Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-7864-547/2022 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ pareiškimą skolininkei M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš kreditorės skolininkės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

14. Kreditorė (apeliantė) UAB „Rasų valda“ su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – ieškinį dėl skolos išieškojimo, skolininkų pažymas apie patirtas išlaidas kitose bylose, taip pat advokato R. M. prieštaravimus, parengtus kitose bylose. Tuo tarpu skolininkė M. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė sąskaitą už prieštaravimų parengimą bei sąskaitą ir mokėjimo pavedimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

16. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorės, kaip nauji duomenys, pateikti įrodymai tėra pateikti šalių procesiniai dokumentai kitose nagrinėjamose bylose, prie kurių prieigos turi ir pats teismas, todėl laikytina, kad šie įrodymai yra pertekliniai ir juos yra atsisakoma priimti. Tuo tarpu skolininkės kartu atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys yra susiję su jos apeliacijos instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidomis, taip pat, kaip nauji duomenys, pateikta sąskaita už teisines paslaugas – prieštaravimų parengimą pirmosios instancijos teisme, dėl kurių pagrįstumo šiuo metu tarp šalių ir kyla ginčas, todėl šie skolininkės pateikti duomenys yra prijungiami prie bylos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

19. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

20. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai).

21. Kaip ir minėta, šiuo atveju Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi 2022 m. spalio 14 d. išduotas teismo įsakymas buvo panaikintas, o kreditorės pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei. Taigi bylos nagrinėjimas buvo baigtas, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek kreditorės, tiek skolininkės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios ieškinio nepateikimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skolininkė bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigtas nepriėmus procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, kreditorei per įstatymo nustatytą terminą nepateikus ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog kreditorė nusprendė pradėtame procese neteikti ieškinio, negali lemti skolininkės išlaidų neatlyginimo. Kaip nurodo ir pati kreditorė, ji pati pasirinko savo galimai pažeistas teises ginti supaprastinto proceso tvarka, pateikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atitinkamai, šiuo atveju skolininkės kaltės dėl vykusio proceso nėra ir ji negali nukentėti dėl to, jog kreditorė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka bendrai visiems daugiabučio namo savininkams, inicijuojant naują teisminį procesą.

23. Pažymėtina ir tai, kaip tą pripažįsta ir pati kreditorė, tiek skolininkės, tiek ir kitų daugiabučio namo savininkų atžvilgiu buvo pareikšti atskiri pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo (skolininkės atžvilgiu buvo pareikšti netgi du, skirtinguose teismuose). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog kreditorė, gavusi skolininkės prieštaravimus, nusprendė teikti vieną ieškinį visiems skolininkams, patvirtina, jog yra pagrindas visiems skolininkams pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje. Nepaisant to, jog visiems skolininkams pareikšti reikalavimai turi tą patį faktinį ir teisinį pagrindą, kas sudaro galimybę reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, kreditorė pasirinko iš pradžių teikti atskirus pareiškimus, tokiu būdu prisiimdama riziką ir dėl galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos pralaimėjimo atveju ar nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, kaip šiuo atveju. Pažymėtina ir tai, kad kreditorė yra juridinis asmuo, kuriai yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Be to, kreditorė yra atstovaujama profesionalios teisininkės, turinčios teisinį išsilavinimą, todėl jai turėjo būti suprantama, kad kiekvienam skolininkui supaprastinta proceso tvarka atskirose bylose pareiškus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, jie turės teisę teikti dėl to prieštaravimus ir tokiu būdu galimai patirs teisinės pagalbos išlaidas.

24. CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Pagal CPK 56 straipsnį fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyti asmenys. Tuo tarpu CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys, be kita ko, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK ir kt. Taigi, šiuo atveju skolininkės teisė tiek pasitelkti profesionalius teisininkus, tiek teikti argumentus ir paaiškinimus visais byloje nagrinėjimo metu kylančiais klausimais yra numatyta įstatyme.

25. Prieštaravimų apimtis, išsamumas ir pagrįstumas yra skolininko pasirinkimo teisė. Kreditorės argumentai, jog įstatymas nereikalauja teikti išsamių ir pagrįstų prieštaravimų, nėra tinkami. CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Taigi, nors įstatyme nėra numatyta pareigos skolininkui pateikti prieštaravimus, kuriuose būtų nurodytas pagrindas, tačiau tai nereiškia, kad skolininkas nėra laisvas pasirinkti, kokios apimties prieštaravimus jis pateiks, o taip pat ir ar jiems parengti pasitelks atstovą – profesionalų teisininką. Dėl to, nėra pagrindo ir vertinti, kad teikiant motyvuotus prieštaravimus yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Skolininkas gali siekti jam svarbių tikslų, pavyzdžiui, kad susipažinęs su išsamiai motyvuotais prieštaravimais, kreditorius atsisakys tolesnio bylinėjimosi, nes įsitikins kreditoriaus argumentų teisingumu.

26. Kreditorės atskirajame skunde dėstoma pozicija dėl bendrų teisinių konsultacijų visiems skolininkams, teisinės konsultacijos trukmės, perteklinių paslaugų teikimo, nesant kitų duomenų, laikytini nepagrįstais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik su skolininke M. G.. Duomenų, jog visiems kreditorės nurodytiems skolininkams teisines paslaugas advokatas teiktų su M. G. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, byloje nėra. Kreditorė pati pradėjo atskiras bylas prieš kelis asmenis dėl tų pačių teisinių santykių, todėl jos argumentai dėl to, kad vienoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos dalintinos ir kitose bylose dalyvaujantiems asmenims, nelaikomas pagrįstu, o tai, kad skolininkai kreipėsi į tuos pačius atstovus, negali būti laikoma nesąžiningu jų elgesiu. Minėta, kad savo nuožiūra pasirinkti atstovą byloje yra procesinė šalies teisė.

27. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas sprendžiamas toje byloje, kurioje šios išlaidos buvo patirtos (CPK 79, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kreditorės argumentai, jog skolininkė patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas už prieštaravimų parengimą, galės prisiteisti byloje pagal kreditorės pareikštą ieškinį daugiabučio namo savininkams, vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kreditorė turėjo teisę pasirinkti, ar reikšti ieškinį po skolininkės prieštaravimų pateikimo, ar ne, ir netgi gali reikšti ieškinį atskiroje byloje, tačiau tai nepaneigia pareigos atlyginti kitai šaliai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkės išlaidos, susijusios su prieštaravimų parengimu teismui, nėra perteklinės bei turėjo įtaką skolininkei palankaus teismo proceso pabaigai. Apeliantė neįrodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitiktų būtinumo kriterijaus ir būtų perteklinės. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo bei pažymą apie suteiktas teisines paslaugas. Minėti procesiniai dokumentai pateikti laiku, nepraleidus įstatyme nustatytų terminų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių netinkamą skolininkės M. G. procesinį elgesį.

29. Kreditorė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad sąskaita, pagal kurią atliktas mokėjimas, nėra pateikta į bylą, todėl nėra galimybės nustatyti išlaidų pagrįstumo. Mokėjimą, kurio pagrindu priteistos bylinėjimosi išlaidos, atliko A. K., kuri nėra šios bylos dalyvė ir nėra aiškus teisinis ryšis su bylos dalyviais. Kreditorės vertinimu, tai pagrindžia abejones dėl išlaidų realumo, taip pat mano, kad skolininkė nepatyrė jokių išlaidų, arba jos išlaidos turėjo būti ženkliai mažesnės, nes atstovai pateikė identiško turinio prieštaravimus kitose savo atstovaujamųjų bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais kreditorės argumentais.

30. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, jog už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jeigu juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 22 punktas).

32. Skolininkė, prašydama jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas už prieštaravimų byloje parengimą, pateikė pažymą apie suteiktas teisines paslaugas, kurioje yra nurodytas civilinės bylos numeris, advokato suteikta teisinė paslauga (prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo rengimas), nurodytas atlyginimo už ją dydis, taip pat pateikta mokėjimo pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad 2022 m. spalio 25 d. už skolininkės prieštaravimų parengimą civilinėje byloje Nr. eL2‑1736‑1411/2022 (mokėjimo paskirtis) buvo sumokėta 363 Eur, nurodytas mokėjimo dokumento numeris (duomenys neskelbtini). Skolininkė, atsikirsdama į kreditorės atskirojo skundo argumentus, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikė ir 2022 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija JA Nr. 511, iš kurios taip pat matyti suteiktų teisinių paslaugų apimtis. Nurodyti duomenys patvirtina, kad skolininkės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra patirtos dar iki Alytaus apylinkės teismui 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikinus 2022 m. spalio 14 d. išduotą teismo įsakymą, kreditorės pareiškimą laikant nepaduotu ir grąžinus jį padavusiam asmeniui.

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje pateikti duomenys pagrindžia skolininkės turėtas teisinės pagalbos išlaidas, kurias atstovavimo sutarties pagrindu suteikė advokatas R. M. ir advokato padėjėja J. A.. Tuo tarpu, kaip minėta, teisinės reikšmės neturi ta aplinkybė, kad mokėjimai už skolininkė buvo atlikti kito asmens. Skolininkės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisinė pagalba suteikta dar iki teismo įsakymo panaikinimo, konkrečios atstovavimo sutarties, sudarytos su skolininkė, pagrindu, todėl nesant byloje kreditorės argumentus dėl lėšų grąžinimo pagrindžiančių konkrečių įrodymų, jie yra atmestini, kaip nepagrįsti.

34. Kreditorė atskirajame skunde nurodo, kad tiek skolininkę M. G., tiek kitus daugiabučio namo skolininkus atstovauja tie patys atstovai, tai pat kitose civilinėse byloje pateikė tokius pačius prašymus dėl 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, t. y. dėl tų pačių teisinių paslaugų ir tų pačių analogiškai parengtų prieštaravimų, kas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Kreditorės teigimu, teisinės paslaugos maksimaliai skolininkei ir kitiems minimiems klientams galėjo kainuoti 221,5 Eur, arba po 44,5 Eur kiekvienam. Tačiau su tokiais kreditorės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia konkrečiai šioje byloje skolininkei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pagal su skolininkę sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį (pvz., pačios kreditorės nurodytoje byloje Nr. eL2-11736-1141/2022 buvo taip pat pateikta 2022 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymo kopija, tačiau joje nurodyta, kad mokėjimas yra atliktas už skolininkės prieštaravimų parengimą civilinėje byloje Nr. eL2-11736-1141/2022, tai pat skiriasi ir nurodytas mokėjimo dokumento numeris (duomenys neskelbtini)). Jau minėta, kad kreditorė neįrodė savo dėstomos pozicijos dėl bendrų teisinių konsultacijų visiems skolininkams teikimo.

35. Nagrinėjamu atveju šioje byloje skolininkė prašė priteisti iš kreditorės 363 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Aplinkybė, jog bylinėjimosi išlaidos apmokėtos ne iš skolininkės vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje (banke), savaime, nesant kitų duomenų, nepaneigia patirtų išlaidų realumo. Kreditorės nesutikimas su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, grindžiamas subjektyvia kreditorės pozicija (nuomone), todėl negali būti pagrindu skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti. Maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas, rengiant skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo, dydis gali sudaryti 445,13 Eur (1 780,50 Eur x 0,25 = 445,13 Eur) (Rekomendacijų 8.7 punktas). Už prieštaravimą sumokėtos sumos nesiekia Rekomendacijose numatyto dydžio.

36. Kreditorė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priimamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų, savaime nėra pagrindas, paneigiantis teismo pareigą motyvuoti priimamą nutartį. Tačiau su tokiais kreditorės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas ne tik vertino, kad skolininkės bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau pasisakė, jog byloje nėra nustatytų aplinkybių, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą turėtų būti mažintinos. Teismas nurodė, kad skolininkė pateikė jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius duomenis, o išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį. Teismas taip pat konstatavo, kad skolininkės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė būtent kreditorės elgesys – dėl jos kreipimosi į teismą ir neįvykdyto teismo įpareigojimo paduoti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su kreditorės argumentu, jog skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota.

37. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pažymėta ir tai, kad analogišku klausimu, dalyvaujant toms pačioms proceso šalims, jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-239-580/2023, kuris pripažino skolininkės teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodytoje apimtyje. Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, taip pat laikydamasis vienodos teismų praktikos, neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą skolininkės elgesį vertinti netinkamu, konstatuotina, jog būtent kreditorei nagrinėjamu atveju kyla pareiga atlyginti skolininkei šiame procese jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl kreditorės UAB „Rasų valda“ atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Skolininkė apeliacinės instancijos teisme turėjo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą parengimą ir prašo išlaidas priteisti jos naudai, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis.

40. Kadangi skolininkės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų kriterijų, atsižvelgiant į tai, kad kreditorės atskirasis skundas netenkinamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, skolininkės apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš kreditorės.

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolininkės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.