Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urban architects“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pareiškimą, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Urban architects“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

7. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Urban architects“ registre įregistruota 2015 m. liepos 3 d., juridinio asmens kodas 304067202, registruotos buveinės adresas T. Ševčenkos g. 29-16, Vilnius; veiklos tikslai ir rūšys: projektavimo darbai bei kitos paslaugos ir bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Įmonės vadovu nuo 2018 m. birželio 28 d. (vadovavimo faktas įregistruotas 2018 m. liepos 2 d.) paskirtas V. P.

8. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).

10. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: pirma, juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); antra, juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).

11. Nei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, nei iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad atsakovei UAB „Urban architects“ būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas, tai – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad siekiant atsakovei iškelti bankroto bylą būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

15. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė MERCEDES-BENZ 280 SEL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai taikomi areštai. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad 2023 m. sausio 25 d. duomenimis apdraustųjų asmenų skaičius įmonėje – 8 (2023 m. sausio 2 d. duomenimis buvo 10).

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė šios nutarties priėmimo dieną nei ieškovės (kreditorės), nei atsakovės (skolininkės) statusu neturi jokių aktyvių civilinių bylų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Turto arešto aktų registro duomenys patvirtina, kad atsakovės turtui (turimai transporto priemonei) taikomi areštai – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei antstolio Dariaus Blizniko.

17. Iš Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu antstolis Darius Bliznikas vykdo šias vykdomąsias bylas: Nr. 0035/22/01812 dėl 915,22 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Oderas“, Nr. 0035/22/01760, Nr. 0035/22/00835, Nr. 0035/22/00724, Nr. 0035/22/00649 dėl 10 Eur, 6 008,73 Eur, 10,72 Eur, 23 660,78 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nr. 0035/22/01659, Nr. 0035/22/00601 dėl 14 901,54 Eur, 13 511,90 Eur skolos išieškojimo išieškotojams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Asociacijai Lietuvos antstolių rūmai, Nr. 0035/22/00517 dėl 15 421,83 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Immo One“, Nr. 0035/22/00491 dėl 2 680,92 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Realm Juridical“ (AIS 2022 m. gruodžio 1 d. duomenys).

18. Atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016; 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-186-798/2021).

19. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su įmonės debitorių įsiskolinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-450/2021). Taip pat laikomasi praktikos, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-59-1120/2022).

20. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju paskutiniai atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2021 metus. Atsakovė pateikė teismui balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

22. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad finansines ataskaitas, metinį pranešimą ir atskirą socialinės atsakomybės ataskaitą pasirašo įmonės vadovas arba įmonės vadovas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyti atsakingi asmenys (nurodomas pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma).

23. Pažymėtina tai, kad atsakovės teismui pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pasirašyti tik atsakovės vadovo V. P., tačiau nepasirašyti bendrovės buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę tai padaryti, kaip tai numatyta ĮFAĮ 25 straipsnio 1 dalyje.

24. Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas iš jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę; balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

25. Pažymėtina, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020, 26, 27 punktai; 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-407/2022).

26. Nagrinėjamu atveju nors atsakovės teismui pateiktas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir neatitinka finansiniams dokumentams keliamų reikalavimų, ir jie nėra vertintini kaip neabejotinai jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai, tačiau teismas, šiuo atveju spręsdamas dėl atsakovės finansinės padėties, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, greta visumos įrodymų dėl jo taip pat pasisako.

27. Iš atsakovės pateikto balanso duomenų (laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo iš viso 78 191 Eur vertės turto, iš jo 4 071 Eur sudaro ilgalaikis turtas, 41 339 Eur trumpalaikis turtas ir 32 781 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 191 560 Eur sumą. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu turėjo 9 410 Eur grynąjį pelną.

28. Iš atsakovės UAB „Urban architects“ paskutinių Juridinių asmenų registrui pateiktų 2021 metų balanso duomenų (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad atsakovė 2021 metais nurodytu laikotarpiu turėjo iš viso 31 100 Eur vertės turto (5 633 Eur ilgalaikis turtas ir 25 467 Eur trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 169 827 Eur. Iš 2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2021 metais nurodytu laikotarpiu atsakovė turėjo 2 587 Eur nuostolį.

29. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį tiek pagal atsakovės pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tiek paskutinius Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., teismas sprendžia, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą visais nurodytais laikotarpiais. Iš atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, todėl konstatuotina, jog vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

30. Nors atsakovės teismui pateikti finansiniai duomenys už 2022 metus ir neatitinka finansiniams dokumentams keliamų reikalavimų, tačiau visgi juose užfiksuotą atsakovės finansinę padėtį lyginant su 2021 metų duomenimis, matyti, kad nuo 2022 metais išaugo įmonės turimų įsipareigojimų mastas (2021 metais nuo 169 827 Eur iki 2022 metais 191 560 Eur). Nors turto vertė 2022 metais, juos lyginant su 2021 metais, ir padidėjo nuo 31 100 Eur iki 78 191 Eur, tačiau iš esmės matyti, kad šį padidėjimą nulėmė trumpalaikio turto padidėjimas, kai tuo tarpu ilgalaikio turto vertė sumažėjo nuo 5 633 Eur iki 4 071 Eur. Taigi, visą atsakovės turtą iš esmės 2022 metais sudarė tik trumpalaikis turtas, kas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytina realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).

31. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) pagal byloje turimus duomenis spręstina, kad atsakovės turimi finansiniai sunkumai negali būti traktuojami kaip laikini, kad atsakovė įsiskolinimus pagal turimus resursus būtų pajėgi netolimoje ateityje padengti.

32. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

33. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad šiuo metu yra itin padidėjęs klientų srautas, todėl susidarė palankios sąlygos atgaivinti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, jog bendrovė turi pasirašiusi ilgalaikes projektavimo paslaugų teikimo sutartis, kurių dėka gaus stabilias pajamas, tačiau teismas šias atsakovės nurodytas aplinkybes bendrovės gyvybingumo kontekste vertina kritiškai.

36. Teismas, vertindamas ieškovės sudarytas sutartis, pažymi, kad vien jų sudarymas savaime nereiškia jose nurodytų sumų, kaip atsakovės pajamų, grynojo pelno, gavimo. Iš atsakovės dėstomos pozicijos matyti, kad ji planuojamas gauti pajamas, pelną iš esmės sieja su sutartyje nurodyta darbų verte, tačiau bendra jų vertė jokiu būdu nepatvirtina gautinų analogiškos sumos pajamų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad sutartims vykdyti taip pat yra būtini kaštai, kyla abejonių, kad sutartyse nurodyta darbų kaina realiai gali būti vertinama kaip realios pajamos, kurios visa apimtimi bus gautos ir panaudotos bendrovei dengiant kreditorinius reikalavimus, einamuosius mokėjimus ūkinėje komercinėje veikloje (CPK 185 straipsnis).

37. Šiuo atveju atsakovė nedetalizuoja, nepateikia jokių paskaičiavimų, kokias pajamas ir atitinkamai pelną nurodytomis sutartimis planuoja gauti ir/ar gavo, juolab, įvertinus tai, kad kai kurių sutarčių vykdymo terminai jau yra suėję (pavyzdžiui, 2021 m. gruodžio 1 d. sutarties terminai: projektavimo darbų atlikimo terminas – 5 mėn. (techninio projekto parengimas – 3 mėn., statybą leidžiančio dokumento gavimas – 2 mėn. iki 2022 gegužės mėn. 3 d.; paskutinė atlygio dalis turėjo būti sumokėta per 10 darbo dienų gavus statybą leidžiantį dokumentą). Be to, vien pagal 2021 m. gruodžio 1 d. sutartį atsakovė jau po šios sutarties pasirašymo per 3 darbo dienas turėjo gauti 30 000 Eur sumą be PVM (sutarties 2.3 a) punktas) (likusi mokėtina suma – 30 000 Eur be PVM), tačiau nenurodė dėl to jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų. Įvertinus tai, kad dalis atsiskaitymų pagal sutartis jau iki šios dienos turėjo būti padaryti, atsakovės teiginiai, kad sutartyse, sudarytose 2021 metais, nurodytos sumos (darbų kaina) yra šiuo metu (2023 metais) visa apimtimi atsakovės gautinos pajamos, kurios gali būti panaudojamos veiklai vykdyti ir įsipareigojimams dengti, nėra pagrįsti.

38. Teismas taip pat pažymi, kad kai kuriose projektavimo sutartyse (2021 m. balandžio 5 d. ir 2021 m. liepos 26 d.) darbų atlikimo terminai ir atsiskaitymas už atliktus darbus susieti su tam tikrų sąlygų atsiradimu – projektinių pasiūlymų parengimu, pritarimu jiems, statybą leidžiančių dokumentų gavimu ir pan. Įvertinus sutarčių sudarymo laiką, matyti, kad nuo jų sudarymo iki šios dienos praėjęs laiko tarpas yra atitinkamai 1 metai ir 9 mėn. bei 1 metai ir 5 mėn., tačiau atsakovė detaliau nepasisakė dėl šių sutarčių vykdymo aplinkybių, atsiskaitymų pagal jas (apie iš užsakovų gautus mokėjimus ir/ar jų turimus įsiskolinimus atsakovei), nors tą padaryti teismas atsakovei buvo pasiūlęs 2023 m. sausio 5 d. nutartimi.

40. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovei siejant savo veiklos gyvybingumą su nurodytų sutarčių vykdymu, įvertinus šių sutarčių nuostatas, kad atsiskaitymai pagal kai kurias jų susieti su rezultato pasiekimu, o atsakovei teigiant, kad sutarčių terminai pratęsiami (nors to ir nepagrindžiant), taigi – atsiskaitymas pagal sutartis taip pat nukeliamas neapibrėžtam laikotarpiui, tokiu atveju kyla pagrįsta abejonė ir dėl atsakovės realios galimybės planuoti ir vykdyti bendrovės veiklą einamuoju momentu negaunant tam pajamų, t. y. stabilizuoti savo padėtį ir tokiu būdu atkurti mokumą. Atsakovė nenurodė, kad turi ir kitų finansavimo šaltinių (pavyzdžiui, skolintų lėšų, kt.), kurių pagrindu, būtų pajėgi vykdyti veiklą tuo atveju, jeigu susidurtų su sutarčių vykdymo nesklandumais dėl objektyvių priežasčių (kaip kad nurodo – dėl valstybės institucijų ilgo sprendimų priėmimo laiko išduodant leidimus ir pan.).

41. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovė remiasi sutartimis, kaip priemonėmis, kurių pagalba bus atkurtas bendrovės mokumas ir ji bus pajėgi sėkmingai tęsti veiklą, tačiau, įvertinus tai, kad trys šios sutartys sudarytos dar 2021 metais, ir įmonė jau jų vykdymo metu buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais (ieškovei mokestinės nepriemokos nemokamos nuo 2022 m. vasario mėn.), kyla pagrįsta abejonė dėl šių sutarčių realaus veiksmingumo atsakovei sprendžiant savo mokumo problemas, t. y. abejotina realiai sutarčių nešama finansine nauda tokia apimtimi, kuri leistų bendrovei ne tik plėtoti veiklą, bet ir padengti jau turimus finansinius įsipareigojimus.

42. Be to, nors atsakovė pateikė teismui 2022 m. spalio 7 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. sutartis su (duomenys neskelbtini), kurių darbų kaina (kas, kaip minėta nėra tapatu gautinoms pajamoms/pelnui) atitinkamai 72 600 Eur ir 30 250 Eur, tačiau įvertinus tai, kad abi šios sutartys sudarytos artimu viena kitai terminu su ta pačia bendrove (duomenys neskelbtini) (vieną sutartis – po ieškovės pranešimo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo), tai, kad abiem šioms įmonėms vadovauja tas pats asmuo – V. P., nesant duomenų, kad iki šių sutarčių sudarymo artimu metu bendrovė būtų sudariusi ir kitas sutartis, siekdama vykdyti veiklą (paskutinė teismui pateikta sutartis yra 2021 m. gruodžio 1 d., sudaryta su (duomenys neskelbtini) – jos vykdymo aplinkybės neatskleistos), teismui kyla abejonių ir dėl 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. sutarčių realumo bei jų įvykdymo perspektyvų (CPK 185 straipsnis).

43. Nepaisant to, netgi vertinant šias 2022 metų sutartis, matyti, kad atsiskaitymas pagal jas taipogi susietas su tam tikromis sąlygomis – projektinių pasiūlymų patvirtinimu, teigiamos projekto ekspertizės gavimu, kt., todėl ir pagal šias sutartis nėra aiškus pajamų gavimo momentas (bent apytikslis), atsižvelgus ir jau į anksčiau pačios atsakovės dėstytus teiginius, kad dauguma veiksmų nepriklauso nuo jos valios, o nuo valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų priėmimo laiko, kt. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad atsakovė jau šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais ir mokumui atkurti yra būtinas pajamų turėjimas esamu momentu, o ne nukeliant neapibrėžtam terminui, tai taip pat teismui leidžia abejoti atsakovės galėjimu šiuo metu sėkmingai tęsti veiklą, dengiant jau turimus įsiskolinimus ir nedidinant jų masto.

44. Teismas pažymi, tai, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams pagal 2021 metų duomenis sudarė 169 827 Eur, o 2022 metais – 191 560 Eur, todėl įvertinus tai bei atsakovės planuojamas gauti sumas pagal sutartis (nepaisant to, kad nėra aiški dėl to gautina grynojo pelno dalis), taip pat tai, kad įmonės veiklai vykdyti yra būtini tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai, dėl ko taip pat patiriamos einamosios veiklos sąnaudos, pagrįstai abejotina atsakovės galimybe pakankamai greitai atkurti įprastinės ūkinės komercinės veiklos vykdymą ir stabilizuoti bendrovės padėtį. Atsakovės teiginiai, kad šiuo metu turima banko sąskaitoje virš 21 000 Eur suma patvirtina bendrovės gyvybingumą, greta jau nurodytų aplinkybių (turimų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat patirtinų einamųjų veiklos sąnaudų) neleidžia teismui daryti išvados apie atsakovės gyvybingumą.

45. Kaip jau minėta, dalis sutarčių darbų atlikimo terminų jau yra suėję, tačiau atsakovė nenurodė, ar ji gavo pajamų iš šių sutarčių įvykdymo, ir jei gavo, kokia dalis tokių pajamų buvo skirta atsiskaitymui su kreditoriais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu neįgalina padengti pagrindinių bendrovės finansinių prievolių, generuoti apyvartines lėšas ir pan.

46. Paminėtina tai, kad didžiausią kreditorinį reikalavimą atsakovės atžvilgiu turinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 9 d. sprendimu netenkino atsakovės prašymo ir atsisakė atsakovei išdėstyti mokestinę nepriemoką 74 954, 53 Eur sumai, kas reiškia, kad atsakovė einamuoju metu turi ne tik dengti einamąsias sąnaudas veiklai, sutartiniams įsipareigojimams (projektavimo darbams) vykdyti, mokesčiams, darbo užmokesčiui mokėti, kt., tačiau visa apimtimi dengti ir jau turimus ankstesnius gana ženklaus dydžio turimus įsipareigojimus kreditoriams, įskaitant ir ieškovę.

47. Įvertinus atsakovės ieškovei turimo bendro įsiskolinimo dydį (ieškovė nurodo, kad 2023 m. sausio 10 d. atsakovės mokestinė nepriemoka yra 92 702,57 Eur), ieškovei atsakovės 2023 m. sausio 4 d. atliktas pavedimas 4 000 Eur sumai, taip pat trečiųjų asmenų už ieškovę dengiamos mokestinės nepriemokos neženkliomis sumomis po 2 000-4 000 Eur neleidžia teigti, kad atsakovė esmingai mažina turimą įsiskolinimą ieškovei. Be to, ieškovė nėra vienintelė atsakovės kreditorė (atsakovės pateikto 2022 metų balanso duomenimis bendras įsiskolinimas kreditoriams siekia 191 560 Eur), todėl tik įsipareigojimų vykdymas ieškovei savaime neleidžia spręsti apie atsakovės mokumą.

48. Nustatyta, kad iš atsakovės turto antstoliai nuo 2022 m. kovo mėn. vykdo išieškojimą ir kitų kreditorių naudai. Pastebėtina tai, kad kreditorės UAB „Oderas“ naudai 2022 m. lapkričio 11 d. pradėtas išieškojimas dėl 907,50 Eur dydžio skolos (2022 m. lapkričio 24 d. datai – 915,22 Eur), kas įprastai nelaikytina ženklia suma juridiniam asmeniui, besiverčiančiam ūkine komercine veikla, patvirtina, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais ir nėra pajėgi padengti turimų, net ir gana neženklių, įsiskolinimų. Šios aplinkybės, greta jau kitų paminėtų, teismui leidžia abejoti atsakovės gyvybingumu ir gebėjimu atkurti mokumą, netolimoje ateityje stabilizuojant įmonės padėtį.

49. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad jos mokestinę nepriemoką ieškovei tam tikromis dalimis 2023 m. sausio 4 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. sausio 25 d. sutartimis perėmė UAB „Idola“, UAB „Urban RE“, UAB „KAVY Assets“. Įvertinus tai, kad iš pačios atsakovės teismui pateiktos pirkėjų skolų lentelės 2022 m. gruodžio 31 d. datai matyti, kad UAB „Idola“ ieškovei buvo skolinga 1 922,86 Eur, o UAB „Idola“ perėmė atsakovės skolą kur kas didesnei sumai – 7 000 Eur (2023 m. sausio 4 d. – 3 000 Eur ir 2023 m. sausio 25 d. – 4 000 Eur), teismui kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė, dengdama savo turimus finansinius įsipareigojimus būtent ieškovei, galimai tokiu būdu neprisiima įsipareigojimų kitiems tretiesiems asmenims, t. y. ar nesukuria naujų turtinių prievolių bendrovei (CPK 185 straipsnis). Atsakovė šių mokestinės nepriemokos perkėlimo sutarčių sudarymo aplinkybių teismui nenurodė, t. y. neatskleidė ar atsakovės skolos perėmimas (dalies mokestinės nepriemokos dengimas) trečiųjų asmenų vykdomas dėl jų pačių turimų įsipareigojimų atsakovei (juos dengiant) ar pačios atsakovės tretiesiems asmenims prisiimamų naujų skolinių įsipareigojimų pagrindu.

51. Be to, nors iš viešai prieinamų duomenų ir matyti, kad atsakovės darbuotojų skaičius sumažėjo 2 darbuotojais, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kaip šis darbuotojų skaičiaus sumažinimas, kokia apimtimi prisidės gerinant bendrovės finansinę padėtį, t. y. teismas neturi duomenų, kokios pareigybės buvo panaikintos ir kiek jų išlaikymui (darbo užmokesčio mokėjimui) iki šiol buvo skiriama įmonės lėšų, kad būtų galima spręsti, jog šis darbuotojų skaičiaus sumažinimas turės apčiuopiamą ekonominę naudą įmonei. Pats faktas apie darbuotojų skaičiaus sumažinimą nuo 10 iki 8, to nesusiejant su įmonei atnešama realia finansine nauda, neleidžia spręsti apie esminius pakeitimus įmonėje, kurių dėka gali būti atstatytas įmonės mokumas.

52. Iš atsakovės pateiktų duomenų apie turimus įsiskolinimus tiekėjams matyti, kad atsakovė turi įsiskolinimų tiek tiekėjams, tiek už nuomos, komunalines paslaugas (elektros energiją, šilumą, vandenį, kt.), susiformavusių nuo 2019 metų (didžioji dalis – 2021-2022 metais). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad atsakovė nepadengia net sąlyginai nedidelių įsiskolinimų, netgi tiesiogiai susijusių su jos vykdoma veikla (nemoka nuomos, komunalinių paslaugų mokesčių), pagrįstai kyla abejonių dėl atsakovės gebėjimo vykdyti įprastinę ūkinę komercinę veiklą (CPK 185 straipsnis).

56. Teismas pažymi, kad atsakovė pasisakydama dėl savo gyvybingumo iš esmės koncentruojasi tik į įsipareigojimų ieškovei dengimą pagrinde iš trečiųjų asmenų gaunamomis lėšomis. Visgi paminėtina, kad atsakovei lėšos yra būtinos ir dengiant įsiskolinimus kitiems kreditoriams, kaip ir kasdienei įprastai ūkinei komercinei veiklai vykdyti. O įvertinus atsakovės argumentus dėl būdų, kuriais ji siektų tą padarytų, abejotina atsakovės nurodomų priemonių veiksmingumu netolimoje ateityje.

57. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomas veikimo planas, iš esmės grįstas sudarytų sutarčių vykdymu, neatspindi įmonės ateities perspektyvų, t. y. pateikti duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsaugoti ir plėtoti įmonės ūkinę komercinę veiklą, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą. Be to, atsakovė nenumato jokių papildomų finansavimo šaltinių, įmonė neketina gauti naujų kreditų ir investicijų, nenumatytas įstatinio kapitalo didinimas, taigi nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo imtasi realių papildomų priemonių iš esmės pakeisti situaciją bendrovėje ir finansinius sunkumus išspręsti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bendrovės sunkią finansinę situaciją bei turint tikslą išsaugoti ją kaip veikiantį ūkio subjektą, turi būti nurodomi valdymo organų visiškai nauji priimti organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija būtų keičiama iš esmės, įrodinėjant pamatinį veiklos pertvarkymą, ir nurodant jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženklią įtaką vykstantiems procesams, pateikiant tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimą. Tačiau atsakovė iš esmės nenumatė jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų arba tai nurodė deklaratyviai. Sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus atsakovė faktiškai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu bei debitorinių skolų išieškojimu.

58. Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020, 34 punktas).

59. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti jos gyvybingumą, t. y. spręsti, kad atsakovė netolimoje ateityje yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „Urban architects“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

60. Vadovaujantis JANĮ 34 straipsnio 7 dalimi, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, turi būti paskirtas nemokumo administratorius. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa. Nemokumo administratorių atrankos kompiuterinėje programoje (AVNIS) suvedus turimus duomenis apie atsakovę, programa parinko nemokumo administratorę UAB „JURCONSULT GROUP“. Duomenų, kurie keltų abejonių dėl šio nemokumo administratorės paskyrimo, nėra, taip pat nenustatyta nemokumo administratorės skyrimo apribojimų, t. y. aplinkybių, numatytų JANĮ 37 straipsnyje, todėl UAB „JURCONSULT GROUP“ skiriama administruoti atsakovę.

61. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) patvirtintų Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžių lentelėje nurodyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 minimaliuosius mėnesinius atlyginimus (toliau – MMA) ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojo 840 Eur MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Teismas sprendžia, kad nemokumo administratorei nustatytinas bazinis 4 200 Eur (5 MMA, t. y. 5 x 840 Eur) atlygis už bankroto proceso administravimą.

62. Atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms taikytinas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

63. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

64. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

65. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5 punktais, paskirta nemokumo administratorė įpareigotina, gavusi duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškusi atsakovė, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti atsakovės kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas atsakovės turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 4 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, 23 ir 25 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais,

nutaria:

ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urban architects“ patenkinti.

Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urban architects“, juridinio asmens kodas 304067202, registruotos buveinės adresas T. Ševčenkos g. 29-16, Vilnius, bankroto bylą.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urban architects“ nemokumo (bankroto) administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „JURCONSULT GROUP“, bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. N-JA0068, tel. Nr. 370 687 10278, el. p. zjuchnevicius@gmail.com.

Nustatyti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „JURCONSULT GROUP“ 4 200 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Taikyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urban architects“, juridinio asmens kodas 304067202, nekilnojamajam turtui, prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urban architects“ kreditoriams, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtai nemokumo administratorei, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas

Nustatyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urban architects“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo išsiųsti atsakovei, nemokumo administratorei, ieškovei, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urban architects“ nemokumo administratorę, gavus duomenis apie kituose teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo, taip pat apie ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas, kuriose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas, ar antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, nedelsiant apie tai informuoti teismą raštu.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratorės paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą neskundžiama, kita nutarties dalis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.