadekvačiai, pradėjo šaukti, karščiuotis, vartoti amoralaus pobūdžio išsireiškimus, keiktis, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei, pasinaudodamas mažareikšme priežastimi, agresyviai puolė D. L., suduodamas daugkartinius smūgius į įvairias D. L. kūno vietas. T. D. puolimas buvo akivaizdžiai pavojingas, akivaizdus, ir D. L. neturėjo kitos galimybės, kaip atremti T. D. veiksmus. D. L. daugiau jokių veiksmų T. D. atžvilgiu neatliko ir siekdamas išvengti T. D. puolimo bei smurto panaudojimo, nedelsdamas iš patalpos skubiai išėjo. Tačiau išėjus iš patalpos, T. D. D. L. pradėjo šaukti, kad išsivalyk savo išpiltą alų. Todėl D. L., radęs šluotą, nuėjo valyti išpilto alaus. Tačiau tik įžengus į patalpą, T. D. jį vėl puolė, tačiau D. L. atsitiktinumo dėka pavyko išeiti iš patalpos (t. 1., b. l. 103-107).

Iš prie 2017 m. balandžio 20 d. D. L. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą T. D. atžvilgiu (t. 1., b. l. 103-107) pridėtos specalisto išvados Nr. G 1204/2017(01) matyti, kad D. L. nustatytos kaklo, abiejų žąstų, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairės plaštakos, krūtinės ląstos kairės pusės, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2017 m. balandžio 15 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1., b. l. 108-109).

Teismas konstatuoja

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotų bei vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsintų teismo posėdžio metu liudytojų R. Ž. ir V. K. parodymų, matyti, kad 2017 m. balandžio 15 d., 19 val. 41 min. – 20 val. 40 min., V. K. gyvenamosiose patalpose, įrengtose E. P. individualioje įmonėje, kurioje jis dirbo sargu, tarp vartojusių alkoholį kaltinamojo D. L. ir nukentėjusiojo T. D. kilo žodinis konfliktas, po ko kaltinamasis D. L. sudavė kumščiais nukentėjusiajam T. D. vieną kartą į kairės akies sritį ir vieną kartą į kairį antakį bei nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir mediniu šluotos kotu į įvairias kūno vietas, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šį faktą patvirtina ir tokie byloje esantys įrodymai, kaip: specialisto išvada Nr. G 1331/2017(01) (1 t., b. l. 71-73), Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktas Nr. pG 3225/2018(01) (t. 2., b. l. 76-85), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1., b. l. 19-27), (duomenys neskelbtini) įrengtų kamerų vaizdo įrašo medžiaga (t. 2., b. l. 115-116), bei kiti byloje esantys duomenys.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas nukentėjusiojo T. D. prašymas dėl D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punktą (t. 2, b. l. 29-30).

Būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte., požymis, be pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra ir chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Tais atvejais, kai kai nukentėjusiųjų veiksmai yra paskata, o ne dingstis fiziniam smurtui, tai yra, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių, ir panašiai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K- 501/ 2006, 2K-249/2009, Nr. 2K-235/2009, 2K-454/2011, 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Remiantis kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad kaltinamojo D. L. ir nukentėjusiojo T. D. iki įvykio nesiejo jokie santykiai, tačiau bendraujant jiems 2017 m. balandžio 15 d. pasisėdėjimo metu pas V. K. jo gyvenamosiose patalpose, nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu vartojo neetiškus išsireiškimus, o pasigedusiam D. L. piniginės ir paklausus nukentėjusiojo, ar nematė jos, nukentėjusysis įsiplieskė, nes pasijautė apvagintas, čiuptelėjo ar stumtelėjo kaltinamąjį. Taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiojo T. D. veiksmai buvo paskata, o ne dingstis D. L. nusikalstamai veikai. Kad nukentėjusysis nebuvo pasyvus ir tik žodinio konflikto dalyvis nustatyta liudytojo V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei specialisto išvada Nr. G 1204/2017(01), kurioje nurodyta, kad D. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas kritiškai vertina liudytojo R. Ž. parodymus, kad jis girdėjo tik žodinį konfliktą, bet nematė jokių smūgių, nes byloje esanti vaizdo medžiaga, nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad R. Ž. buvo V. K. gyvenamojoje patalpoje tiriamo įvykio metu ir aktyviai dalyvavo atskirdamas kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo T. D.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad išėjus T. D., jis ieškojo patalpose ir lauke galbūt išmestos piniginės. E. P. individualios įmonės apsaugos kamerų vaizdo medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis kažko ieško po garažą ir lauko aikštelėje.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamajam D. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, keisti kaltinimo į sunkesnį, t. y. D. L. veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra jokio pagrindo.

Tikslintinas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikas, kadangi iš kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, taip pat filmuotos vaizdo medžiagos iš įvykio vietos nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas ne apie 18 val. 30 min., o laikotarpyje nuo 19 val. 41 min. iki 20 val. 40 min.

Kaltinimas tikslintinas, papildant jį aplinkybe, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio. Teismo posėdžio metu, remiantis paties kaltinamojo parodymais, taip pat nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, D. L. vartojo alkoholį, remiantis ištirta vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, netvirta jo eisena, sutrikusi judesių koordinacija, taip pat kaltinamojo parodymais, „kad buvo ne ta stadija, kad prisimintų visas įvykio detales, teismas vertina, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. L. veiksmais nukentėjusiajam T. D. padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais T. D. Ukmergės ligoninėje gydė neurologai G. I. ir G. P. parodė, jog pradinė diagnozė nustatoma, apžiūrėjus ligonį, iš simptomatikos, vėliau atliekami medicininiai klinikiniai tyrimai diagnozei patikslinti, ir nors liudytojai parodė, kad atlikus kompiuterinę tomografiją, kurios išvadoje parašius, kad nestebima ūmių trauminių pakitimų, nereiškia, kad asmuo nepatyrė smegenų sukrėtimo, galutinai sprendžia teismo medicinos ekspertas. Be to, teismas šių gydytojų parodymus vertina kaip asmenų, suinteresuotų ginti savo nustatytas diagnozes T. D., todėl vadovaujasi teismo medicinos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad smegenų sukrėtimas kaip diagnozė nėra pagrįsta objektyviais medicininiais dokumentais (t. 2., b. l. 76-85), todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Baudžiamojoje byloje pateiktas A. L. prašymas perduoti kaltinamąjį D. L. jo atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2., b. l. 31-32).

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas nustato BK 40 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą.

Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau bei pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21- 942/2016). Teismo posėdžio metu D. L. parodė, kad pilnai pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-82/2010, 2K-84/2010). Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu parodė, jog pripažįsta kaltę ir gailisi ją padaręs, tačiau teismas negali daryti išvados, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, remdamasis bylos dokumentų turiniu. 2017 m. balandžio 20 d. D. L. pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą T. D. atžvilgiu, nurodydamas, kad priešingas faktines įvykio aplinkybes, nei pripažino teismo posėdžio metu, o būtent: D. L. nurodė, kad T. D., neadekvačiai reaguodamas į jo klausimą apie dingusią piniginę ir pasinaudodamas mažareikšme dingstimi agresyviai puolė D. L., suduodamas daugkartinius smūgius į įvairias D. L. kūno vietas, T. D. puolimas buvo akivaizdžiai pavojingas, D. L. neturėjo kitos galimybės, kaip atremti T. D. veiksmus. D. L. daugiau jokių veiksmų T. D. atžvilgiu neatliko ir siekdamas išvengti T. D. puolimo bei smurto panaudojimo, nedelsdamas iš patalpos skubiai išėjo. Tačiau išėjus iš patalpos, T. D. D. L. pradėjo šaukti, kad išsivalyk savo išpiltą alų. Todėl D. L., radęs šluotą, nuėjo valyti išpilto alaus. Tačiau tik įžengus į patalpą, T. D. jį vėl puolė, tačiau D. L. atsitiktinumo dėka pavyko išeiti iš patalpos (t. 1., b. l. 103-107). Analogiškas aplinkybes D. L. nurodė ir apklaustas pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21397-17 ir detaliai nurodė T. D. smurtinius veiksmus (t. 1., b. l. 110-112). Ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimą D. L. atžvilgiu, jis pakeitė parodymus, pripažino kaltę, tačiau parodė, kad negali prisiminti įvykio tikslio eigos, buvo „ne ta stadija“, teismas atkreipia dėmesį, jog duodamas tokius parodymus teismo posėdžio metu, kaip „nieko ten tokio neįvyko, tik keli tie judesiai <...> gal ir sudaviau, taip <...> bet kad ten ilgas laiko tarpas ar daug, tikrai ne“ bandė švelninti savo padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis parodė, kad gailisi, tačiau teismas pastebi, kad nukentėjusiojo nebuvo atsiprašyta. Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo bandoma dirbtinai sukurti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą „visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“. Pastebėtina, kad D. L. ieškojo būdų, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės ar galimos bausmės, ir jo pozicija dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką negali būti vertinama atskirai nuo jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, nors D. L. teisme pripažino savo kaltę ir išreiškė apgailestavimo pareiškimą, teismas jį vertina kaip deklaratyvų.

Kaltinamasis D. L. nepripažįsta padaręs nukentėjusiajam T. D. tokio dydžio neturtinę žalą, kurią nurodo nukentėjusysis, byloje nėra pasiektas susitarimas dėl jos atlyginimo, ir nebuvo bandoma jo siekti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pervedė į nukentėjusiojo advokato sąskaitą tokį žalos dydį, kokį manė esant teisingą, pasitaręs su savo advokate. Pastebėtina, kad teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukia, todėl civilinis ieškinys nepriteisiamas, procesas dėl ieškinio taip pat nutraukiamas. Nukentėjusiojo turtinių interesų užtikrinimas išsprendžiamas, nustatant žalos atlyginimo sąlygas. Bet kokiu atveju turi būti pasiektas susitarimas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo, tik taip gali būti įgyvendintas teisingumas. Kaltinamasis D. L. akivaizdžiai nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad jis šią žalą atlygins.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo kaltinamąjį D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę D. L., teismas atsižvelgia, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Baudžiamąją atsakomybę pripažintina sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors D. L. pripažino esmines veikos kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, tačiau vien kaltės pripažinimas šiuo atveju lengvinančia atsakomybę aplinkybe nepripažintinas. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog D. L. po įvykio savo kaltę neigė (t. 1., b. l. 103-107, 110-112), vėliau savo kaltę pripažino, tačiau teiginiais, kad nieko ten tokio neįvyko, tik keli judesiai ir tik dėl to, kad nukentėjusysis vadino jį chamu, o save laikė aukštuomene, be to dingus piniginei įtarė, kad ją galėjo paimti šalia sėdėjęs nukentėjusysis, stengėsi pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, savo atsakomybę sušvelninti ir sumenkinti savo neteisėtų veiksmų pavojingumą. Nors vėliau bylos tyrimo metu metu nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę ir besigailintis, tačiau iš duotų parodymų matyti, kad jis savaip interpretavo kai kurias veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo veiksmus, bandė pateisinti savo elgesį ir apkaltinti nukentėjusįjį, nedėjo pakankamai pastangų, kad būtų sušvelnintos nusikalstamos veikos pasekmės. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vertindamas charakterizuojančią kaltinamąjį medžiagą, teismas atsižvelgia, kad D. L. neteistas (t. 2., b. l. 170), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1., b. l. 196-199), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra, dirba E. P. individualioje įmonėje vairuotoju (t. 1., b. l. 194), charakterizuojamas teigiamai (t. 1., b. l. 139).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, į faktą, kad kaltinamasis dirba, į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, atlygino dalį nukentėjusiojo nurodytos turtinės žalos bei pervedė 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kiek priteis teismas, pripažino savo kaltę, teismas, daro išvadą kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant nežymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 48 straipsniu, D. L. skirtini įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 526,96 eurų turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog T. D. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 526,96 eurų (t. 1., b. l. 79-80, 85).

Kadangi kaltinamasis D. L. atlygino žalą PSDF biudžetui už T. D. gydymą (t. 1., b. l. 137), Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.

Nukentėjusysis T. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį 2248,46 eurų turtinei žalai bei 10 000 neturtinei žalai (t. 1, b. l. 60, t. 2. b. l. 20-28).

Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo D. L. veiksmais nukentėjusiajam T. D. sutrikdyta sveikata, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies.

T. D. civiliniame ieškinyje nurodė, kad turėjo išlaidų vaistų ir medicininių paslaugų pirkimui 48,80 eurų (t. 2., b. l. 25-26), papildomai specialisto išvadai išleido – 23,30 eurų (t. 2., b. l. 27), viso – 72.10 eurų. Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų sukeltų pasekmių sveikatai patirtos šios išlaidos, jos pagrįstos pateiktais mokėjimų dokumentais, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis T. D. prašo priteisti negautas pajamas, tai yra, pajamas, kurias būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Iš ligos istorijos epikrizės matyti, kad T. D. buvo išrašytas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės 2017 m. balandžio 27 d. baigus gydymą krūtinės chirurgijos klinikoje (t. 1., b. l. 58). Iš (duomenys neskelbtini) pažymos nustatyta, kad T. D. buvo priimtas į darbą nuo 2017 m. gegužės 2 d. mokant 380 eurų per mėnesį. Tą pačią dieną jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir jis buvo tęstas iki 2017 m. spalio 23 d., už šį laikotarpį jam galėjo būti priskaičiuota 2176,36 eurų suma (t. 2., b. l. 24). Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad šiuo laikotarpiu T. D. išmokų negavo (t. 2., b. l. 122-124). Teismo posėdžio metu T. D. parodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas yra jo tėvas E. M.. Į vadovo pareigas buvo priimtas už minimalią algą, nes jam seniai buvo pažadėtas darbas, jo darbinės pareigos turėjo būti bendravimas su esamais klientais ir naujų klientų paieška, negalvojo, kad staiga pablogės sveikata. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. pG 3225/2018(01) matyti, kad nedarbingumo laikotarpiu T. D. buvo nustatytos šios diagnozės: G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50-M51+), M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (lėtinė paūmėjusi diskogeninė krūtininės ir juosmens – kryžmens srities radikulopatija, L4/5, L5/S1 tarpslankstelinių diskų medialinės išvaržos, skausminis sindromas, judėjimo funkcijos nepakankamumas II0, H52.1 miopija (trumparegystė) (Miopija 1, abiejų akių tinklainės angiopatija), H81.9 vestibulinės funkcijos sutrikimai, nepatikslinti (vestibulinis sindromas po gelsvos smegenų traumos), S06.1 trauminis smegenų pabrinkimas (būklė po galvos sumušimo). M51.1, G55.1 pagrįstos objektyviais radiologiniai tyrimais, tačiau yra lėtinės, progresuojančios ligos, kurios prasidėjusios iki užduotyje nurodyto įvykio. H52.1 yra nustatyta gydytojo oftalmologo objektyviu ištyrimu, tačiau taip pat yra lėtinė, progresuojanti liga. S06.1 ir H81.9 nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis (t. 2., b. l. 76-85). Teismo posėdžio metu ekspertė V. B. parodė, jog nedarbingumo priežastimi buvo T. D. lėtinės ligos, kurios atsirado anksčiau nei tiriamas įvykis 2017 m. balandžio 15 d. ir jų paūmėjimas su tiriamu įvykiu nėra susijęs. Be to, nurodomas medicininiuose T. D. dokumentuose S06.1 trauminis smegenų pabrinkimas (būklė po galvos sumušimo) ir H81.9 vestibulinės funkcijos sutrikimai nėra pagrįsti objektyviais medicininiais dokumentais. Vertindamas šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog negautos T. D. pajamos nedarbingumo laikotarpiu yra susijusios su lėtinėmis ligomis, bet nėra susijusios priežastiniu ryšiu su D. L. nusikalstama veika padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu 2017 m. balandžio 15 d., todėl nepriteistinos, ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos šioje dalyje atmestinas.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, T. D. nurodė, kad jis buvo mušamas itin smarkiai, naudojant medinį įrankį, jam buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie kol kas tik remiantis formaliomis taisyklėmis įvertinti kaip nesunkūs, tačiau liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo sveikatai yra stiprūs, jam sulaužyti šonkauliai, neatmestina ir operacijos galimybė. Be viso to, nukentėjusysis patyrė didžiulį stresą ir emocinį sukrėtimą. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad įtariamojo veiksmai sukėlė itin neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kas yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, vertinant jas ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kiek dėl sveikatos sužalojimo atsiradę padariniai paveiks nukentėjusiojo gyvenimą, darbinę veiklą, šeiminius santykius; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, kairės pusės VI – IX šonkaulių lūžiais, oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimu susikaupusiu oru, muštinė žaizda dešinio momens srityje, kairio antakio srities sumušimas, pasireiškęs žaizda kairio antakio srityje, kairės akies vokų poodine kraujosruva, dešinio momens žaizda, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio klubo srityje. Nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau ši aplinkybė nebuvo priežastis žalai atsirasti. Teismo posėdžio metu pats nukentėjusysis parodė, kad po įvykio iš karto nekvietė greitosios pagalbos, ir anksčiau yra turėjęs šonkaulio lūžį, nukritęs nuo arklio, žino kaip būna. T. D. buvo gydomas Všį Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2017 m. balandžio 27 d. baigus gydymą krūtinės chirurgijos klinikoje, 2017 m. balandžio 16 d. operuotas, tai yra, atlikta torakostomija ir drenuota kairės pleuros ertmė (t. 1., b. l. 58). Dėl sužalojimų ir jų gydymosi nukentėjusiajam neabejotinai teko iškęsti fizinį skausmą, vartoti skausmą malšinančius vaistus, teko kęsti nepatogumus dėl medicininės apžiūros, žaizdų gydymosi. Nekyla abejonių,kad po įvykio T. D. jautėsi nesaugiai, buvo dvasiškai sukrėstas, iš pateiktų kvitų matyti, kad vartojo raminančius vaistus. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl sužalojimų neatmetama operacijos galimybė, trauma turėjo įtakos atsinaujinti kitoms ligoms. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. pG 3225/2018(01) išvados matyti, kad T. D. nedarbingumo laikotarpis po gydymosi ligoninėje yra susijęs su lėtinėmis ligomis, kurių paūmėjimas nėra sąlygotos sąlygotas patirtų sužalojimų tiriamo įvykio metu, o kai kurios diagnozės išvis nėra pagrįstos objektyviais medicininiais dokumentais (t. 2., b. l. 76-85). Teismo ekspertė teismo posėdžio metu parodė, kad lūžus 4 šonkauliams, plautis buvo oru suspaustas, plaučio sužalojimas nenustatytas, tačiau kaupėsi skystis, pleuros ertmė buvo drenuota, o dusulys yra išliekamasis reiškinys, išnykstantis laikui bėgant. Teismo ekspertė atkreipė dėmesį, jog galvos kompiuterinėje tomografijoje rašomos visos lėtinės ligos, jų pasekmės, kas ir buvo padaryta, bet jos nėra susijusios su nagrinėjamu įvykiu. Šiuo atveju, nukentėjusiajam yra nustatyta lėtinė išeminė smegenų liga, su ja susijusi edema, tai išsivysto dėl nesveiko gyvenimo būdo, alkoholizmo, sutrinka vestibuliarinis aparatas, atsiranda ataksiška eisena, ir šios ligos nėra įtakotos tiriamu įvykiu padarytų sužalojimų.

Kaip minėta, nukentėjusysis prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai.

Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 eurų iki 2896,20 eurų (10 000 Lt), dažniausiai priteisiamos neturtinės žalos vidurkis yra 1250 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-139-895/2017, 2K-182/2011, 2K-21-942/2016, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017). Nors teismų praktika nėra vienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas būtina atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutiktų atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, tačiau nurodė, kad nukentėjusiojo prašomas žalos dydis neadekvatus.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 2500 eurų.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajam T. D. 800 eurų neturtinės žalos (t. 1, b. l. 138). Todėl iš kaltinamojo priteistina 1700 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos kitoje dalyje atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 2500 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai ikiteisminio tyrimo metu apmokėti ir 900 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai teisminio nagrinėjimo metu apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiojo T. D. teisminio nagrinėjimo metu patirtos išlaidos advokatės I. A. paslaugoms apmokėti pagrįstos, atitinka atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (t. 2., b. l. 171-172), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. L..

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisines paslaugas jam teikė brolis advokatas A. M. ir teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą už jo suteiktas paslaugas ikiteisminio tyrimo metu 2500 eurų (t. 2., b. l. 28).

Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

Teismo nuomone, tokia honoraro suma (2500 eurų) advokatui už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu nesudėtingoje ir mažos apimties byloje, kurioje kaltinamas vienas savo kaltę pripažįstantis asmuo įvykdęs vieną nesunkų nusikaltimą, yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę (ikiteisminis tyrimas) ir pan., darytina išvada, kad T. D. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatui neatitinka proporcingumo kriterijaus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja baudžiamojo proceso šalių turėtų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimo dydžio, todėl teismas, spręsdama klausimą dėl nukentėjusiojo prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas ikiteisminio tyrimo metu išlaidų, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis minėto nutarimo 14, 14.2, 14.2.1 straipsniais, baudžiamosiose bylose už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytą nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltės formą, procesinius veiksmus. Už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo dėl tyčinių apysunkių ir tyčinių nesunkių nusikaltimų metu mokama ne daugiau nei 5 užmokesčio baziniai dydžiai. To paties nutarimo 21 straipsnyje nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 13 eurų. Remiantis išdėstytu, T. D. ikiteisminio tyrimo metu patirtos išlaidos advokato A. M. paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau bet jų suma mažintina iki 65 eurų.

Kardomoji priemonė byloje skirta nebuvo.

Atsižvelgiant į tenkintino civilinio ieškinio dydį, į tą aplinkybę, kad D. L. yra dirbantis asmuo, turintis pastovias pajamas, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jo turtui nėra tikslinga, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas 2018 m. birželio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi (t. 2., b. l. 40-42), pratęstas teismo nutartimis 2018 m. rugpjūčio 28 d. (t. 2., b. l. 61-62), 2018 m. gruodžio 11 d. (t. 2., b. l. 88-89) ir 2019 m. kovo 12 d. (t. 2., b. l. 151-152) į kaltinamojo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turimą nekilnojamąjį turtą: kitos paskirties žemės sklypas (unikalus daikto numeris 4400-1474-4779, kadastrinis numeris 8170/0008:432), 0,0456 ha dydžio, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 4 260,00 Eur; pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto numeris 4400-4375-9059), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7 500,00 Eur, panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktiniai įrodymai - kompiuterinės laikmenos (CD (1 vnt.) ir USB (1 vnt.)), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalies 2, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:

įpareigoti: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) atlyginti žalą nukentėjusiajam T. D.;

3) dirbti, praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laivės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo T. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. L. 72,10 (septyniasdešimt du eurus, 10 ct) eurus turtinei žalai atlyginti ir 1700,00 (vieną tūkstantį septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turimą nekilnojamąjį turtą: kitos paskirties žemės sklypas (unikalus daikto numeris 4400-1474-4779, kadastrinis numeris 8170/0008:432), 0,0456 ha dydžio, esantis (duomenys neskelbtini), Ukmergė, kurio vidutinė rinkos kaina 4 260,00 Eur; pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkio pastatas (unikalus daikto numeris 4400-4375-9059), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7 500,00 Eur, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2019 m. gegužės 8 d.

Nukentėjusiojo T. D. patirtas 900,00 (devynių šimtų) eurų išlaidas advokatės I. A. teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomomis ir priteisti ir kaltinamojo D. L..

Nukentėjusiojo T. D. patirtas išlaidas advokato A. M. teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomomis, ir priteisti ir kaltinamojo D. L. 65,00 (šešiasdešimt penkis) eurus joms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterines laikmenas (CD (1 vnt.) ir USB (1 vnt.)), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė