Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį A. J. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Pagal BK 243 straipsnį A. J. paskirtas 70 parų areštas.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė sumažinta ? ir A. J. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. J. paskirta galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nustatant jam galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. J. faktinio sulaikymo.

Į bausmę įskaitytas A. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., t. y. viena para, ir pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis nuo šio nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkerių) metų laikotarpiui. Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. J. išieškotina 1 770 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt eurų) pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino turto – automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

1.1. 2021 m. balandžio 19 d., apie 19.42 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., A. J., būdamas recidyvistas, vairavo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,55 promilių girtumas.

2. Be to, A. J. nuteistas už tai, kad vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

2.1. A. J., Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, bei Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 4 (ketverius) metus, 2020 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. kovo 4 d. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono probacijos skyriuje būdamas supažindintas su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinus baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes, jų piktybiškai nevykdė: 2021 m. balandžio 19 d., apie 19.42 val., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., A. J., būdamas recidyvistas, vairavo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,55 promilių girtumas. Tokiu būdu A. J. vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl A. J. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne, t. y. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, t. y. ar nuteistajam A. J. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8. Nors nuteistasis A. J. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. J. nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9. Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde kelia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo klausimą, tačiau pastebėtina, jog, prašydamas atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistasis nenurodo jokių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

10. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog A. J. yra ne kartą teistas (t. 1, b. l. 127–137), jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Pažymėtina, kad A. J. buvo teistas ir už analogišką nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), be to, naujas nusikalstamas veikas A. J. padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Labai svarbu atkreipti dėmesį, jog A. J. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino – Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, o A. J. pasiųstas atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus (t. 1, b. l. 129). Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Be to, A. J. yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 119–126), papildomai pastebėtina, jog A. J. jam paskirtų administracinių nuobaudų nevykdo, t. y. nemoka baudų (t. 1, b. l. 149, 150). Nuteistasis šeimos neturi, niekur nedirba (t. 1, b. l. 117, 118) – tai atskleidžia, kad nesama aplinkybių, kurios galėtų asmenį paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad A. J. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių.

11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. J. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

12. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe. Pirmosios instancijos teismo išdėstytos išvados ir argumentai dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo iš esmės eliminuoja ir galimybę taikyti naująją, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią, BK 75 straipsnio redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), kuri, be kita ko, nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Tačiau vėlgi šioje įstatymo redakcijoje, kaip ir ankstesnėse, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog A. J. labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

13. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. J. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.