- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-1232-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11227-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Fitsout“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Drelita“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fitsout“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-21891-909/2020, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Drelita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fitsout“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Drelita“ (toliau – UAB ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Fitsout“ 4 495,26 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15-18). Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 4 495,26 Eur sumai. Prašymą argumentavo tuo, kad atsakovė yra pateikusi ieškovei pasiūlymą dėl susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, kas patvirtina, jog atsakovė turi finansinių sunkumų, dėl to prašo savo kreditorių daryti jai prievolių įvykdymo atidėjimas ar nuolaidas. Akcentavo, kad atsakovė pripažįsta ieškovės skolą, tačiau nesąžiningai jos vengia dėl savo nemokumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina objektyviai tikėtina galimybė, kad atsakovė yra nepajėgi užtikrinti ieškovės reikalavimą arba atsakovė sužinojusi apie ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones imsis nesąžiningų priemonių turimam turtui nuslėpti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-08 nutartimi ieškovės UAB „Drelita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (b. l. 22-23). Nurodė, kad nors juridiniam asmeniui pareikšta 4 495,26 Eur reikalavimų suma nėra vertintina kaip didelė, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovui iškelta ir daugiau bylų dėl prievolių nevykdymo kitiems kreditoriams. Pati atsakovė 2020-04-03 ieškovei adresuotame pasiūlyme pripažįsta jog turi finansinių sunkumų, dėl ko negali laiku ir tinkamai įvykdyti prievolių savo kreditoriams. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę būklę, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovui palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Be to, Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas pareiškimas dėl nemokumo bylos atsakovui iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-3273-565/2020).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Fitsout“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 nutartį ir ieškovės UAB „Drelita“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b. l. 34-39).
Žemesnės instancijos teismas
4. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
4.1. Teismas pats teigia, kad ieškinio suma yra nedidelė, todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovei ar jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir neturėjo absoliučiai jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad ieškovės ieškiniu reiškiama suma atsakovei yra didelė;
Šalies argumentai
4.2. Atsakovė bendradarbiauja su ieškove, siekia išspręsti visus klausimus taikiai. Be to, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kas parodo, jog stengiasi išsaugoti savo verslą. Atsakovės vykdoma baldų gamybos veikla susijusi su ciklišku pajamų srautu, kuris yra priklausomas nuo didelės vertės baldų gamybos sutarčių vykdymo, todėl banko sąskaitose esančių lėšų apribojimas sąlygotų atsakovės nuostolių atsiradimą;
4.3. Nei ieškovė, nei teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ketina perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar jį suvaržyti. Atsakovė samdo 207 darbuotojus, moka mokesčius valstybės biudžetui, turi pakankamai turto, dėl ko akivaizdu, kad būsimą teismo sprendimą galėtų tinkamai įvykdyti ir neketina perleisti ir/ar suvaržyti jai priklausančio turto, nes jis yra reikalingas atsakovės veiklos vykdymui. Nenustačius jokių kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tvirtinti, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, skundžiama nutartimi atsakovei laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįsta;
4.4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro kliūtis vykdyti atsakovės veiklą ir ją tiesiog paralyžiuoja, nes atsakovė šiame etape netgi negali atlikti bent dalinių mokėjimų, nes antstolio patvarkymu jau dabar areštuotos piniginės lėšos sąskaitoje. Pritaikius šias laikinąsias apsaugos priemones ir suvaržius atsakovės veiklą, teismas sudarė kliūtis atsakovei apskritai išsaugoti savo verslą.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Drelita“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 46-51).
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
6.1. Atsakovė visiškai pripažįsta savo įsiskolinimą ieškovei, tą yra patvirtinusi 2020-04-03 pasiūlyme UAB „Drelita“, kuris yra pateiktas šioje byloje ir kurį atsakovė pateikė Vilniaus apygardos teismui, siekdamas nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo. Atsakovė nepaneigia skolos pripažinimo fakto, todėl atskirajame skunde neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinimui apie tai, ar laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, ar egzistuoja tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrindimas, ar egzistuoja tikėtinas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo neįmanomu faktas. Kadangi atsakovė neginčija skolos ieškovei fakto, dydžio ir pagrindo, bei jį visiškai pripažįsta, nagrinėjamu atveju privalu vertinti tai, kad atsakovė savo veiksmais tyčia siekia vilkinti jau pripažintos skolos sumokėjimą ieškovei ir šis tyčinis vilkinimas tiesiogiai patvirtina, kad atsakovė yra finansiškai nepajėgi ir yra faktiškai bankrutavusi;
6.2. Atsakovės mokumas ir gebėjimas įvykdyti būsimą teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju galėtų nekelti objektyvių abejonių tuo atveju, jei atsakovė be formalių deklaravimų apie ketinimus bent dalimis dengti įsiskolinimą ieškovei, būtų ėmusis realių skolos mažinimo veiksmų. Atsakovė skolos faktą yra pripažinusi 2020-04-03, tačiau nuo šio momento ne tik nesiekia realaus ieškovės teisėtų reikalavimų patenkinimo, bet savo aktyviais veiksmais trukdo šiam procesui;
Atsiliepimas
6.3. Atsakovės atskirajame skunde klaidinant teismą nurodoma, kad ieškovė nemini restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo kaip fakto, galinčio apsunkinti tolimesnį išieškojimą. Priešingai, ieškovė remiasi šia aplinkybe, pateikė teismui atsakovo 2020-04-03 pasiūlymą UAB „Drelita“ ir paaiškino teismui, kad atsakovė pati nevykdo šio pasiūlymo ir siekia išimtinai jo interesais grindžiamo restruktūrizavimo proceso;
6.4. Ieškovė pateikia atsakovo Vilniaus apygardos teismui nemokumo (restruktūrizavimo) byloje (Nr. eB2-3273-565/2020) pateiktą savo einamųjų mokėjimų sąrašą, kuriuo remiantis atsakovė prašo teismo restruktūrizavimo metu leisti atlikti šiuos mokėjimus atsakovės veiklos palaikymui. Šis mokėjimų sąrašas visų pirma patvirtina, kad atsakovė turi įsiskolinimų ne tik ieškovei bei daugeliui kitų kreditorių, bet taip pat ir valstybės biudžetui (26 733,00 Eur įsiskolinimai Sodrai, 98 000,00 Eur per mėnesį mokėtinas GPM). Atsakovė, net ir turėdama esminių finansinių sunkumų, nurodo, kad ji ir toliau nesiruošia atsisakyti nebūtinųjų išlaidų (pvz.: skirs 4 000,00 Eur/mėn automobilių nuomai, kurių dalis yra premium klasės ir kurių naudojimas visiškai net nesietinas su atsakovės veiklos išsaugojimu);
6.5. Atsakovės minima komunikacija ir tariamas bendradarbiavimas su ieškove apsiriboja vienu raštišku 2020-04-03 pasiūlymu, kuriame, pažeidžiant imperatyvius reikalavimus tokio pasiūlymo turiniui, nebuvo net nurodoma, kaip konkrečiai atsakovė ruošiasi bendradarbiauti ir dengti įsiskolinimą dalimis bei kompensuoti ieškovės patiriamus nuostolius. Formalus atsakovės 2020-04-03 pasiūlymas ieškovei buvo pateiktas ne siekiant atsakovo nurodomo bendradarbiavimo ar komunikavimo su ieškove, o tik todėl, kad atsakovė siekė kreiptis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo ir tokio pasiūlymo teikimas kreditoriams yra viena iš įstatymų leidėjo nurodomų privalomų sąlygų nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iniciavimui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnis);
6.6. Pateiktame atskirajame skunde nurodomi formalūs ir teisiškai nepagrįsti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai, kurie nesudaro teisinio pagrindo abejoti išsamia pirmosios instancijos teismo nutartimi, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo
9. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
10. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl ieškinio tikėtino pagrindimo, tačiau teismų praktikoje pažymima, jog teismas, nenurodydamas nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-434-430/2019). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-02-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-278-330/2019).
11. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (2020-04-15 buhalterinės apskaitos duomenų registrą, 2020-04-03 UAB „Fitsout“ pasiūlymą dėl susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovė pasirinko neleistiną, ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Papildomai teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, kuriose numatyta, jog vien ieškinio sumos dydis atsakovei ar jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Apeliantės teigimu, pats teismas nurodė, kad ieškinio suma nėra didelė atsakovei, todėl neturėjo pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
13. Teismų praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (pvz., žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017; 2018-01-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-24-236/2018).
14. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2016-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2014-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-769/2014).
15. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų. Todėl teismas, nustatęs, kad byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas praeityje elgėsi aiškiai nesąžiningai, turi pagrindą daryti išvadą, kad tas, kuris nesąžiningai elgėsi praeityje, tikėtina, demonstruos tokį elgesį ir ateityje. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudarantis pagrindą spręsti, kad gali būti pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, gali būti atlikti tiek po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo, tiek prieš pat ieškinio pareiškimą, tiek ir ankstesniu laikotarpiu, ypač jeigu tokie veiksmai atlikti ieškiniu nurodomų santykių su ieškovu laikotarpiu ir tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų tokiame santykyje įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog ieškovo prašoma priteisti suma (4 495,26 Eur) objektyviuoju požiūriu juridiniam asmeniui nėra didelė. Tačiau šiuo konkrečiu atveju prašomos priteisti sumos dydis atsakovui yra didelis. Šia aplinkybes pagrindžia pačios atsakovės 2020-04-03 ieškovui adresuotame pasiūlyme nurodytos aplinkybės, jog atsakovas turi finansinių sunkumų, todėl negali laiku ir tinkamai įvykdyti prievolių. Tikėtiną grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2020-06-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3273-565/2020, atsakovei UAB „Fitsout“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau joje teismas nustatė, kad UAB „Fitsout“ turi finansinių sunkumų ir kad atsakovės bendra skola kreditoriams (pagal prievoles, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs) sudaro 2 407 477,56 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad pati atsakovė pareiškime dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo nurodė, jog iki kreipimosi į teismą dienos jai nepavyko išspręsti laikinų finansinių sunkumų. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2020-07-01 antstolio Armino Naujokaičio informacinę pažymą Nr. S-20-157-12672, iš kurios nustatyta, kad atsakovė iš esmės neturi nei turto, nei piniginių lėšų būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi visas atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriams, o atsakovės banko sąskaitose nėra pakankamai lėšų ieškovės reikalavimo užtikrinimui („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 52, DOK-127144). Taigi, aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovo prašoma priteisti sumą atsakovui yra didelė.
17. Tačiau, kaip minėta (žr., 14 punktą), vien ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti nustatytas atsakovo nesąžiningumas (žr., 14-15 punktus), taip pat įvertintos kitos reikšmingos aplinkybės (atsakovo turtinė padėtis, turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ir pan.), t. y. turi būti atsižvelgiama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
18. Atskirajame skunde apeliantė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė ketina perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar jį suvaržyti, todėl skundžiama nutartimi atsakovei laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovei iškelta ir daugiau bylų dėl prievolių nevykdymo kitiems kreditoriams, be to, pati atsakovė 2020-04-03 ieškovui adresuotame pasiūlyme pripažįsta, jog turi finansinių sunkumų, dėl ko negali laiku ir tinkamai įvykdyti prievolių savo kreditoriams. Teismas taip pat įvertino, jog byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę būklę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, jog ir kartu su atskiruoju skundu apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
20. Teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog ji bendradarbiauja su ieškove, siekia išspręsti visus klausimus taikiai, nepaneigia atsakovės nesąžiningumo. Minėta, kad 2020-04-03 pasiūlyme atsakovė pripažino savo skolą ieškovei, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis realių skolos grąžinimo/mažinimo veiksmų, todėl konstatuotina, jog atsakovės nurodomi teiginiai apie bendradarbiavimą yra deklaratyvūs ir neįrodyti bei nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais (CPK 178 straipsnis). Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Drelita“ nurodė, jog atsakovės bendravimas su ieškove apsiribojo vienu raštišku 2020-04-03 pasiūlymu, kuriame net nebuvo nurodoma, kaip konkrečiai atsakovė ruošiasi bendradarbiauti ir dengti įsiskolinimą dalimis bei kompensuoti ieškovės dėl to patiriamus nuostolius. Teismo vertinimu, formalus 2020-04-03 pasiūlymo pateikimas ieškovei, žinant apie sunkią finansinę padėtį ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovė yra sąžininga bei spręsti, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės UAB „Fitsout“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-08 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos