- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1764-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02554-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- A. P.
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. C., D. M.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-351-809/2014, suinteresuoti asmenys – V. C., D. M., išvadą teikiančios institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-351-809/2014 ir ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1754-599/2013 pagal ieškovės V. C. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą, pareikštą atsakovams A. P. ir D. M., išvadą teikiančios institucijos Trakų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra. Nurodė, kad šioje byloje nenustatyta pagrindinė sprendimo priėmimui reikšminga aplinkybė – kiek yra metų ginčo medžiams. Teismai atsakovų prašymą įpareigoti kompetentingas institucijas nustatyti medžių amžių nepagrįstai atmetė ir nepagrįstai rėmėsi savo sprendimuose antstolių nuomone. Šiuo metu paaiškėjo nauja aplinkybė, kad ginčo medžių vidutinis amžius yra 25 metai. Ši aplinkybė nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, nes teismas neišreikalavo tokių duomenų. Šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos įsiteisėjus teismo sprendimui, nes tik po teismo sprendimo atsakovė kreipėsi į LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-11 nutartimi (b.l. 50-54) pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurias ji nurodo kaip naujai paaiškėjusias, turėjo ir galėjo būti žinomos jau civilinės bylos Nr. 2-351-809/2014 nagrinėjimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine bei kasacine tvarka. Teismų sprendimuose minima, kad atsakovė ir ieškovė kėlė ginčo objekte esančių medžių amžiaus klausimus, teismuose šis klausimas buvo sprendžiamas. Ieškovė buvo nurodžiusi ir pateikusi savo įrodymus teismui, kad ginčo objekte esančios eglės sodintos maždaug prieš 13 metų, tuo tarpu atsakovė su tuo nesutikdama, argumentuodama teismui, kad šie medžiai buvo sodinti anksčiau, tokių rašytinių įrodymų teismams nepateikė. Pareiškėjos pateiktas naujas dokumentas nėra informatyvus ir nėra neabejotinai patvirtinantis, kad ginčo objekto medžiai (kuriuos įpareigota teismo sprendimu pašalinti) yra 25 metų amžiaus. Pateiktame dokumente medžiai kartografiškai neidentifikuoti sklypo vietos atžvilgiu. Neatmestina galimybė jog buvo tirti medžiai, augantys ir toliau kaip 3 metrai nuo žemės sklypo ribos. Nurodytas ne visų, o tik keturių eglių amžius. Nurodė, kad pareiškėja galėjo kreiptis į atitinkamas tarnybas ir galėjo gauti tuos pačius duomenimis, kadangi bylos nagrinėjimo metu rėmėsi šiomis aplinkybėmis. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą bandyti išspręsti ginčą ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. P. atskiruoju skundu (b.l. 57-60) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės; atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad civilinės bylos Nr. 2-351-809/2014 nagrinėjimo metu prašė įpareigoti procese dalyvaujančių šalių - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros EPP atstovą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos EPP atstovą - nuvykti į atsakovams priklausanti sklypą ir įvertinti ginčo medžių metus, nes tai vienintelis objektyvus įrodymas, remiantis kuriuo turėjo būti priimtas sprendimas, bet teismas šį prašymą atmetė, todėl apeliacinis ir kasacinis skundai buvo surašyti būtent dėl CPK 178 str. pažeidimo - sprendimas byloje priimtas neturint duomenų dėl medžių sodinimo metu galiojančių Statybos techninio reglamento ir LR aplinkos ministro įsakymo. Nurodo, kad A. P. patiekti įrodymai dėl medžių amžiaus turi esminės reikšmės ir žymų skirtumą nuo byloje esančių įrodymų. Šios pažymos duomenys iš esmės keičia įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą, kas leidžia suprasti, kad ieškovė teisme melavo, nes medžiai toje vietoje augo iki žemės įsigijimo momento, o teismas remiasi dokumentais (STR), negaliojančiais medžių sodinimo metu. Taip pat nurodo, kad Teismas pagal savo kompetenciją negali naujai pateiktą dokumentą vertinti kaip neatitinkanti įrodymams keliamus reikalavimus, nes pagal LAT išaiškinimus, įrodymų vertinimas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės A. P. prašymą atnaujinti civilinį procesą byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas ne dėl konkrečių medžių, o dėl medžių, augančių per 3 metrus nuo ieškovės sklypo. Būtent šiuos medžius ir įvertino LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius. Būtent sprendimo ir miškų kontrolės skyriaus duomenys leidžia abejoti teismo išvada, kad „naujai pateiktas įrodymas - pažyma - nėra informatyvus ir nėra neabejotinai patvirtinantis, kad ginčo objekto medžiai yra 25 metų amžiaus..“ Nurodo, kad teismas neįvertino, kad šių medžių amžius yra 25 metai, o tai reiškia, kad Šiems medžiams negali būti taikomas Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų" 5.3. punktu (toliau - Reglamentas).
Atsiliepimas
Ieškovė V. C. atsiliepimu (b.l. 66-68) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nors pareiškėja ir nurodė teisės normą, kuri tariamai buvo pažeista, tačiau ji niekaip nepaaiškina, kaip ji buvo pažeista - jeigu pareiškėja bylos nagrinėjimo metu norėjo pateikti papildomų duomenų apie medžius, ji galėjo tą padaryti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau tokių duomenų ji neteikė ir nereiškė prašymų dėl tokių duomenų reikalingumo. Priešingai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio 2016-02-29 raštą "Dėl medžių amžiaus įvertinimo" Nr. S-8K-04-04 pareiškėja pateikė tik bylą išnagrinėjus ir apeliacine, ir kasacine tvarka. Iš esmės pareiškėja siekia byloje iš naujo nustatyti faktines aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad medžių amžius yra objektyvi aplinkybė ir ji A. P. galėjo būti žinoma ir bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą iš esmės ji galėjo kreiptis į minėtą tarnybą ir gauti tuos pačius duomenis, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji į minėtą tarnybą nesikreipė, o medžių amžių nurodė savo procesiniuose dokumentuose - medžiai pasodinti prieš 20 metų ir daugiau. Tai įrodo, kad jai buvo žinomos aplinkybės dėl galimo medžių amžiaus, todėl tai nėra naujos aplinkybės. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kokios teisės normos turi būti taikomos ginčo byloje ir kad RSN 151-92 2.4 punktas gali būti taikomas ir iki RSN 151-92 įrengtoms sodyboms. Todėl šiuo atveju medžių amžius nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Nurodo, kad pareiškėjos teiginiai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos pateiktų išaiškinimų 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016, kurioje yra nurodyta, kad byloje yra taikomas RSN 151-92, nors pareiškėja savo skunde ir toliau klaidingai aiškina, kad ginčo situacijai neteisingai buvo pritaikytas Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 d. įsakymu Nr. Dl-338 9 priedo "Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai" 5 punkte nustatyti apribojimai.
Suinteresuoti asmenys D. M., Trakų rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra atsiliepimų į pareikštą skundą nepatiekė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas svarbių priežasčių atnaujinti procesą nebuvimu.
Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).
Apeliantė savo atskirajame skunde nurodo, kad procesą atnaujinti prašo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros EPP atstovą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo nuvykti į atsakovams priklausanti sklypą ir įvertinti ginčo medžių metus, atmetė.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje, be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
Vertinant, ar teismo atsisakymas įpareigoti nurodytas bylos šalis nuvykti į apeliantei priklausantį sklypą ir nustatyti medžių amžių, kas savo prasme iš esmės būtų prilyginama ekspertizės paskyrimui, pažymėtina, kad CPK 178 str. įpareigoja pačias šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai gi, apeliantės netinkamas veikimas proceso metu, įgyvendinant savo įrodinėjimo pareigą, objektyviai negali būti laikoma teismo aiški teisės normos taikymo klaida.
Apeliantė savo atskirajame skunde nurodo, kad procesą atnaujinti prašo taip pat ir CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, motyvuodama tuo, kad tik po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka paaiškėjo nauja aplinkybė, kad medžių amžius yra 25 metai.
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).
Apeliantė nurodo, kad jos nurodoma aplinkybė, jog medžiai esantys sklype yra 25 metų yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri jai nebuvo žinoma iki šiol. Taip pat, kad teismas neįvertino, kad šių medžių amžius yra 25 metai, o tai reiškia, kad Šiems medžiams negali būti taikomas Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų“ 5.3. punktu (toliau - Reglamentas). Tačiau sutikti su šiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-611/2016 nurodė, jog: „vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija, RSN 151-92 2.4 punkto norma dėl stambių vaismedžių sodinimo atstumo nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip reguliuojanti panašaus pobūdžio teisinius santykius, taikytina ir kitokiems stambiems medžiams, užaugantiems tokio paties dydžio kaip stambūs vaismedžiai ir stambesniems. Minėtą aiškinimą patvirtina ir tai, kad vėliau ši teisinio reguliavimo spraga buvo pašalinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinus statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkto norma nustatė ne tik vaismedžių, vaiskrūmių, bet ir kitų medžių (5.3 punktas) sodinimo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos.
Be to, RSN 151-92 2.4 punkto nuostatos turi būti taikomos, priešingai nei teigia kasatorė, ne tik projektuojant, statant ir įrengiant miestų bei gyvenviečių sodybas, bet ir iki RSN 151-92 įsigaliojimo įrengtoms miestų ir gyvenviečių sodyboms, tiek, kiek tai susiję su 2.4 punkte minimų naujų medžių sodinimu po RSN 151-92 įsigaliojimo (nuo 1993 m. vasario 1 d.). Kasacinio skundo argumentas, kad RSN 151-92 normos gali būti taikomos tik projektuojant, statant ir įrengiant miestų bei gyvenviečių sodybas, o vėliau jau nebetaikomos, prieštarauja RSN 151-92 1.1 punkte įtvirtintiems minėtų normų tikslams ir paskirčiai, todėl teisėjų kolegija jį atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.“ Tai gi, kaip matyti iš minėtos teismo nutarties išaiškinimų, aplinkybė, kad medžiai yra apeliantės nurodomų 25 metų amžiaus neįtakoja kitokio klausimo sprendimo būdo, todėl ji negali būti laikoma turinčia esminės reikšmės bylai, o juo labiau naujai paaiškėjusia, kadangi apeliantė bet kuriuo metu galėjo sužinoti medžių amžių, tačiau tokių veiksmų neatliko iki bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme išimtinai dėl savo neveikimo.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.