Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1768-967/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
2A-1768-967/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28139-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1768-967/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28139-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinkasas“ ieškinį bendraatsakiams S. I. (S. I.) ir V. I. (V. I.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Tinkasas“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) iš dalies nesutikdama su 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimų Nr. DGKS-5384, Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, Nr. APS-131-18716/2020, Nr. APS-131-16767/2020, Nr. APS-131-18717/2020, kuriais Darbo ginčų komisija, bendraatsakių S. I. ir V. I. (toliau – bendraatsakiai) prašymus tenkinusi iš dalies, nusprendė išieškoti bendraatsakių naudai iš ieškovės po 200,00 Eur netesybų, o ieškovės prašymus dėl 4 390,00 Eur dydžio nuostolių išieškojimo iš bendraatsakių atmesti, pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš kiekvieno bendraatsakio po 1 415,62 Eur žalą bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad abu bendraatsakiai kurie buvo priimti į dažytojų pareigas, nekokybiškai atliko dažymo darbus, nereagavo į pastabas ištaisyti defektus, paliko darbo vietą su netinkamai atliktais darbais. Bendraatsakiai padarė ieškovei žalą dėl netinkamai atliktų darbų, dėl ko ji patyrė nuostolių, nes kiti jos darbuotojai turėjo atlikti tą patį darbą pakartotinai, pristabdant darbus kituose objektuose, kad būtų galima tinkamai užbaigti darbus šiame objekte; iš naujo darbus atlikusiems darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, kuris jau vieną kartą buvo išmokėtas bendraatsakiams; sumenkinta bendrovės reputacija prieš užsakovą, kurio atstovai surašė defektinius aktus ir galimai ateityje nebesudarys su ja rangos sutarčių. Bendraatsakiai dviese dirbo objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, daugiabučiuose gyvenamuose namuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur atliko vidaus laiptinių sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruošimą) darbus, dviejų namų bendrųjų patalpų ir vieno buto sienų ir lubų dažymo (įskaitant paruošimą) darbus; bendraatsakiai visus šiuos darbus atliko dviese, jų darbus prižiūrėdavo bendrovės brigadininkas A. L., kuris davė pastabas dėl netinkamai atliktų darbų. Bendraatsakiai dalį defektų ištaisė, dalies ne, kai kurie liko ištaisyti netinkamai, dėl ko brigadininkas A. L. parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė padarytus defektus. 2020 m. gegužės 25 d. į objektą, kuriame darbus atliko bendraatsakiai, atvyko įmonės vadovas patikrinti darbų kokybės ir asmeniškai apžiūrėti atliktų darbų kokybę ir pamatęs, kad darbai atlikti nekokybiškai, pareikalavo ištaisyti defektus, tačiau bendraatsakiai atsisakė tai padaryti, pareiškę, kad darbo sutartis nutraukia ir daugiau nebedirbs nuo tos dienos bei paliko savo darbo vietą. Užsakovo atstovė, atliekanti techninę priežiūrą, UAB „NT Statybų valdymas“ kitą dieną po to, kai bendraatsakiai nutraukė darbo santykius, pamačiusi netinkamai atliktus darbus, išsikvietė įmonės vadovą ir surašė defektinį darbų atlikimo aktą Nr. 05/01, jame nurodant tokius defektus – laiptinės sienos nudažytos nekokybiškai, atsisluoksniuojasi atskiri dažų ruožai, matosi dažų sluoksnio įtrūkimai, vietomis dažyto paviršiaus faktūra ir struktūra yra netinkama (per stambi), skiriasi nuo gretimų paviršių, matomi dažymo ruožai nuo volelio, paviršius nudažytas netolygiai, skirtingų paviršių sujungimuose (kampai tarp lubų ir sienų, kampai tarp sienų, kampai tarp sienų ir laiptų maršų) nekokybiškai atliktas skirtingų spalvų dažų suvedimas, vietomis nudažytas paviršius yra dėmėtas, nekokybiškai atlikti pataisymai. Be to, defektinį aktą surašė ir buto savininkas M. M.; jis nurodė, kad apdailiniai kampai viršija leistinus nuokrypius, durų angos suformuotos negeometriškai, lubų glaistymo plokštumos viršija leistinus nuokrypius ir kt. Bendrovę su užsakovu siejo rangos santykiai ir ji tiesiogiai atsakė užsakovui už netinkamai atliktus darbus. Užsakovas pareikalavo kuo skubiau pašalinti defektus, dėl to bendrovė tris savo kitus darbuotojus, kurie dirbo kituose objektuose, perkėlė darbui į objektą, kuriame dirbo bendraatsakiai, kad jie pašalintų defektus ir tinkamai atliktų dažymo darbus, o tam reikėjo vėl įsigyti naujas dažymo medžiagas, kurių kaina 506,67 Eur plius PVM, taip pat mokėti darbo užmokestį tiems bendrovės darbuotojams, kurie atliko defektų šalinimo darbus – vietomis pašalino atsilupusius dažus, perglaistė nekokybiškai padarytas zonas ir tinkamai nudažė patalpas iš naujo. Taigi, ieškovės patirta 2 831,24 Eur žala susideda iš naujai pirktų medžiagų (dažų, gruntų, akrilo, lipnios juostos, aliumininių apdailos kampų ir kt.) (506,67 Eur plius PVM) bei 2 324,57 Eur už darbams atlikti išmokėto darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

3. Bendraatsakiai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad savo darbą visada atliko kokybiškai, jų tiesioginis darbas būtent ir buvo taisyti defektus, ką jie ir darė, tokios buvo jų darbo funkcijos. Kartais defektus taisydavo po kelis kartus, kai pirmuoju bandymu defektų ištaisyti nepavykdavo, nebuvo taip, kad jie į pastabas neatsižvelgtų. 2020 m. gegužės 25 d. jie pranešė įmonės vadovui apie norą nutraukti darbo sutartis, šis nurodė prašymų nerašyti ir pagal jų žodinį prašymą tą pačią dieną su jų prašymu sutikdamas nutraukė jų darbo sutartis. Jie dažniausiai dirbo dviese (duomenys neskelbtini) g., ten buvo apie 6 jau apgyvendintus daugiaaukščius (8 aukštų) namus, kurie turėjo po kelias laiptines, laiptinės buvo eksploatuojamos ir jau vieną kartą dažytos, ieškovė tikėtina buvo pasamdyta atlikti laiptinių perdažymo darbus, laiptinių sienos buvo su dažymo trūkumais, sienose matėsi ir mechaniniai pažeidimai. Bendraatsakiai kiekvieną rytą atvykdavo pas ieškovę ir ieškovės brigadininkas A. L. juos nuvesdavo į konkrečią laiptinę bei parodydavo darbo vietą, t. y. sieną ar patalpas, kurias reiks dažyti, būdavo ir taip, kad jiems nebaigus vienų darbų, brigadininkas liepdavo juos nutraukti ir eiti dažyti kitos sienos, kitoje laiptinėje ar kitame aukšte, brigadininkas A. L. kasdien jiems duodavo užduotis ir kasdien juos tikrindavo ir jei ką reikėdavo atlikti pakartotinai, tai ir nurodydavo. Jiems buvo pasakyta, kad bendro naudojimo objektams – laiptinėms – keliami žemesni kokybės reikalavimai, tuos kokybės reikalavimus nustatinėjo ir žinojo ieškovė, jų darbas ieškovę tenkino iki jų pareiškimo apie darbo sutarčių nutraukimą. Bendraatsakiai nė karto per darbo sutarčių galiojimo laikotarpį jie nebuvo gavę jokių pastabų dėl darbų trūkumų, kurių nebūtų ištaisę, tai nebuvo esminiai trūkumai, tai buvo einamojo darbinio pobūdžio pastebėjimai ir nurodymai, jų darbas vyko glaudžiai dirbant su ieškovės brigadininku A. L., kuris neturėjo nusiskundimų jų darbu, taigi, per visą jų darbo sutarčių galiojimo laikotarpį ir vykdymą jie dirbo pagal tuos pačius darbo standartus. Tiksliai įvardinti, kiek laiko dirbo M. M. bute, bendraatsakiai negalėjo, nes jame jie darbus atlikdavo nereguliariai, išdirbę apie savaitę M. M. bute brigadininko A. L. nurodymu darbus tame bute sustabdė ir perėjo dažyti daugiabučio namo laiptinių, į tą butą galėjo patekti bet kurie ieškovės darbuotojai, nes raktas nuo šio buto buvo visiems žinomoje vietoje, jie yra matę kaip į tą butą ėjo tiek brigadininkas A. L., tiek ieškovės darbuotojas I. R., ką jie jame darė, jiems nežinoma, to buto dažymo darbų niekas nekontroliavo, pats M. M. buvo atvykęs tik vieną kartą pažiūrėti jų atliekamų darbų, jokių pastabų neturėjo, darbo sutarties nutraukimo dieną jie tame bute nedirbo. 2020 m. gegužės 27 d. defektinį aktą, kurį pasirašė M. M., galimai surašė ne jis pats, o ieškovė, nes jame nurodyti specifiniai reikalavimai, kurie paprastai nežinomi ne tos srities darbuotojams. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriuose atsispindėtų tariami defektai ir defektų buvimo vietos jų darbo vietos atžvilgiu, vien iš aprašymo defektų aktuose praktiškai neįmanoma nustatyti, ar defektai iš tikrųjų buvo tokie, kokie nurodyti defektų aktuose, taip pat neįmanoma įrodyti, kad defektai atsirado būtent jų darbo metu jų dirbtuose objektuose, byloje nesant jokių nuotraukų, kurios atspindėtų laiptinių vaizdą prieš jų darbo pradžią ir po jų darbo pabaigos, netgi nėra įmanoma įvertinti, kurie tariami defektai buvo padaryti jų, o kurie defektai buvo palikti po pirminio laiptinių sienų dažymo, be to, visiškai neaišku, kokio laikotarpio vykdytus darbus su trūkumais neva teko taisyti ieškovei pas užsakovą M. M. ir kodėl trūkumams šalinti viename bute turėjo būti paskirti netgi trys darbuotojai, kai darbus visame objekte vykdė tik du darbuotojai, t. y. bendraatsakiai. Išlaidos, kurias ieškovė patyrė už statybines medžiagas bei darbo užmokestį kitiems trims darbuotojams, buvo skirtos projekto užbaigimui, o ne jų tariamai padarytų trūkumų taisymui, nes darbo santykiai tarp jų nutrūko, ieškovei reikėjo kitų darbuotojų, kurie užbaigtų jų pradėtus dažymo darbus, todėl ieškovė iš kitų objektų ir perkėlė kitus tris darbuotojus dažymo darbų, kuriuos jie buvo pradėję, užbaigimui. Bendraatsakių vertinimu, ieškovės pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina nei žalos dydžio, nei aplinkybės, kad būtent jų netinkamas darbas lėmė žalos atsiradimą, nei aplinkybės, kad kiti trys ieškovės darbuotojai bendrai 48 darbo dienas taisė jų tariamai padarytus darbų defektus, neaišku, kur šie trys darbuotojai dirbo, kokia jų kvalifikacija. Bendrovėje nebuvo darbuotojų pareiginių instrukcijų, statybos žurnalas vedamas nebuvo, jų atlikti darbai aktuojami nebuvo, kaip atliktus darbus ieškovė perduodavo užsakovei nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė vykdė rangos darbus pas M. M. taip pat nėra aišku, nurodymai jiems būdavo duodami žodžiu, daugiausia jie dirbo dažydami daugiaaukščių namų laiptines, su brigadininku A. L. jie susitikdavo ryte (iš viso susirinkdavo aštuoni A. L. kontroliuojami darbuotojai) persirengimo vietoje ir A. L. juos nukreipdavo kas rytą į atitinkamą objektą dirbti, kartais jie dirbdavo po vieną, kartais kartu, M. M. butą eidavo dažyti tik po visos dienos laiptinių dažymo darbų jei likdavo laiko, A. L. juos kontroliuodavo kasdien, duodavo nurodymus, jei reikėdavo ką nors pataisyti; iki bendraatsakių skambučio įmonės vadovui dėl išėjimo iš darbo, jie nė karto nei raštu, nei žodžiu nebuvo įspėti, jog netinkamai atlieka savo darbą, be to, ieškovė nė karto jiems neišdavė darbo priemonių, ieškovė nupirkdavo tik dažus ir kitas paruošimo dažymui medžiagas. Bendraatsakiai jau ir anksčiau yra dirbę pas ieškovę, taigi, ieškovė žinojo jų kvalifikaciją, žinojo, kaip jie atlieka darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1949-996/2021 ieškinį atmetė; priteisė bendraatsakiams iš ieškovės po 905,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 7,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Teismas sprendė, jog pati bendrovė nesiėmė būtinų aktyvių veiksmų – nenurodė bendraatsakiams darbų vykdymo technologijos, jų darbo tinkamai nekontroliavo, tokiu savo elgesiu davė atsakovams suprasti, kad jų atliekama darbo kokybė įmonę tenkina, todėl bendraatsakiai ta pačia technologija tęsė savo atliekamus darbus visą darbo santykių laikotarpį, pagrįstai manydami, kad darbus atlieka pagal darbdavės pageidaujamą technologiją. Teismas pažymėjo, jog pati ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukštesni atidumo, atsakingumo reikalavimai, nagrinėjamoje situacijoje veikė pakankamai aplaidžiai, nepakankamai organizuotai, todėl turi prisiimti iš tokio savo veikimo kylančias pasekmes. Darbdavė neįrodė darbuotojų kaltės, byloje nenustačius darbuotojų neteisėta veika.

6. Teismas pabrėžė, jog pati bendrovė laikė darbuotojų darbą tinkamu, kokybišku, visą darbo santykių laikotarpį leido darbuotojams darbą vykdyti pagal jų atliekamą technologiją, jokių pastabų neteikė, byloje ieškovės keliamų darbų defektų darbuotojams nenurodė, darbuotojų prašymus dėl atleidimo iš darbo patenkino be jokių papildomų pastabų.

7. Teismas nurodė, jog į bylą ieškovės pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog jose matomus defektus sienose būtų padarę būtent bendraatsakiai, šiems nepatvirtinus, kad nuotraukos atspindėtų jų darbo vietas, be to, iš jų negalima spręsti apie konkrečią darbo vietą, o nuotraukos, kuriose matomas gulsčiukas, nepatvirtina nelygumų, nes nesimato nei gulsčiuko viršaus, nei apačios (negalima nustatyti, kaip jis laikomas). Teismas pažymėjo, jog į bylą pateiktų defektinių aktų negalima laikyti patvirtinančiais bendraatsakių padarytus defektus, nes su jais bendraatsakiai nebuvo supažindinti darbo santykių metu, pastabų iš ieškovės negavo, ją bendraatsakių darbas tenkino, ieškovės leido jiems dirbti jų darbo metodu, pagal jų technologiją, visą laiką atliekamą darbą laikė kokybišku, vadinasi, pati sutiko su bendraatsakių vykdomu darbo metodu, technologija, laikė darbą daromą tinkamai ir kokybiškai, todėl jos pačios nepakankamas išmanymas negali būti perkeliamas darbuotojams, o bet kokios ūkinės komercinės ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymas yra neatskiriamas nuo įvairių rizikų.

8. Teismo teigimu, nors bendrovės vadovas nurodė, kad skubus bendraatsakių darbo santykių nutraukimas sąlygojo nepatogumus ieškovei, nes dalį darbuotojų teko perkelti iš kito objekto atlikti darbus į objektą, kuriame dirbo bendraatsakiai, tačiau pati bendrovė sutiko su bendraatsakių prašymais dėl atleidimo iš darbo nuo jų prašomos dienos ir jų prašymus patenkino, nenurodė jiems laikotarpio, kurį jie turi bendrovėje dar dirbti. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė patvirtino, kad bendraatsakių dirbtose darbo vietose perkelti dirbti trys darbuotojai priedų už papildomą darbą negavo, tik darbo užmokestį pagal darbo sutartį, kurį ir taip būtų gavę, jei būtų dirbę prieš tai dirbtame objekte, taigi, šiems trims darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį (2 324,57 Eur, kai jie dirbo bendraatsakių dirbtame objekte, laikyti ieškovės patirta žala nėra jokio pagrindo.

9. Teismas pažymėjo, jog nesutapo liudytojų parodymai dėl darbuotojų kiekio atliekant darbus bute, liudytojui A. L. teigus, kad bute darbus atliko jis kartu su A. B. ir I. R., tuo tarpu liudytojui I. R. nurodžius, kad bute jis dirbo vienas. Teismas nurodė, jog pirktos medžiagos ir darbo priemonės už 506,67 Eur, neva skirtos bendraatsakių darbų perdarymui, taip pat negali būti laikomos ieškovės patirta žala, bendrovei nepateikus jokių įrodymų (skaičiavimų pagal kvadratūrą medžiagų sunaudojimui konkrečiam objektui), kad būtent jos nurodytos pirktos medžiagos buvo panaudotos ginčo objekte darbų taisymui, be to, ieškovė nepaneigė bendraatsakių teiginių, kad jiems dirbant jokios darbo priemonės nesuteiktos, išskyrus vieną volelį, o šiuo atveju buvo pirktos papildomos darbo priemonės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1949-996/2021, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš bendraatsakių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovė įrodė, kad bendraatsakiai savo darbus atliko nekokybiškai. Bendraatsakiai neginčijo, jog būtent jie dažė laiptines, atliko darbus M. M. bute darbo santykių laikotarpiu iki 2020 m. gegužės 25 d. Liudytojas A. L. nurodė, kad nuotraukos darytos bendraatsakių dažytoje laiptinėje, kurioje nustatytus defektus vėliau taisė jis (kartu su juo kurį laiką dirbo ir A. B.). Į bylą taip pat pateiktas liudytojo A. L. tarnybinis pranešimas, 2020 m. gegužės 26 d. defektų aktas Nr. 05/01, 2020 m. birželio 7 d. ieškovės vadovo ir bendraatsakio V. I. susirašinėjimas, M. K. elektroninis laiškas su nuotraukomis, tapačiomis ieškovės pridėtoms iš laiptinės, kurioje darbus atliko būtent bendraatsakiai.

10.2. Byloje nėra duomenų, jog daugiabučio namo gyventojai būtų mechaniškai pažeidę laiptinės sienas (tai neužfiksuota nei nuotraukose, nei kitame dokumente). Todėl bendraatsakių pozicija, jog jiems nebuvo žinoma apie darbo defektus, kuriuos nurodė ieškovė iki ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje, taip pat, kad darbus atlikdavo kokybiškai, jiems buvo pasakyta, jog bendro naudojimo objektams – laiptinėms – keliami žemesni kokybės reikalavimai, o buto savininkas M. M. jokių pretenzijų dėl darbo kokybės nereiškė, laikytina siekiu išvengti atsakomybės.

10.3. Bendraatsakių paskutinę darbo dieną defektai buvo ir jie bendraatsakiams nurodyti, tačiau šie nusprendė nutraukti darbo santykius tą pačią dieną, nors pagal darbo sutartis turėjo darbdavę įspėti ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų.

10.4. Bendraatsakiai nekokybiškai atliko darbus ir M. M. bute, kuris pats, turėdamas statybinį išsilavinimą, surašė defektinį aktą ir pridėjo nuotraukas. Tik vienoje nuotraukoje nematyti gulsčiuko viršau ir apačios, nes vaizdas padarytas iš arčiau, tačiau kitose nuotraukose nelygumai gerai matosi per visą gulsčiuko ilgį. Nelygumus ištaisė liudytojas I. R., bendraatsakiams nutraukus darbo santykius su ieškove.

10.5. Bendraatsakiai buvo priimti dažytojų pareigoms vykdyti ir turėjo savo darbą išmanyti. Tuo tarpu ieškovė neturi pareigos nuolat kontroliuoti savo darbuotojų ir tikrina darbus tik kai reikia juos priduoti užsakovui.

10.6. Bendraatsakiai iš esmės neginčijo nei medžiagų, skirtų defektų šalinimui, nei jų kainų, todėl ieškovei nekilo pareiga nurodytas aplinkybes papildomai įrodinėti. Ieškovė negalėjo laiku perduoti objektų užsakovams, taip pat turėjo dar kartą mokėti darbo užmokestį už tuos pačius darbus, atliktus bendraatsakių, už kuriuos jiems jau buvo sumokėta. Taigi, dvigubas darbo užmokesčio sumokėjimas ir papildomai pirktos medžiagos laikytini bendrovės patirta žala.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą bendraatsakiai prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Į M. M. butą galėjo patekti ne tik bendraatsakiai, tačiau ir kiti ieškovės darbuotojai, nes raktas nuo buto buvo paliktas laiptinėje darbuotojams žinomoje vietoje. Bendraatsakiai ne kartą matė, kaip į M. M. butą eidavo kiti darbuotojai, pavyzdžiui, A. L., I. R., ką jie darė tame bute – nežino. Niekas nekontroliavo, kaip atliekami dažymo darbai M. M. bute, nes jis tik vieną kartą buvo atvykęs pažiūrėti bendraatsakių darbo, jokių pastabų neturėjo bei pranešė, kad į butą nevažinės, nes jam tai yra nepatogu.

11.2. Pastatų bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, buvo eksploatuojamos ir jau vieną kartą dažytos. Bendraatsakiai buvo pasamdyti laiptinių sienų perdažymui, nes šios buvo su defektais. Taigi, jų darbo funkcijos buvo taisyti defektus. Kartais tekdavo tai daryti kelis kartus, t. y. jų tiesioginio vadovo nurodymais taisyti defektus, kurių pirmuoju bandymu ištaisyti nepavykdavo. Tačiau daugiau nebuvo jokių pastabų, į kurias bendraatsakiai nebūtų atsižvelgę dirbdami savo darbą. Byloje nesant jokių nuotraukų, kurios atspindėtų laiptinių vaizdą prieš bendraatsakių darbo pradžią ir po jų darbo pabaigos, nėra įmanoma įvertinti, kurie tariami defektai buvo padaryti bendraatsakių, o kurie defektai buvo palikti po pirminio laiptinių sienų dažymo. Kita vertus, bendraatsakiams nutraukus darbą bendrovėje, defektai toliau buvo nešalinami, tačiau tai – ne žala.

11.3. Abejonių, jog nuotraukos padarytos būtent tose laiptinėse, kuriose dirbo bendraatsakiai, sukelia aplinkybė, kad M. K. elektroninis laiškas su nuotraukomis buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 6 d., tuo tarpu bendraatsakiai darbo sutartis su darbdave nutraukė tik 2020 m. gegužės 25 d. Tai reiškia, kad minėti defektai egzistavo jau 2020 m. gegužės 6 d., tačiau darbdavė nei karto neliepė bendraatsakiams jų ištaisyti.

11.4. Remiantis liudytojo A. L. parodymais, bendraatsakiams buvo liepta defektų netaisyti ir laukti, gal jų atsiras daugiau. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad daugiau defektų taip ir neatsirado, nes į bylą buvo pateiktos tos pačios nuotraukos. Abejotina, ar pati ieškovė padarė minėtas nuotraukas, nes kaip nurodė, M. K. atsiųstos nuotraukos yra identiškos toms, kurias pateikė ieškovė.

11.5. 2020 m. birželio 7 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuriame ieškovės vadovas nurodė, jog bendraatsakiai padarė nemažai broko objekte, kurį dabar reikia taisyti, vyko praėjus beveik dvejoms savaitėms po darbo santykių nutraukimo. Susirašinėjime elektroniniu paštu, priešingai nei teigia ieškovė, bendraatsakiai padarytų defektų nepripažino. Defektų aktai buvo surašyti tik po to, kai darbuotojai nutraukė darbo sutartis.

11.6. Liudytoju apklaustas A. L. teigė defektus bendraatsakiams parodęs, tačiau jų taisyti neliepęs. Tie patys defektai vieno iš pastatų laiptinėje jau buvo 2021 m. gegužės 6 d. (galbūt ir anksčiau), kuomet M. K. atsiuntė laiptinės nuotraukas. Net jeigu defektai ir būtų padaryti toje laiptinėje, kurioje dirbo bendraatsakiai, akivaizdu, kad ieškovė defektų buvusiems darbuotojams neparodė ir neliepė jų pašalinti.

11.7. Aplinkybė, kad darbuotojai neįspėjo darbdavės apie darbo sutarties nutraukimą prieš trisdešimt dienų, šioje byloje yra nereikšminga. Pati ieškovė sutiko su bendraatsakių prašymu dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovė buvusiems darbuotojams jokių pastabų neturėjo ir nereikalavo, kad bendraatsakiai išdirbtų bendrovėje dar trisdešimt dienų.

11.8. Bendraatsakių darbas darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu ieškovę tenkino. Kitaip tariant, darbdavė leido dirbti darbuotojams pagal jų naudojamą technologiją ir darbuotojų darbo praktiškai netikrino, jokių nurodymų nedavė. Šią aplinkybę patvirtina teismo posėdyje liudytojo A. L. pateikti parodymai.

11.9. Ieškovė remiasi I. R. parodymais, esą defektus bute ištaisė būtent jis. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad liudytojų parodymai dėl darbuotojų kiekio atliekant darbus bute nesutapo. Liudytojas A. L. teigė, kad bute darbus atliko jis kartu su A. B. ir I. R., tuo tarpu liudytojas I. R. teigė, kad bute dirbo jis vienas. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus negalima tiksliai nustatyti, kiek laiko laiptinėje ar bute dirbo jos darbuotojai.

Šalies argumentai

11.10. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtent nurodytos medžiagos buvo panaudotos ginčo objekte defektų taisymui. Iš ieškovės pateiktų prekių pirkimo dokumentų matyti, jog buvo pirkti ne tik dažai ar gruntas, bet ir teptukai bei kitos darbo priemonės. Tuo tarpu bendraatsakiai atsiliepime į ieškinį buvo nurodę, kad jokių darbo priemonių, išskyrus vieną volelį dažus ir paruošimo medžiagas, darbdavė jiems nesuteikdavo. Bendraatsakiai darbo priemonėmis (tame tarpe ir drabužiais) turėjo apsirūpinti patys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog darbdavė nepaneigė bendraatsakių teiginių, kad jiems dirbant darbdavė jokių darbo priemonių jiems nesuteikė, išskyrus vieną volelį, o šiuo atveju matyti, kad buvo pirktos papildomos darbo priemonės.

11.11. Bendraatsakių vertinimu, išlaidos, kurias ieškovė patyrė už statybines medžiagas bei darbo užmokestį trims darbuotojams, buvo skirtos projekto užbaigimui, o ne bendraatsakių tariamai padarytų defektų taisymui.

11.12. Ieškovė byloje pateikė darbo užmokesčio paskaičiavimo lenteles, PVM sąskaitas-faktūras už pirktus dažus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad trys jos darbuotojai 48 darbo dienas taisė bendraatsakių tariamai padarytą broką. Darbų eigos ieškovė niekada nefiksavo. Pagal byloje esančius dokumentus nėra aišku, kur ieškovės darbuotojai dirbo, kokia buvo tų darbuotojų kvalifikacija ir kodėl jie bendrai užtruko 48 darbo dienas tariamų defektų ištaisymui.

11.13. Byloje esantys buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad bendraatsakiams buvo mokamas ženkliai mažesnis darbo užmokestis nei ieškovės darbuotojams, kurie taisė bendraatsakių tariamai padarytus defektus. Ieškovės vertinimu, bendraatsakiai yra profesionalūs dažytojai, tačiau nėra aišku, kodėl profesionaliems dažytojams buvo mokamas apie du kartus mažesnis darbo užmokestis, nei kitiems bendrovės darbuotojams.

Šalies argumentai

11.14. Bendraatsakiai vykdė darbo sutartimis sulygtas dažytojų funkcijas pagal ieškovės brigados vadovo A. L. nurodymus. A. L. duodavo nurodymus, kuriuos objektus (laiptines) dažyti – bendraatsakiai tai ir darydavo, t. y. visą darbo sutarčių galiojimo laikotarpį vykdydavo sutartas darbo funkcijas. Bendraatsakių darbas buvo defektų taisymas, jie turėjo perdažyti netinkamai nudažytų laiptinių bei vieno buto sienas. Bendraatsakiai tai ir darė, paklusdami darbdavės brigadininko A. L. nurodymams. Tačiau iki pat bendraatsakių darbo santykių pabaigos ieškovė nei karto neįspėjo darbuotojų, kad jie netinkamai atlieka savo darbo funkcijas. Bendraatsakių darbo tariami defektai buvo nustatyti jau po darbo santykių pabaigos. Jeigu bendraatsakiai dirbo netinkamai ir jų darbas ieškovės netenkino, darbuotojai apie tai turėjo būti informuoti iš karto, o ne pasibaigus darbo santykiams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

14. Remiantis bylos medžiaga, bendraatsakis V. I. ir ieškovė 2016 m. lapkričio 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 413, 2020 m. vasario 20 d. – darbo sutartį Nr. 523, pagal kurias jis buvo priimtas dirbti dažytoju. Tuo tarpu tarp bendraatsakio S. I. ir ieškovės buvo sudarytos 2017 m. kovo 6 d. darbo sutartis Nr. 420 bei 2020 m. vasario 20 d. darbo sutartis Nr. 524, kuriomis jis priimtas dažytojo pareigoms vykdyti.

15. Nuo 2020 m. gegužės 25 d. bendraatsakiai atleisti iš dažytojų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį.

16. Dažytojų brigadininkas A. L. 2020 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu, adresuotu ieškovės direktoriui A. O., informavo, kad 2020 m. gegužės 25 d. po einamųjų darbų vykdymo apžiūros objekte (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje daugiabučiuose namuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vidaus dažymo darbus atlikinėjo bendraatsakiai, pakartotinai buvo nustatyti defektai: 1) daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėse paskutinis dažų sluoksnis padengtas netolygiai, matosi sujungimai tarp volelių, plėmai, labai storas dažų sluoksnis, ryškiai matosi skirtumas tarp apvedimo ir pagrindinio sluoksnių; 2) nekokybiškai atliktas privedimas skirtingų spalvų ir vidinių kampų zonose; 3) vietomis dažai sutrukinėjo, pradėjo luptis dėl pažeistos darbų vykdymo technologijos; 4) bute nekokybiškai formuojamos deformacinės siūlės, nėra vertikalumo; 5) sienos, esančios prie balkono, paviršius – nelygus, reikia perstatyti apdailos kampus ir išlyginti plokštumą; 6) aptikti kiti defektai; įvardyti darbuotojai informuoti apie pareigą kuo skubiau pašalinti savo darbų defektus.

17. Bendraatsakis V. I. su 2020 m. liepos 27 d. prašymu, o bendraatsakis S. I. su 2020 m. liepos 29 d. prašymu dėl vieno mėnesio atlyginimo vėlavimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydami išreikalauti netesybas ir galimai neišmokėtas pusės mėnesio darbo užmokesčių dydžio išeitines kompensacijas.

18. Darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimais Nr. DGKS-5384 darbo bylose Nr. APS-131-16513/2020, Nr. APS-131-18716/2020 ir Nr. DGKS-5385 darbo bylose Nr. APS-131-16767/2020, Nr. APS-131-18717/2020 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimai) prašymai tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti bendraatsakių naudai iš ieškovės po 200,00 Eur netesybų, o ieškovės prašymus dėl 4 390,00 Eur dydžio nuostolių išieškojimo iš bendraatsakių atmesti.

19. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimais dalyse, kuriose atmestas jos prašymai dėl nuostolių atlyginimo, kreipėsi su 2020 m. spalio 2 d. ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš kiekvieno bendraatsakio po 1 415,62 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nurodydamas, kad darbdavė neįrodė būtinų sąlygų darbuotojų atsakomybei kilti viseto, todėl jis negali būti taikoma atsakomybė už nurodytą žalą.

20. Ieškovės teigimu, bendraatsakių paskutinę darbo dieną defektai buvo ir jie bendraatsakiams nurodyti, tačiau šie nusprendė nutraukti darbo santykius tą pačią dieną, nors pagal 2020 m. vasario 20 d. darbo sutartis Nr. 523 ir Nr. 524 (toliau – darbo sutartys) turėjo darbdavę įspėti ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų.

21. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė ir turi būti nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Taigi nagrinėjamu atveju būtent darbdaviui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas atsakovo (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sąlygas.

22. Kaip teigė bendraatsakiai, daugiabučių bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės buvo eksploatuojamos ir kartą jau dažytos, todėl bendraatsakių darbo funkcijos apėmė defektų taisymą, perdažant laiptinių sienas. Priešingai nei teigia ieškovė, bendraatsakiai neneigia, kad defektus tiesioginio vadovo A. L. nurodymu jiems tekdavo taisyti ir po kelis kartus. Nors ieškovė šiuo atveju teigia, kad byloje esančių įrodymų visetas, tame tarpe, ir M. K. 2020 m. gegužės 6 d. elektroninis laiškas, pagrindžia aplinkybę, jog būtent bendraatsakių atliktas darbas turėjo defektų, kurie buvo nustatyti paskutinę jų darbo dieną, negalima būtų nepaminėti, jog bendraatsakiai apie defektus, kurie, kaip teigiama, egzistavo jau nuo 2020 m. gegužės 6 d., darbo santykių laikotarpiu nebuvo informuoti ir su jais supažindinti, darbdavė jų atitinkamai neįpareigojusi ištaisyti (nors, kaip jau minėta, pagal įprastą darbo praktiką tiesioginio vadovo A. L. nurodymu defektus taisydavo ir po kelis kartus, priklausomai nuo poreikio), tiek tarnybinį pranešimą, tiek defektinius aktus surašant tik po darbo sutarčių nutraukimo. Priešingai, šiuo atveju pati darbdavė sutikusi nutraukti darbo sutartis nuo 2020 m. gegužės 25 d., ne tik nepareikšdama jokių rašytinių pretenzijų dėl darbo broko, bet ir neįpareigodama per trisdešimt dienų įspėjimo terminą (nesutinkant nutraukti darbo sutartis prašymų pateikimo dieną) jo taisyti. Be kita ko, į bylą nebuvo pateiktos ir nuotraukos, iš kurių matytųsi, remiantis liudytojo A. L. parodymais, buvę 200 ar daugiau defektų, išryškėję po atlikto monitoringo.

23. Šiuo atveju taip pat būtų reikšminga paminėti, kad bendraatsakių darbo kokybė darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovę tenkinusi; ši leido darbuotojams dirbti pagal jų naudojamą technologiją ir darbuotojų darbo praktiškai netikrino, jokių nurodymų nedavė, pati ir apeliaciniame skunde pabrėžusi, kad neturi nuolat kontroliuoti savo darbuotojų. Toks ieškovės elgesys pagrįstai leido bendraatsakiams manyti, jog jie darbus atlieka tinkamai. Dėl nurodytos priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovės, kuriai keliami aukštesni atidumo ir atsakingumo reikalavimai, neveikimo pasekmės neturėtų būti perkeliamos darbuotojams.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

25. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

26. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o bendraatsakiai, nors ir pateikę prašymą, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų į bylą nepateikė, jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1949-996/2021 palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė