Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-351-809/2014, suinteresuoti asmenys – V. C., D. M., išvadą teikiančios institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-351-809/2014 pagal ieškovės V. C. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą, pareikštą atsakovams A. P. ir D. M., išvadą teikiančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra. Vilniaus m. apylinkės teismas 2014-01-24 sprendimu Nr. 2-351-809/2014 ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti medžius, augančius atsakovams bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 metrus nuo bendros su ieškovės V. C. nuosavybės teise priklausančiu ir besiribojančio žemės sklypo, esančio Viliūnų kaime, Trakų rajonas, ribos, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi Nr. 2A-206-340/2015 buvo atmestas atsakovės apeliacinis skundas ir apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 3K-27-611/2016 paliko Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą. 2016-03-09 atsakovė pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo vadovaujantis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. 9 p. pagrindais prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kadangi jos manymu, byla buvo netinkamai išspręsta, netinkamai įvertinti įrodymai, nesurinkti visi reikšmingi įrodymai, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, Prie prašymo pateikė LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal atsakovės prašymą Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai patikrino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad keturių eglių vidutis amžius – 25 metai. Atsakovės vertinimu šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, jos turi esminės reikšmės priimtų sprendimų teisėtumui ir įrodo, kad teismai padarė esminę teisės taikymo klaidą.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei yra šie pagrindai: 1) Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika; 2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų; 8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).

Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. 9 p., t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

Pažymėtina, kad LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. numato, kad šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas jei sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas dėl apylinkės teismo sprendimo, kuris buvo skųstas apeliacine tvarka, o apeliacines instancijos nutartis kasacine tvarka, todėl sprendimas remiantis šiuo atsakovės nurodytu pagrindu negali būti peržiūrėtas kaip yra imperatyviai nurodyta CPK normoje. Be to pareiškėja savo prašyme nenurodė kokia konkreti teisės taikymo klaida buvo padaryta.

Pareiškėja taip pat prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jog paaiškėjo ginčo objekte esančių medžių vidutinis amžius – 25 metai. Mano, kad ši informacija turi esminę reikšmę byloje.

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant neabejotiniems proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja įvardino tai, jog pareiškėja gavo papildomą įrodymą – LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pranešimą dėl medžių amžiaus įvertinimo, kuriame nurodyta, jog sklype augančių keturių eglių vidutinis amžius yra 25 metai.

Šie pareiškėjos argumentai dėl byloje paaiškėjusių naujų aplinkybių yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias ji nurodo kaip naujai paaiškėjusias, turėjo ir galėjo būti žinomos jau civilinės bylos Nr. 2-351-809/2014 nagrinėjimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine bei kasacine tvarka. Teismų sprendimuose minima, kad atsakovė ir ieškovė kėlė ginčo objekte esančių medžių amžiaus klausimus, teismuose šis klausimas buvo sprendžiamas. Ieškovė buvo nurodžiusi ir pateikusi savo įrodymus teismui, kad ginčo objekte esančios eglės sodintos maždaug prieš 13 metų, tuo tarpu atsakovė su tuo nesutikdama, argumentuodama teismui, kad šie medžiai buvo sodinti anksčiau, tokių rašytinių įrodymų teismams nepateikė. Šis papildomas įrodymas atsirado bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, anksčiau šių įrodymų-dokumentų atsakovė nerinko ir teismams jų neteikė. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktas naujas dokumentas nėra informatyvus ir nėra neabejotinai patvirtinantis, kad ginčo objekto medžiai (kuriuos įpareigota teismo sprendimu pašalinti) yra 25 metų amžiaus. Pateiktame dokumente medžiai kartografiškai neidentifikuoti sklypo vietos atžvilgiu. Neatmestina galimybė jog buvo tirti medžiai, augantys ir toliau kaip 3 metrai nuo žemės sklypo ribos. Nurodytas ne visų, o tik keturių eglių amžius. Visos šios aplinkybės yra įrodinėjimo dalykas, kurias šalys turėjo įrodinėti bylos nagrinėjimo metu. Teismui pateiktą pažymą, atsakovė galėjo gauti ir pateikti buvusio proceso metu, tačiau jos teismams neteikė. Tokiu būdu proceso atnaujinimas remiantis nevisiškai informatyviu dokumentu yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra, esminių klaidų ir esminių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatyta, t.y. nėra neabejotinų proceso atnaujinimo pagrindu.

Pažymėtina, kad ir apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai ne kartą savo nutartyse yra pažymėję, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra galimas tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos (pvz. Šiaulių apygardos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis Nr. eA2-703-372/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014). Nagrinėjamu atveju iš esmės pareiškėja galėjo kreiptis į atitinkamas tarnybas ir galėjo gauti tuos pačius duomenimis, kadangi bylos nagrinėjimo metu rėmėsi šiomis aplinkybėmis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą bandyti išspręsti ginčą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Ta aplinkybė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, šalis gavo papildomą įrodymą, kuris nebuvo įvertintas, ar pareiškėjos abstrakčiais samprotavimais akcentuojamas teismo vaidmuo įrodymų vertinimo procese, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Pareiškėjos pateiktas proceso atnaujinimo pagrindo formulavimas, deklaruojant tik subjektyvias ir teorines abejones dėl faktinių aplinkybių neišsamaus nustatymo, leidžia daryti išvadą, jog jos nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė nėra esminė, jog pareiškėja proceso atnaujinimo institutu bando pasinaudoti siekdama dar kartą bylinėtis ir galimai išvengiant įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, šalims vis pateikus naujus dokumentus (pažymas) apie kitus naujus medžius ir jų amžių ar nurodant panašias aplinkybes, būtų galimas begalinis bylos atnaujinimo procesas. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas papildomas įrodymas nėra reikšmingas įrodymas, leidžiantis patenkinti pareiškėjos reikalavimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-351-809/2014.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui nenustačius naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o dėl LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu negalint peržiūrėti sprendimą, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, nes nenustatyta neabejotinų aplinkybių, kuriuos galėtų sukelti abejonių įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-351-809/2014.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.