- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-1017-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35738-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovei V. A. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
N. B. padavė ieškinį atsakovei V. A., kuriuo prašo: atnaujinti terminą ginčyti Darbo ginčų komisijos sprendimą; panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-4182 darbo byloje Nr. APS-36-13063; priteisti iš atsakovės 55 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą, skirti atsakovei 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas ieškinio reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. DGKS-4182 panaikinimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodė, kad pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimai teismui skundžiami per 1 mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. rugpjūčio 14 d., o ieškinys registruotu paštu išsiųstas tik 2017 m. rugsėjo 21 d., tai yra, praleidus kreipimosi į teismą terminą. Termino praleidimo priežasčių teismas nepripažino svarbiomis. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 3 d. į ieškovės asmeninį elektroninį paštą atsiuntė pranešimą apie darbo bylos pagal V. A. prašymą nagrinėjimą 2017 m. rugpjūčio 14 d., kartu pridėdama V. A. prašymą, iš kurio turinio matyti, kad reikalavimus V. A. kelia ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o N. B., vykdančiai individualią veiklą (darbdavei), todėl ieškovė, žinodama, kad jai vykdant individualią veiklą ji buvo įdarbinusi pranešime nurodytą asmenį (V. A.) ir ją iš darbo atleidusi 2017 m. birželio 27 d., pati nurodžiusi, kad V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, turėjo suprasti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodytas tik kaip dokumentų įteikimas jai per jos darbovietę (kurioje ji dirbo buhaltere), turėjo domėtis prašymo nagrinėjimo eiga, tačiau, akivaizdu, jog to tinkamai ir laiku nepadarė. Pabrėžtina, kad ieškovė yra asmuo vykdantis individualią veiklą, todėl tokiam asmeniui taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai. Ieškovės pasyvumas nagrinėjamoje situacijoje teismo vertinamas kaip jos aplaidumas ginant savo galimai pažeistas teises. Pati ieškovė savo veiksmais (tinkamai nesidomėdama prašymo nagrinėjimo eiga) prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką.Antruoju ir trečiuoju ieškinio reikalavimais ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės turtinę ir neturtinę žalą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš buvusios darbuotojos būtų kreipusis į Darbo ginčų komisiją, vadinasi, privaloma ikiteismine tvarka ji nepasinaudojo, jos teisės kreiptis tiesiogiai į teismą dėl šių reikalavimų DK nenumato (DK 220 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties. Atskirojo skundo argumentai:Ieškovė tvirtina nesupratusi, kad pranešimas apie posėdį Darbo ginčų komisijoje adresuotas jai. Atsakovė kaip darbovietę buvo nurodžiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pranešime 2017-08-03 Nr.DGS-11670 Darbo byloje Nr.APS-36-13063 ieškovės pavardės niekus nėra nurodyta, todėl pranešimą ji persiuntė UAB „Gėlių bliuzas“ ir ginčo nagrinėjimu nebesidomėjo. Apie Darbo ginčų komisijos sprendimą sužinojo tik 2017-09-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Darbo ginčų komisijos negavo jokių pranešimų apie priimtą sprendimą. Todėl mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą ginčyti Darbo ginčų komisijos sprendimą.Nesutinka su teismo išvada, kad dėl reikalavimų priteisti žalą ieškovė privalėjo naudotis išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipiantis į Darbo ginčų komisiją. Jos tvirtinimu, ji žalą patyrė būtent dėl kreipimosi į teismą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2018 m. sausio 11 d. Teismo procesinio sprendimo priėmimas atidėtas 2018 m. sausio 15 d. 9 val. (CPK 325 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nauji apeliantės įrodymai (darbo bylos garso įrašas) teismui pateikti 2018 m. sausio 12 d., t.y. jau po teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo iš esmės, juos atsisakytina priimti (CPK 253 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnis).
Dėl termino atnaujinimo reikalavimui dėl Darbo ginčo komisijos sprendimo apskundimo
Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta DK 231 straipsnyje. Pagal ją, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme vadovaujantis CPK nuostatomis. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje situacijoje Darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2017 m. rugpjūčio 14 d., todėl ieškovė ieškinį pareikšti turėjo teisę iki 2017 m. rugsėjo 14 d. Ieškovė ieškinį registruotu paštu išsiuntė 2017 m. rugsėjo 21 d., t.y. septyniomis dienomis praleidusi terminą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nepagrindė termino praleidimo svarbos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pranešimas apie Darbo ginčų komisijos posėdį 2017 m. rugpjūčio 3 d. buvo atsiųstas į ieškovės asmeninį elektroninį paštą. Ieškovė neneigia, kad ją siejo darbo santykiai su atsakove, t.y. kad atsakovė buvo įdarbinta ieškovės individualioje įmonėje. Prie elektroninio laiško buvo pridėtas V. A. prašymas Darbo ginčų komisijai. Todėl, net jeigu elektroninis laiškas ir buvo adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su V. A. prašymo turiniu ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, domėtis darbo ginčo proceso eiga. Be to, ieškovė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė (šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantė nepaneigė) turėjo žinoti apie įmonėje dirbančius asmenis, taigi ir apie aplinkybę, kad V. A. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, todėl darbo ginčas su šia įmone nėra galimas. Pasyvus ieškovės elgesys laikytinas neatitinkančiu protingo asmens elgesio standartų, nesuderinamas su jos, kaip buvusios darbdavės, elgesio standartais. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad termino praleidimo priežastys nėra svarbios, todėl pagrįstai termino neatnaujino.Ieškovė prašydama turtinės žalos, iš esmės siekė bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Be to, kaip matyti pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, ieškovei nepasinaudojus privaloma ikiteismine tvarka (DK 220 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šių teismo argumentų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į aptartą, pirmosios instancijos teismo tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, dėl ko pagrįstai neatnaujino termino ieškiniui pateikti bei atsisakė ieškinį priimti. Ginčijama nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.