Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-361/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1A-97-361/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
M. A.
Nukentėjusysis
M. C.
Kaltinamasis
M. A., M. A. Klaipėdos
Civilinis ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Romualdas Juščius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-361/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38297-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.16.1.9; 2.4.6.4.4; 2.4.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,nuteistajam M. A., jo gynėjui advokatui Romualdui Juščiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo M. C. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam M. C. 440 Eur turtinę žalą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam M. C. 440 Eur turtinę žalą.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo M. C. civilinis ieškinys ir jam iš kaltinamojo M. A. priteista 700 Eur neturtinės ir 679,49 Eur turtinės žalos bei 150 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš kaltinamojo M. A. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 243,93 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.

Tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus civilinis ieškinys ir priteista iš kaltinamojo M. A. 245,04 Eur išmokėtos ligos pašalpos atlyginimo, pinigus sumokant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 29 d., apie 04.30 val., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė 1–2 kartus, tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. C. į veidą, taip pastarajam padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą su lūžgalių poslinkiu kairiajame kampe bei kūne tarp 44–45 dantų, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Nukentėjusysis M. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. dalį, kuria iš dalies tenkintas jo civilinis ieškinys, ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.

Šalies argumentai

2.1. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai sumažino prašomą priteisti 3 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą penkis kartus – iki 700 Eur, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis gauna tik minimalų darbo užmokestį, išlaiko du vaikus, o apeliantas buvo sužalotas, kai neblaivus ieškojo telefono ir jo nerado. Teismas neįsigilino į apeliantui padaryto sužalojimo pobūdį, neįvertino, kad dėl žandikaulio lūžio jis negali valgyti, patiria ypatingus nepatogumus. Teismas netenkino apelianto prašymo iškviesti į teismo posėdį UAB Tauragės odontologijos centro direktorių gydytoją odontologą L. J.. Todėl nepagrįstai, neturėdamas specialių žinių, teismas sukritikavo šios bendrovės 2017 m. spalio 18 d. pažymoje nurodytas apelianto traumos gydymo išlaidas, teigdamas, kad kai kurių dantų sužalojimas nėra susijęs su žandikaulio trauma. Teisme paaiškėjo, jog apeliantas yra turėjęs analogišką žandikaulio traumą, todėl dėl senos ir naujai patirtos traumos pasekmių buvo reikalinga gauti medicininius dokumentus. Bendrovė išdavė apeliantui pažymą, prieš tai jį apžiūrėjus ir įvertinus visus turimus medicininius dokumentus. Konstatavęs, jog gali būti atlyginta ir tokia turtinė žala, kuri atsiras ateityje, tačiau atmetęs reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas suvaržė apeliantui galimybę reikalauti tokią žalą iš kaltininko atlyginti civiline tvarka.

2.2. Mano, jog teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas iki 150 Eur už apelianto atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija valstybėje nustatytų įkainių, o sumažinus išlaidas, sumenkintas advokato autoritetas. Paaiškina, jog su advokatu kelis kartus konsultavosi, pastarasis derino civilinio ieškinio dydžio klausimą su kaltinamojo gynėju, rengė raštus gydytojams, surinko įrodymus ir parengė civilinį ieškinį. Priešingai nei nurodė teismas, byla išnagrinėta ne per vieną teismo posėdį. 2017 m. lapkričio 29 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2017 m. gruodžio 11 d., o išnagrinėjus bylą nuosprendį teismas nutarė paskelbti 2017 m. gruodžio 15 d.

Atsiliepimas

3. Nuteistasis M. A. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Mano, jog apeliantas siekia pasipelnyti ir nori susitvarkyti vos ne visus dantis. Pripažįsta, jog sulaužė apeliantui žandikaulį tarp 44 ir 45 danties, todėl logiška, kad reikia gydyti ir protezuoti šiuos dantis. Tačiau nesutinka, jog turėtų atlyginti apeliantui ir už 18, 28, 48, 46, 47 dantų gydymą. Paaiškina, jog pirmasis teismo posėdis neįvyko, nes kilo neaiškumų dėl jo nedarbingumo, o byla išnagrinėta per vieną posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

4. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė iš dalies tenkinti apelianto skundą – įvertinti byloje esančius duomenis dėl nuteistojo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinio skundą atmesti, o klausimą dėl nuteistojo turėtų bylinėjimosi išlaidų spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliantas kvestionuoja iš nuteistojo jam priteistų neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo sumų dydžių pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodamas tuo, kad teismas tinkamai neįvertino apelianto patirto sužalojimo pobūdžio, dėl traumos patiriamų nepatogumų ir ateityje dėl traumos gydymo turėsiančių išlaidų bei ginčija priteistų sumažintų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

7. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

8. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas šioje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės bei 7 660 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 34–35, 164). Specialisto išvados duomenimis, apeliantui nustatytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas su lūžgalio poslinkiu kairiajame kampe bei kūne tarp 44 ir 45 dantų, nurodant, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kumščiu ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 33). Apeliantas gydytas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2017-07-29 iki 2017-08-08, operuotas – su vietine nejautra įvykio dieną atlikta antdantinė osteosintezė, sąkandis atkurtas, skirtas antimikrobinis gydymas penicilinu, analgetikai, rekomenduota, be kita ko, imobilizaciją nuimti po mėnesio, sekti 38, 44, 45 dantų gyvybingumą (t. 1, b. l. 29).

10. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, jog M. C. nustatytas sužalojimas nėra tokio sunkumo, jog turi esminę įtaką tolesniam jo gyvenimui (mokslui, darbui, šeiminiams santykiams ir pan.) ar lemia negrįžtamų sveikatos pokyčių grėsmę. Apylinkės teismas rėmėsi aptarta aktualia kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, atsižvelgė į nuteistojo tyčinę kaltės formą, socialinę, turtinę padėtį (dirbantis, neteistas), į tai, kad būdamas neblaivus (2,63 prom.), provokuodamas nuteistąjį nusikalsti, nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais pagrįstai sumažino prašomos priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą užtikrinančios, pastarojo dvasinius išgyvenimus kompensuojančios 700 Eur dydžio sumos.

11. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, teismas sumažindamas neturtinės žalos atlyginimo sumą, vertino ne vien nuteistojo turtinę, šeiminę padėtį, o nusikalstama veika sukeltus padarinius, nepatogumus įvertino remdamasis aptartų kriterijų visuma, išlaikydamas protingą ir adekvačią ginamų vertybių pusiausvyrą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes apylinkės teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo atitinka BPK 115 straipsnį ir civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei susiklosčiusiai teismų praktikai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

12. Išimtiniais atvejais, kai civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos neįmanoma, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai taikoma aptarta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti.

13. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, be kita ko, privalo nukentėjusiajam atlyginti turtinius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydymosi, negautų pajamų.

14. Apeliantas civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo 7 660 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 34–35, 164). Šį reikalavimą teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš viso 679,49 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš nuosprendžio motyvų matyti, jog 440 Eur iš priteisto turtinės žalos atlyginimo sudaro nukentėjusiojo įvykio metu patirto sužalojimo gydymo išlaidų atlyginimo suma, o 239,49 Eur – negautos pajamos (traumos gydymosi metu negautas apelianto darbo užmokestis). Apeliantas neginčija nuosprendžio dalies dėl 239,49 Eur negautos pajamų sumos priteisimo, tačiau kaip nepagrįstai per mažą vertina priteistą turtinės žalos atlyginimą už patirtų sužalojimų gydymą.

14.1. Apylinkės teismas 440 Eur dydžio gydymo išlaidas nustatė vertindamas nukentėjusiojo atstovo advokato byloje pateikto UAB Tauragės odontologijos centro rašto „Dėl informacijos pateikimo“ turinį, t. y. įvertinęs jame nurodytas dantų atkūrimo po traumos gydymo procedūras ir jų kainą (b. l. 40). Teismas į priteistiną 440 Eur išlaidų sumą įtraukė 370 Eur dydžio sumą už cirkonio oksido vainikėlį ir laikiną vainikėlį ir 70 Eur – už 12 danties protezavimą. Kitas minėtame rašte nurodytas išlaidas, susijusias su kramtymo funkcijų atkūrimu, teismas vertino kaip neįrodytas, todėl už 18, 28, 48, 36, 46, 47 dantų gydymą rašte nurodytų išlaidų nepriteisė. Dėl 38 danties šalinimo teismas pažymėjo, jog medikai nurodė sekti šio danties gyvybingumą, o ne jį šalinti. Taip pat teismas vertino, jog nėra įrodyta, kad dėl smūgio buvo išklibintas šalia 12 danties esantis kitas dantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad už dantų protezavimą nuo 12 iki 23 danties, o tuo labiau nuo 25 iki 27 danties nukentėjusiajam gali būti priteisiama rašte nurodyta 2 900 Eur dydžio gydymo išlaidų suma. Taip pat teismas motyvavo, jog nėra įrodyta, kad 36, 47, 46 dantys buvo kažkaip paveikti fizinio smurto metu, todėl 1 800 Eur už jų gydymą (implantus) nepriteistini. Remdamasis tokiu vertinimu, teismas manė, kad minėtame rašte nurodytos išlaidos kramtymo funkcijoms atkurti nėra susijusios su kaltinamojo nusikalstama veika, o yra bendra anksčiau buvusi nukentėjusiojo dantų būklė. Be to, teismas atkreipė dėmesį tai, kad pagal nukentėjusiojo aiškinimą, jis anksčiau buvo patyręs analogišką fizinį smurtą, todėl nusprendė, jog galbūt jo dantys galėjo būti pažeisti ir anksčiau.

14.2. Išanalizavusi 14.1. punkte aptartas apylinkės teismo išvadas, teisėjų kolegija su jomis nesutinka. Apelianto nurodyta aplinkybė apylinkės teismui 2017-12-11 teisiamojo posėdžio metu, jog analogišką sužalojimą jis buvo patyręs prieš 7 metus, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį (dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas su lūžgalių poslinkiu, kairiajame kampe bei kūne tarp 44 ir 45 dantų), teismui turėjo signalizuoti apie tai, kad turtinės žalos dėl traumos gydymo dydžiui nustatyti yra būtini duomenys apie apelianto analogišką traumą, turėtą praeityje, jos gydymą ir / ar pavartoto smurto prieš apeliantą įtaką ankstesnės traumos pasekmėms (pavyzdžiui, duomenys gauti atlikus ekspertizę). Selektyviai įvertinęs rašte aptartas traumos gydymo procedūras, kvestionuodamas dalies jų reikalingumą bei eliminuodamas kitų dėl ginčo traumos taip pat galbūt gydytinų dantų gydymo procedūras ir kaštus, teismas nepagrįstai ėmėsi eksperto ar specialių žinių turinčio subjekto vaidmens. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo priteista nukentėjusiajam 440 Eur dydžio ginčo traumos gydymo išlaidų suma negali būti vertinama kaip nustatyta objektyviai, pagrįstai ir teisingai.

14.3. Apeliantas nei apylinkės teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų apie anksčiau turėtą, jo teigimu, analogišką traumą, tačiau skunde akcentuoja būtinybę atskirti ir įvertinti turėtos ir naujos traumos pasekmes. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija sutinka ir remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, nukentėjusiojo M. C. teisė reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą yra pagrįsta, tačiau iš byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos (dėl traumos gydymo) dydžio. Nurodyta aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiojo teisės reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kadangi tokią jo teisę numato anksčiau nurodytos CK normos.

15. Įvertinus aptartas aplinkybes, remiantis 12 ir 13 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu, apeliantui pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų

16. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuo 300 Eur iki 150 Eur sumažino bylinėjimosi išlaidas, jo turėtas už atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas – konsultacijas, civilinio ieškinio, raštų gydytojams parengimą, įrodymų rinkimą, atstovavimą teisme.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

18. Apylinkės teismas ginčijamų išlaidų sumažinimą motyvavo tuo, kad baudžiamoji byla išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nebuvo sudėtinga, kaltinamojo materialinė padėtis nėra gera, rėmėsi teisingumo, protingumo principais bei nurodęs, kad nors prašomos priteisti išlaidos ir neviršija 2016-04-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės“ patvirtintų advokatui apskaičiuojamo darbo užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą dydžių, sumažino šias išlaidas per pusę, t. y. iki 150 Eur.

19. Vertinant atlyginimo už teisines paslaugas dydį reikšmingas suderinamumas pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijus: nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, teismas turi patikrinti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne pirmiau nurodytus įstatymo nustatytus kriterijus ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016). Suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant reikšminga nustatyti, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-10-10 apeliantas su advokatu A. V. L. sudarė atstovavimo sutartį, kuria pavedė advokatui atstovauti šioje baudžiamoje byloje, sutartyje nurodyta, jog sumokamas honoraras advokatui – sutartinis (t. 1, b. l. 37). Advokatas 2017-10-10 raštu kreipėsi į UAB Tauragės odontologijos centrą dėl informacijos apie atstovaujamojo M. C. sužalojimo gydymą (t. 1, b. l. 36). 2017-10-23 apeliantas pateikė apylinkės teismui civilinį ieškinį, o tos dienos pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 810947 patvirtina, kad apeliantas sumokėjo advokatui 300 Eur už teisines paslaugas apylinkės teisme (gynybą, atstovavimą, dokumento surašymą) (t. 1, b. l. 34–35, 39). 2017-11-09 apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2017-11-29 09.00 val. (t. 1, b. l. 124). Baudžiamoji byla, priešingai nei teigia apeliantas, išnagrinėta apylinkės teisme per vieną teisiamąjį posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. 2017-11-29 teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimas buvo baigtas, o vien teismo iniciatyva padaryta pertrauka byloje iki 2017-12-11 savaime nereiškia jos (iš) nagrinėjimo antrajame teisiamajame posėdyje (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnio 1, 2 dalys).

20.1. Kita vertus, tiek 2017-11-29 (1 val. trukmės), tiek 2017-12-11 (1 val.) posėdžiuose apelianto atstovas advokatas A. V. L. dalyvavo, taigi realiai teikė teisines paslaugas nukentėjusiajam, todėl už šias ir kitas apeliantui suteiktas teisines paslaugas (civilinio ieškinio parengimą, konsultacijas) apeliantas jam sumokėjo 300 Eur (t. 1, b. l. 39). Kadangi prieš apeliantą buvo padaryta nusikalstama veika, pastarasis turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises, turėti atstovą.

20.2. Atsižvelgdama į baudžiamosios bylos pobūdį (nesudėtinga), nagrinėjimo trukmę, atstovo advokato ruoštų dokumentų pobūdį ir skaičių (civilinis ieškinys, raštas gydymo įstaigai), advokato dalyvavimo atstovaujant apeliantui posėdyje trukmę (2 val.), įvertinusi nuteistojo turtinę padėtį (dirbantis, jaunas, sveikas vyras), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajam priteistinas atstovavimo išlaidas. Todėl apygardos teismas didina šias išlaidas iki realiai patirtos, adekvačios suteiktoms teisinėms paslaugoms, teisme spręstų klausimų sudėtingumui, advokato kvalifikacijai, jo aktyvumui procese bei aiškiai ne per didelės 300 Eur dydžio sumos. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, jog apeliantas bando pasipelnyti iš nuteistojo ar dirbtinai didino išlaidas advokatui.

21. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog netinkamai išspręsti nuosprendžio klausimai dėl civilinio ieškinio (turtinės žalos atlyginimo priteisimo už traumos gydymą) ir proceso išlaidų, todėl apelianto skundas tenkintinas iš dalies, o apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam M. C. 440 eurų turtinę žalą ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš dalies tenkintas nukentėjusiojo M. C. civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo M. A. jam priteista 679,49 Eur (išskyrus dėl 239,49 Eur negautų pajamų) turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti nukentėjusiajam M. C. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą (dėl traumos gydymo išlaidų), o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl advokato išlaidų ir iš M. A. nukentėjusiajam M. C. priteistas 150 Eur dydžio išlaidas, turėtas atstovo advokato A. V. L. paslaugoms apmokėti, padidinti iki 300 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė