- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1694-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28139-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“
- Atsakovas
- S. I., V. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieškinį atsakovams S. I. ir V. I. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tinkasas“, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčo komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) sprendimais Nr. DGKS-5384 ir Nr. DGKS-5385 tose dalyse, kuriomis buvo atmestas jos priešinis skundas, kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) Priteisti jai iš atsakovo S. I. 1 436,40 Eur žalos atlyginimą; 3) Priteisti jai iš atsakovo V. I. 1 436,40 Eur žalos atlyginimą; 4) Priteisti jai lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi, nesutikdama su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka darbo ginčus išnagrinėjusios darbo ginčų komisijos sprendimais. Nustatė, kad darbo ginčų komisija sprendimus priėmė 2020 m. rugpjūčio 27 d., todėl įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino paskutinė diena buvo 2020 m. rugsėjo 28 d. (kadangi 2020 m. rugsėjo 27 d. buvo sekmadienis), ieškovės atstovas ieškinį pasirašė ir teismui išsiuntė 2020 m. spalio 2 d., tai yra, praleidęs kreipimosi į teismą terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK). Akcentavo, kad matyti, jog ieškovės atstovas darbo ginčus nagrinėjant darbo ginčų komisijoje dalyvavo, darbo ginčų komisija sprendimus priėmė 2020 m. rugpjūčio 27 d., ieškovė darbo ginčų komisijos sprendimus gavo dar 2020 m. rugsėjo 9 d., darbo ginčų komisijos sprendimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jų apskundimo tvarka – per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos, taigi, tam, kad suprasti sprendimuose aiškiai nurodytą kreipimosi į teismą terminą, teisininko pagalba visiškai nereikalinga. Pabrėžė, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami daug didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Sprendė, kad aukščiau aptartas ieškovės pasyvumas nagrinėjamoje situacijoje vertinamas kaip jos aplaidumas ginant savo galimai pažeistas teises. Pati ieškovė savo veiksmais prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo. Kaip matyti, ieškovė terminą ieškiniui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jos prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmetamas. Atmetus prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl sprendė, kad ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Akcentavo, kad tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje 2S-1017-656/2018).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
5. Ieškovė nurodė, kad sutinka su tuo, kad pateikė ieškinį pavėlavusi. Tačiau tai susiję su tuo, kad buvo įsitikinusi, jog terminas skaičiuojamas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos. Ta aplinkybė, kad ieškovo vadovas dalyvavo nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje nėra svarbi, nes ginčo sprendimai buvo surašyti vėliau, o jų apskundimo tvarka darbo ginčų komisijos posėdžio metu pagarsinta nebuvo, tai buvo nurodyta tik pačiuose sprendimuose po to, kai jie buvo gauti. Tokia tvarka, kai termino pradžia laikoma dokumento įteikimo data, yra įprasta, nes gali susidaryti situacija, kad sprendimas būtų įteiktas ne praėjus 13 dienų po jo priėmimo (kaip tai buvo nagrinėjamu atveju), tačiau po 25 dienų ar dar ilgiau, kas neleistų per labai trumpą laiką surašyti tinkamo ieškinio neatnaujinus termino. Mano, kad šiuo atveju yra ta pati situacija – neatnaujinus termino, praleisto nežymiai, nebūtų sudaryta galimybė ieškovei ginti savo pažeistas teises prieš atsakovus, kurie ilgą laiką netinkamai atlikinėjo darbus, dėl ko ieškovė patyrė didelę žalą – tiek turtinę, tiek ir prarasdama dalykinę reputaciją. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik tai, kad formaliąja prasme terminas buvo praleistas, tačiau ir tai, kad termino neatnaujinimas pažeistų teisingumo ir protingumo kriterijus – neleistų ieškovei įrodinėti to fakto, kad atsakovai netinkamai atliko darbus, padarė žalą ieškovui, tyčia neištaisė padarytų defektų, nutraukdami darbo sutartį neleistina įstatymo tvarka. Juo labiau, kad ieškovei nebuvo žinoma termino skundui paduoti tvarka, ji nebuvo paskelbta darbo ginčų komisijos, o teisininkų ieškovė neturi. Praleista buvo 4 dienos, todėl teismas turėjo vertinti ne tik praleidimo terminą ir jo priežastis, tačiau ir tai, kad kalti dėl žalos padarymo asmenys išvengs nuostolių atlyginimo ieškovei, kuri jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir yra nekalta dėl atsakovų padarytų defektų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria, be kita ko, atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ieškiniui, ieškovei iš dalies nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimais, paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbo ginčų komisija 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimus Nr. DGKS-5384 ir Nr. DGKS-5385. Ieškovė, iš dalies nesutikdama su šiais darbo ginčų komisijos sprendimais, 2020 m. spalio 2 d. išsiuntė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuris teisme gautas 2020 m. spalio 6 d.
10. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (2 dalis).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aukščiau nurodytas vieno mėnesio terminas turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
12. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008, 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad procesinį terminą praleido todėl, kad buvo įsitikinusi, jog jis skaičiuojamas nuo darbo ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos. Ieškovė pateikė duomenis, kad darbo ginčų komisijos sprendimus gavo 2020 m. rugsėjo 9 d.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą apribojimai (terminai kreiptis į teismą taip pat tokiais laikomi) yra nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei nėra laikomasi protingo proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamų tikslų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą byloje K. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 62784/09). Vadinasi, jeigu terminas yra praleistas nedaug, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę kreiptis į teismą, būtina įvertinti, ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jei terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovei terminą ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme paduoti. Ieškovė terminą paduoti ieškinį praleido nežymiai (3 dienas), jį pateikė nepraėjus mėnesiui nuo darbo ginčų sprendimų gavimo dienos. Nenustatyta aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi, todėl nagrinėjamu atveju atsisakius atnaujinti praleistą terminą, ieškovei būtų nepagrįstai užkirstas kelias galimai pažeistas teises ginti teisme, kas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovei atnaujintinas terminas ieškiniui, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimais, paduoti. Ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovės UAB „Tinkasas“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovei UAB „Tinkasas“ terminą ieškiniui, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimais, paduoti.
Perduoti ieškovės UAB „Tinkasas“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.