Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ pareiškimą skolininkei M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kreditorė UAB „Rasų valda“ pateikė pareiškimą dėl 849,08 Eur skolos už suteiktas komunalines ir technines eksploatacijos priežiūros paslaugas priteisimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės M. G..

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-10-14 priėmė teismo įsakymą, kuriuo tenkino UAB „Rasų valda“ reikalavimus.

3. 2022-10-29 gauti skolininkės M. G. prieštaravimai dėl UAB „Rasų valda“ pareiškimo, kuriuos pateikė M. G. atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas. Teismas prieštaravimus priėmė ir nustatė UAB „Rasų valda“ 14 dienų terminą pateikti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

5. 2022-11-22 gauta advokato Ramūno Mikulsko pažyma apie suteiktas teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad skolininkei buvo suteiktos teisinės paslaugos už prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo rengimą. Pateikta mokėjimo pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad 2022-10-25 už skolininkės prieštaravimų parengimą buvo sumokėta 363 Eur .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.2 D. K., P. R. G., N. K., M. G. bylose dėl teismo įsakymų išdavimo atstovauja tas pats advokatas Ramūnas Mikulskas ir advokato padėjėja Justina Antanaitė. Šiose bylose skolininkų atstovas pateikė identiško turinio ir apimties prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Daugiabučio namo savininkams pateikus identiškus prieštaravimus, kreditorė parengė ir pateikė bendrą ieškinį visiems daugiabučio namo skolininkams dėl to paties dalyko;

7.8 kiti daugiabučio namo bendraturčiai P. R. G., D. K. bylose pagal jiems pareikštus reikalavimus taip pat pateikė pažymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Jų patirtos išlaidos yra identiškos – 363 Eur, o mokėjimus už šiuos asmenis atliko A. K.. Nei vienoje byloje nėra pateikta advokato Ramūno Mikulsko ar advokato padėjėjos Justinos Antanaitės sąskaita už suteiktas paslaugas (pateikti tik mokėjimai);

7.10 jei kreditorės reikalavimas bus pripažintas nepagrįstu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, patirtas išlaidas galės prisiteisti byloje pagal kreditorės pareikštą ieškinį.

8.3 tai, jog kreditorė, gavusi skolininkės prieštaravimus, nusprendė teikti vieną ieškinį visiems skolininkams, patvirtina, jog yra pagrindas visiems skolininkams pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, todėl sprendimą teikti atskirus pareiškimus lėmė nesąžiningi motyvai. Akivaizdus nesąžiningumas yra dviejų pareiškimų tos pačios skolininkės M. G. atžvilgiu, skolą kildinant iš tų pačių faktinių aplinkybių, pareiškimas nurodant skirtingus skolininkės adresus;

8.4 prieštaravimų apimtis, išsamumas ir pagrįstumas yra skolininko pasirinkimo teisė. Skolininko prieštaravimų motyvai gali lemti kreditoriaus apsisprendimą dėl ieškinio pareiškimo, leidžia kreditoriui įvertinti galimą procesinę bylos baigtį ir spręsti dėl tikslingumo tęsti procesą (reikšti ieškinį). Išsamūs skolininko prieštaravimai atitinka koncentruotumo ir ekonomiškumo principus;

8.8 kreditorė turi teisę pasirinkti, ar reikšti ieškinį po skolininko prieštaravimų pateikimo, ar ne, ir netgi gali reikšti ieškinį atskiroje byloje, tačiau tai nepaneigia pareigos atlyginti kitai šaliai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos toje byloje, kurioje yra patirtos;

8.10 nepagrįsta prielaida jog atstovai bendrai konsultavo visus skolininkus. Konsultuoti klientus atskirai, nesant procesinio bendrininkavimo, reikalauja advokato konfidencialumo pareiga. Skolininkams suteiktos individualios konsultacijos. Nors teisininkai supaprastintą procesą vertina kaip nesudėtingą, garbaus amžiaus asmeniui gavus oficialų dokumentą, kuriuo iš jo be teismo proceso (to asmens supratimu), jo neišklausius, buvo priteista ženkli pinigų suma, kyla daug klausimų;

8.12 kreditorė nepagrįstai mano, jog kliūtimi pritiesti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas gali tapti aplinkybė, jog už šalį mokėjimą atliko kitas asmuo. Į bylą pateikti dokumentai yra pakankami, pagrindžiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išvedžiojimai dėl lėšų grąžinimo mokėtojui yra atmestini, nes jie niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – ieškinį dėl skolos išieškojimo; D. K., P. R. G., N. K., M. G. prieštaravimus; D. K., P. R. G., M. G. pažymos apie patirtas išlaidas kitose bylose. Apeliantė neprašo prijungti naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis). Matyti, jog naujai teikiamais įrodymais apeliantė grindžia pirmosios instancijos teisme priimtos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstumą, t. y. dokumentai pateikiami siekiant pagrįsti skolininkės dokumentų tapatumą su kitų asmenų pateiktais procesiniais dokumentais.

13. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo proceso, teismas gavęs prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kreditoriaus neinformavo ir nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimų ar su bylinėjimosi išlaidomis susijusių įrodymų. Įvertinęs prašomų pridėti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su atskiruoju skundu naujai teikiami įrodymai turi būti priimti ir įvertinti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

15. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas buvo baigtas, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Skolininkė bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigtas nepriėmus procesinio sprendimo dėl ginčo esmės kreditorei per įstatymo nustatytą terminą nepateikus ieškinio. Aplinkybė, jog kreditorė nusprendė pradėtame procese neteikti ieškinio, negali lemti skolininkės išlaidų neatlygintinumo. Skolininkės kaltės dėl vykusio proceso nėra ir ji negali nukentėti dėl to, jog kreditorė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – pareikšti ieškinį, inicijuojant naują procesą.

16. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019). Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai).

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji pasirinko supaprastinto proceso būdą, pateikdama pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo su prašymu priteisti skolas ir iš kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiose bylose skolininkų atstovas pateikė identiško turinio prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Skolininkams pateikus prieštaravimus dėl tų pačių perdangos remonto darbų atlikimo, kreditorė parengė ir pateikė bendrą ieškinį visiems daugiabučio namo skolininkams. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus D. K., P. R. G., N. K., M. G. bylose dėl teismo įsakymų išdavimo atstovauja taip pat advokatas Ramūnas Mikulskas ir advokato padėjėja Justina Antanaitė. Skolininkės advokato paslaugos rengiant prieštaravimus buvo perteklinės, prieštaravimų parengimas laikytinas nepagrįstu šalies išlaidavimu.

19. M. G. nurodo, o UAB „Rasų valda“ neginčija, kad kreditorė pateikė pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo po to, kai skolininkai išreiškė nesutikimą sumokėti už atliktus darbus. Sutiktina su skolininkės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktu argumentu, kad kreditorės pradėtas procesas, žinant, jog tarp šalių yra ginčas, neatitiko teismo įsakymo instituto paskirties. Teismo įsakymo proceso tvarka gali būti išspręsti tik tokie civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose nėra esminių nesutarimų, dėl kurių šalys iš esmės nesiginčija. Nėra pagrindo vertinti, kad teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė siekė paprastesnio teismo proceso bei norėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

20. Skolininkės atžvilgiu buvo pareikšti du atskiri pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo. Tai, jog kreditorė, gavusi skolininkės prieštaravimus, nusprendė teikti vieną ieškinį visiems skolininkams, patvirtina, jog yra pagrindas visiems skolininkams pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje. Nepaisant to, jog visiems skolininkams pareikšti reikalavimai turi tą patį faktinį ir teisinį pagrindą, kas sudaro galimybę reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, kreditorė rinkosi teikti atskirus pareiškimus.

21. Prieštaravimų apimtis, išsamumas ir pagrįstumas yra skolininko pasirinkimo teisė. Kreditorės argumentai, jog įstatymas nereikalauja teikti išsamių ir pagrįstų prieštaravimų, nėra tinkami. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 439 straipsnio 2 dalį prieštaravimai dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą gali būti nemotyvuoti. Tai, kad įstatyme nėra reglamentuota prieštaravimų apimtis, leidžia pačiam skolininkui pasirinkti, kokios apimties prieštaravimus jis teiks. Negalima vertinti, jog teikiant motyvuotus prieštaravimus yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Skolininkas gali siekti jam svarbių tikslų, pavyzdžiui, kad susipažinęs su išsamiai motyvuotais prieštaravimais, kreditorius atsisakys tolesnio bylinėjimosi, nes įsitikins kreditoriaus argumentų teisingumu.

22. Kreditorės procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai dėl bendrų teisinių konsultacijų visiems skolininkams, teisinės konsultacijos trukmės, perteklinių paslaugų teikimo, nesant kitų duomenų, laikytini nepagrįstais. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik su skolininke M. G.. Duomenų, jog visiems kreditorės nurodytiems skolininkams teisines paslaugas advokatas teiktų su M. G. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu, byloje nėra. Kreditorė pati pradėjo atskiras bylas prieš kelis asmenis dėl tų pačių teisinių santykių, todėl pateikiamų motyvų dėl to, kad vienoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos dalintinos ir kitose bylose dalyvaujantiems asmenims, nelaikomas pagrįstu, o tai, kad skolininkai kreipėsi į tuos pačius atstovus, nėra nesąžiningas procesinis elgesys.

23. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimas sprendžiamas toje byloje, kurioje šios išlaidos buvo patirtos (CPK 79, 93 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kreditorės argumentai, jog skolininkė patirtas išlaidas, įskaitant išlaidas už prieštaravimų parengimą, galės prisiteisti byloje pagal kreditorės pareikštą ieškinį daugiabučio namo savininkams, vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kreditorė turėjo teisę pasirinkti, ar reikšti ieškinį po skolininko prieštaravimų pateikimo, ar ne, ir netgi gali reikšti ieškinį atskiroje byloje, tačiau tai nepaneigia pareigos atlyginti kitai šaliai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkės išlaidos, susijusios su prieštaravimų parengimu teismui, nėra perteklinės bei turėjo įtaką skolininkei palankaus teismo proceso pabaigai. Apeliantė neįrodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitiktų būtinumo kriterijaus ir būtų perteklinės. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo bei pažymą apie suteiktas teisines paslaugas. Minėti procesiniai dokumentai pateikti laiku, nepraleidus nustatytų terminų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių netinkamą skolininkės M. G. procesinį elgesį.

25. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad sąskaita, pagal kurią atliktas mokėjimas, nėra pateikta į bylą, todėl nėra galimybės nustatyti išlaidų pagrįstumo. Mokėjimą, kurio pagrindu priteistos bylinėjimosi išlaidos, atliko A. K., kuri nėra šios bylos dalyvė ir nėra aiškus teisinis ryšis su bylos dalyviais. Kas pagrindžia abejones dėl išlaidų realumo, mano, jog skolininkė nepatyrė jokių išlaidų, arba jos išlaidos turėjo būti ženkliai mažesnės, nes atstovai pateikė identiško turinio prieštaravimus kitose savo atstovaujamųjų bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Skolininkė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad mokėjimai buvo atlikti už paslaugas skirtingose civilinėse bylose. Skolininkės sumokėta bendra 600 Eur + PVM suma, už suteiktas teisines paslaugas dviejose civilinėse bylose, yra visiškai protinga ir pagrįsta. Kreditorė nepagrįstai mano, jog kliūtimi priteisti šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas gali tapti aplinkybė, jog už šalį mokėjimą atliko kitas asmuo. Į bylą pateikti dokumentai pakankami pagrindžiant šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išvedžiojimai dėl lėšų grąžinimo mokėtojui yra atmestini, nes jie niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.

26. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, jog už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

28. Teismo vertinimu, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jeigu juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 22 punktas).

29. Skolininkė pateikė į bylą turėtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – pažymą, kurioje įvardytas civilinės bylos numeris, advokato suteikta teisinė paslauga (prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo rengimas), nurodytas atlyginimo už ją dydis; pateikta mokėjimo pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad 2022-10-25 už skolininkės prieštaravimų parengimą c. b. eL2-1736-1411/2022 buvo sumokėta 363 Eur.

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje yra pateikti duomenys apie skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes advokatas Ramūnas Mikulskas ir advokato padėjėja Justina Antanaitė byloje atstovavo būtent skolininkę M. G. pagal jų sudarytą atstovavimo sutartį. Šiuo atveju, kaip minėta, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad mokėjimai buvo atlikti kito asmens.

31. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skolininkė M. G. kitoje byloje Nr. eL2-7864-547/2022 taip pat pateikė prašymą dėl 363 Eur atlyginimo, t. y. dėl tų pačių teisinių paslaugų ir tų pačių parengtų prieštaravimų. Mokėjimą toje byloje taip pat atliko A. K.. Jei A. K. ir atliko mokėjimą už M. G., tai 363 Eur buvo sumokėti du kartus už tas pačias identiškas paslaugas, kas reiškia skolininkės nesąžiningą ir nepagrįstą išlaidavimą. Kiti daugiabučio namo bendraturčiai bylose pagal jiems pareikštus reikalavimus taip pat pateikė pažymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Jų patirtos išlaidos yra - 363 Eur, o mokėjimus už šiuos asmenis atliko A. K.. Nei vienoje byloje nėra pateikta sąskaita už suteiktas paslaugas (pateikti tik mokėjimai). Jei A. K. atliko mokėjimus už daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, tai atstovams iš viso sumokėta net 1 815 Eur už analogiškų prieštaravimų parengimą, kas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Neabejotina, kad advokatas Ramūnas Mikulskas ir / ar advokato padėjėja Justina Antanaitė bendrai konsultavo klientus, o ne kiekvieną skolininką atskirai. Teisinės paslaugos maksimaliai skolininkei ir kitiems minimiems klientams galėjo kainuoti 221,5 Eur, arba po 44,5 Eur kiekvienam. Jei kreditorės reikalavimas bus pripažintas nepagrįstu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, patirtas išlaidas galės prisiteisti byloje pagal kreditorės pareikštą ieškinį.

32. Skolininkė prašė priteisti iš kreditorės 363 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys patirtas išlaidas (pažyma apie suteiktas teisines paslaugas, 2022-10-25 mokėjimo nurodymas). Aplinkybė, jog bylinėjimosi išlaidos apmokėtos ne iš skolininkės vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje (banke), savaime, nesant kitų duomenų, nepaneigia patirtų išlaidų realumo. Kreditorės nesutikimas su bylinėjimosi išlaidų dydžiu, grindžiamas subjektyvia kreditorės pozicija (nuomone), negali būti pagrindu skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti. Maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas, rengiant skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo, dydis gali sudaryti 445,13 Eur (1 780,50 Eur x 0,25 = 445,13 Eur) (Rekomendacijų 8.7 punktas). Už prieštaravimą sumokėtos sumos nesiekia Rekomendacijose numatyto dydžio (šiuo metu jis sudaro 445,13 Eur).

33. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nemotyvavo priimamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų, savaime nėra pagrindas, paneigiantis teismo pareigą motyvuoti priimamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji pasinaudojo savo teise pareikšti prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir teismo įsakymas buvo panaikintas kreditorei nepateikus ieškinio. Konstatavo, kad M. G. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad UAB „Rasų valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu ir pareiškimo pagrindu buvo išduotas teismo įsakymas dėl piniginių sumų išieškojimo iš M. G.. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė, susipažinusi su M. G. prieštaravimais, ieškinio teismui nepateikė, darė išvadą, kad M. G. turi teisę, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygintų priešinga pusė.

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas pakankamai. Iš teismo motyvų yra aišku, kad teismas nustatė, jog skolininkės procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad apeliantė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau gavusi skolininkės prieštaravimus, ieškinio teismui nepateikė.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą skolininkės elgesį vertinti netinkamu, konstatuotina, jog būtent kreditorei nagrinėjamu atveju kyla pareiga atlyginti skolininkei šiame procese jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas ir nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Skolininkė patyrė 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą parengimą ir prašo išlaidas priteisti jos naudai. Prašymas tenkintas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, turėtos išlaidos priteisiamos iš kreditorės UAB „Rasų valda“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti M. G. iš uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ 121 Eur (šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.