- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-3622-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00864-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- T. I.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui T. I. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. S. (toliau – ir ieškovas) paduotu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo T. I. (toliau – atsakovas) 530 Eur skolą, 102,58 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 31 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti ieškovui 1 500 Eur sumą. Atsakovas, nors ir pavėluotai, tačiau šią skolą mokėjo dalimis ir grąžino iš viso 970 Eur. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą įvykdyti prievolę, atsakovas vis žadėjo sumokėti vėliau, tačiau iki šiol liko nepadengtas 530 Eur įsiskolinimas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi pasiūlė ieškovui per 10 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti papildomus įrodymus ir / ar paaiškinimus, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas vekselis ir kad atsakovas yra skolingas ieškovui.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas kreipėsi į jį su prašymu paskolinti 1 500 Eur. 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas paskolino atsakovui 1 500 Eur, o skolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas tapačią dieną savo ranka surašė ir išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pažymėjo, kad kadangi ieškovas ir atsakovas buvo pažįstami (buvę klasiokai), jis tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą skolą, todėl net ir suėjus vekselyje nurodytam terminui, nesikreipė laiku į notarą, laukė, kol atsakovas draugiškai įvykdys savo prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos vertino, kad: vien ieškovo ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose nurodytų teiginių nepakanka pagrįsti pinigų perdavimo atsakovui faktą; iš vekselio formuluotės taip pat negalima daryti išvados, kad pasirašant vekselį atsakovui buvo perduota (paskolinta) 1 500 Eur suma; vien vekselio pasirašymas savaime nereiškia, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai; nors ieškovas teigia, kad dalį skolos atsakovas grąžino, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė; jokių įrašų apie skolos grąžinimą vekselyje nėra. Todėl nusprendė, kad atsakovo pasirašytas vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes nėra jokių įrodymų, rodančių, jog šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – jo ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus.
8. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių – šioje byloje atsakovas atsiliepimo nei į ieškinį, nei į papildomai ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus nepateikė, prašymo priimti sprendimą už akių ieškovo atžvilgiu taip pat jokia forma nebuvo išreiškęs. Kita aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, yra ta, kad atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių – pirmosios instancijos teismui 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nustačius terminą ieškovui pateikti papildomus paaiškinimus ir ieškovui 2025 m. rugpjūčio 8 d. tokius paaiškinimus pateikus, sprendimas už akių buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 18 d., t. y. visiškai neinformavus atsakovo ir nesuteikus jam galimybės pasisakyti dėl šių papildomų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
9. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 500 Eur sumą, tačiau taip pat konstatavo, jog vien ieškovo ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose nurodytų teiginių nepakanka pagrįsti pinigų perdavimo atsakovui faktą. Tokiu atveju kyla klausimas – kaip galima įsipareigoti grąžinti skolą jos negavus. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose buvo aiškiai įvardijęs, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu paskolinti jam 1 500 Eur. 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas paskolino atsakovui 1 500 Eur sumą, o skolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas tą pačią dieną savo ranka surašė ir išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tuo atveju, kai kreditorius (vekselio turėtojas) kreipiasi į teismą su ieškiniu skolininkui (vekselio davėjui) dėl piniginės prievolės, nurodytos nerealizuotame vekselyje, įvykdymo, taikytina vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, galiojimo prezumpcija, t. y. kreditoriaus (vekselio turėtojo) reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio prievolės, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Būtent skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, jog nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Taigi, nepaisant to, kad ieškovas nurodė ieškinio pagrindą, teikė papildomus paaiškinimus, pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas pasirašė vekselį ir pagal jį įsipareigojo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl teisinių santykių kvalifikavimo, nors ir pats citavo sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, tačiau šių taisyklių nevykdė, konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės, tikslo, jos sudarymo aplinkybių, šalių derybų dėl sutarties sudarymo, šalių elgesio po sutarties sudarymo ir kitų konkrečiu reikšmingų aplinkybių nesiaiškino. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir aiškinis aplinkybes dėl teisinių santykių kvalifikavimo, o ne priimti sprendimą už akių ieškovo atžvilgiu. Juolab, kad CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas draudžia teismui priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.
10. Pažymėjo, kad papildomai teikia naujus įrodymus – savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas per savo mamą Z. I. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. liepos 21 d. mokėjo ieškovui ir iš viso, kaip ir buvo nurodyta ieškinyje, grąžino 970 Eur. Tai, kad mokėjimas buvo atliekamas būtent pagal į bylą pateiktą vekselį patvirtina aplinkybė, jog atsakovo mama Z. I. mokėjimo paskirtyje nurodė vekselio apačioje, dešinėje pusėje, esantį numerį – 201908310550. Šią aplinkybę patvirtina ir papildomai pateikiamas susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo.
11. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių, kuriuo ieškovo ieškinys skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą apie transakcijas su Z. I. ir šalių susirašinėjimo ištrauką.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktą).
18. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).
19. Nagrinėjama atveju, įvertinus tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bei tai, kad jie turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, t. y. juose esantys duomenys yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, nusprendžiama juos priimti.
Dėl skundžiamo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo
20. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas, nurodydamas, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas už akių buvo priimtas jo atžvilgiu.
21. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių; be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai; atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą; teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės.
22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
23. Skundžiamas sprendimas už akių priimtas todėl, kad atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas ieškinyje prašė, esant įstatyme nustatytam pagrindui, priimti sprendimą už akių, taigi, nagrinėjamu atveju sprendimas už akių priimtas pasyviosios šalies – atsakovo – atžvilgiu.
24. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad kita aplinkybė, dėl kurios pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, yra ta, kad atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių – pirmosios instancijos teismui 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nustačius terminą ieškovui pateikti papildomus paaiškinimus ir ieškovui 2025 m. rugpjūčio 8 d. tokius paaiškinimus pateikus, sprendimas už akių buvo priimtas 2025 m. rugpjūčio 18 d., t. y. visiškai neinformavus atsakovo ir nesuteikus jam galimybės pasisakyti dėl šių papildomų aplinkybių. Pažymėtina, kad CPK 285 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium. Ieškovo 2025 m. rugpjūčio 8 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nebuvo pareikšti jokie nauji reikalavimai, apie kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų privalėjęs informuoti atsakovą.
25. Pasisakant dėl ginčo esmės pažymėtina, kad ieškovas teigia, jog tarp jo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, t. y. jis atsakovui suteikė paskolą, kurios dalies šis negrąžino. Grįsdamas ieškinio reikalavimus ieškovas pateikė atsakovo 2019 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti ieškovui 1 500 Eur (jame nurodytas Nr. 201908310550) (e. b. l. 33). Ieškovas neginčija, kad praleido vekselio pateikimo senaties terminą (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 72 straipsnio 2 dalis).
26. Remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pasirašytas vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes nėra jokių įrodymų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas.
28. CPK 285 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apimties požiūriu tai reiškia, kad formaliai teismas turi įvertinti faktinius duomenis, kurie pateikti ieškovo, ir faktinius duomenis, kurie gali būti pateikti kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Priimdamas teismo sprendimą už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimą, bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieštaringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimą, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylą įprastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikštų bylos aplinkybių tyrimą iš esmės, o ne formaliai, apimties požiūriu tai reiškia, kad gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės. Formalaus įrodymų tyrimo metu bylos aplinkybės nėra išsamiai tiriamos, nes neapklausiami teismo akivaizdoje liudytojai, neskelbiami įrodymai. Teismas susipažįsta su įrodymų priemonių turiniu ir vertina, kad pasitvirtintų tai, ką asmuo teigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo pasirašytas vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nenustatė, kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir atsakovo, taigi, atlikęs formalų ieškovo pateiktų duomenų vertinimą, nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neatskleidė jos esmės.
30. Pirmosios instancijos vertino, kad: vien ieškovo ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose nurodytų teiginių nepakanka pagrįsti pinigų perdavimo atsakovui faktą; iš vekselio formuluotės taip pat negalima daryti išvados, kad pasirašant vekselį atsakovui buvo perduota (paskolinta) 1 500 Eur suma; vien vekselio pasirašymas savaime nereiškia, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai; nors ieškovas teigia, kad dalį skolos atsakovas grąžino, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė; jokių įrašų apie skolos grąžinimą vekselyje nėra. Tačiau ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo apie transakcijas su Z. I. matyti, kad Z. I. (t. y., ieškovo paaiškinimais, atsakovo motina) pervedė ieškovui iš viso 970 Eur (2020 m. gegužės 4 d. pervedė ieškovui 100 Eur, 2020 m. liepos 3 d. – 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 19 d. – 140 Eur, 2020 m. rugsėjo 25 d. – 150 Eur, 2020 m. spalio 27 d. – 150 Eur, 2021 m. sausio 6 d. – 50 Eur, 2021 m. kovo 12 d. – 60 Eur, 2021 m. balandžio 13 d. – 70 Eur, 2021 m. gegužės 21 d. – 100 Eur, 2021 m. liepos 21 d.. – 50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Nr. 201908310550“) (e. b. l. 34–35); iš šalių susirašinėjimo ištraukos matyti, kad atsakovas nurodė ieškovui vekselyje užrašyti jo numerį, pažymėdamas, kad jis mokėjimo paskirtyje nurodys tą numerį ir parašys „kreditinis įsipareigojimas“; iš minėto susirašinėjimo ištraukos taip pat matyti, kad atsakovas išsiuntė ieškovui nuotrauką, kurioje užfiksuotas 2020 m. gegužės 4 d. atliktas 100 Eur pavedimas ieškovui iš Z. I. banko sąskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodant „Nr. 201908310550“ (e. b. l. 36–40).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas pirmiau išdėstyta, nusprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą sprendimą už akių panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme apribotų šalių teisę į apeliaciją, nusprendžia perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas išspręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
ieškovo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.