- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- e2-84-839/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00754-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Utenos butų ūkis“
- Advokatai
- Arturas Zablackas
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Utenos butų ūkis“ atstovui advokato padėjėjui Artūrui Zablackui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-84-839/2025 pagal ieškovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB ,,Utenos butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“, 111,32 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 EUR žyminį mokestį ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakingas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dėl nesandarios bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos. Taigi atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 111,32 EUR draudimo išmoka, todėl draudikas turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB ,,Utenos butų ūkis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė nenustatė įvykio kilimo priežasčių, todėl atsakovei nėra suprantama, kodėl ieškovė savo reikalavimus nukreipia į atsakovę, o ne į kokį kitą asmenį. Atsakovė vykdo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau bendrojo naudojimo objektus tinkamai naudoti ir prižiūrėti privalo ir visi butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovė neįrodė tikslios įvykio kilimo priežasties ir to, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Atsakovė iš butų savininkų iki įvykio nusiskundimų dėl bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos išsisandarinimo (nuotekų tinklo) nebuvo gavusi, o bendrojo naudojimo inžinierinės sistemų apžiūras vykdo vizualiai, nes kitokio apžiūrų būdo nėra ir be savininkų sutikimo/prašymo negali imtis remonto ar pertvarkymo darbų. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl ko nagrinėjamu atveju jai būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
3. Byloje pateiktais duomenimis ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2023-05-10 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0325771), kuria laikotarpiui nuo 2023-05-18 iki 2024-05-17 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal draudimo sąlygas, nurodytas papildomojoje informacijoje apie gyventojų turto draudimą, pasirinktas Pagrindinis draudimo variantas, kuriuo minėtas būstas buvo apdraustas, apima draudimą nuo vandens (skysčio) rizikos (pvz.: vandens išsiliejimo patalpose, prasiskverbimo iš gretimų patalpų, vandeniui skirtų įrenginių, talpų, prasiskverbimo per lauko išorines konstrukcijas).
4. Bylos duomenys patvirtina, kad apdraustas turtas 2024-01-21 buvo užlietas vandeniu. Draudėjo fiksuotu paaiškinimu apliejimas įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio. Pagal UAB „Utenos butų ūkis“ fiksuotą 2024-01-21 Pranešimo (Nr. 130518) aprašymą buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas kreipėsi pranešdamas, jog „Bute koridoriuje kur vamzdynų stovas bėga vanduo per lubas“. Pagal 2024-01-21 UAB „Utenos butų ūkis“ darbuotojų surašytą Atliktų darbų aprašymą (Užduotis Nr. 88196) užfiksuota, kad „Išpjovus 27 bute šachtos sienelę rasta, kad tarp 4 ir 5 aukštų, nuo špižinio nuotekų trišakio d100 visiškai nulūžęs špižinio vamzdžio išplatėjimas. Leidžiant vandenį – liejasi pro šalį. Nuotrauka. ...“, „Pakeistas nuotekų stovo vamzdys nuo 5a trišakio iki 4a trišakio“.
5. Ieškovės pateiktais duomenimis, 2024-01-29 buto apžiūros metu dėl užliejimo nustatyta sienų dažų (6,7 m²), gipso kartono plokštės (1 m2), grindų plytelių (atsilupimas 0,5 m²) sugadinimai. Pagal 2024-05-10 Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatą apskaičiuota 111,32 EUR suma dėl turto sugadinimo ir turto būklės atstatymo darbų po vandens užliejimo. Nukentėjusiam asmeniui 2024-02-01 išmokėta 270,08 EUR kompensacija, už kurios dalį, susijusią su vandens išsiliejimu ir turto sugadinimu atsakinga atsakovė, sudaro 111,32 EUR.
6. Byloje iš esmės nėra ginčijama, kad 2024-01-21 butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu dėl nuotekų vamzdžio trūkimo, taip pat nėra ginčo, jog įvykio metu namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo UAB „Utenos butų ūkis“. Ginčas iš esmės kyla ar atsakovė gali būti atsakinga už atsiradusią žalą, ar buvo padaryta žala ar ji tinkamai nustatyta ir pagrįsta.
7. Trūkęs nuotekų stovas kaip kanalizacijos sistemos vamzdyno sudedamoji dalis yra namo bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas).
8. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad daugiabučio namo nuotekų stovas yra bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą yra atsakinga būtent paskirta namo administratorė. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatas būtent atsakovė privalo prižiūrėti administruojamo statinio būklę ir užtikrinti, kad visų statinio konstrukcijų, tame tarpe ir nuotekų stovo sandarumas ir konstrukcija būtų tvarkingi.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas).
10. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1‑971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) 11 punktas).
11. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį; specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1 – 87.3 punktai).
12. Minėta, kad nėra ginčo, jog įvykio metu namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo atsakovė, taigi draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir inžinerinių sistemų, priežiūrą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų tinklo) trūkimo, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti.
13. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
14. Draudimo liudijimo duomenimis (duomenys neskelbtini) esantis namas statytas 1977 m., taigi jo konstrukcijoms daugiau nei 45 metai. 2013-08-12 daugiabučio namo butų savininkų susirinkimo sprendimu pritarta namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, taigi tokie duomenys leidžia daryti išvadą, jog namo ir jo konstrukcijų būklė jau 2013 m. nebuvo itin gera dėl ko buvo pritarta namo atnaujinimui (modernizavimui). Duomenų, patvirtinančių, jog svarstant dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) ar vėliau namo butų savininkams buvo siūlyta spręsti dėl namo inžinerinių nuotekų tinklo atnaujinimo ar dalinio remonto nėra pateikta. Taigi atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog patys namo gyventojai nepritarė inžinerinių nuotekų tinklo remontui ir prisiėmė riziką dėl galimų įvykių.
15. Iš pateiktų fotonuotraukų, kurios darytos iki nuotekų vamzdžio pakeitimo atidengus vamzdžių šachtą, matyti, jog dalis špižinio nuotekų stovo jau buvo pakeista į plastikinę. Atsakovė, jokios informacijos ir duomenų apie tai, kas, kada, dėl kokių priežasčių anksčiau atliko dalies nuotekų stovo pakeitimą, nepateikė, nors dėl tokios informacijos poreikio byloje atsakovei buvo siūlyta jos turimą informaciją pateikti (2024-10-29 10:33:38). Esant tokiems duomenims, galima daryti išvadą, jog visgi nuotekų stovas anksčiau dėl jo netinkamos būklės buvo remontuojamas dėl ko vėlesnis stovo būklės tikrinimas neturėjo apsiriboti vien tik laisvai prieinamų vietų apžiūra. Išvadą, jog namo inžinerinės konstrukcijos galimai yra susidėvėję, taip pat leidžia daryti atsakovės pateikto namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnalo 2 skyriaus įrašai apie tai, kad 2021-09-27 yra fiksuotas 4 laiptinės lietaus stovo nesandarumas, 2023-07-22 fiksuotas vandens bėgimas į rūsį po lietaus (266, 279 p.), kas suponuoja išvadą, jog namo inžineriniai tinklai nėra nusidėvėję.
16. Duomenų, jog kiti asmenys būtų atlikę kokius nors darbus, susijusius su nuotekų stovu ar jo konstrukcijomis, byloje nėra pateikta, todėl byloje pateiktus duomenis galima daryti išvadą, jog vandens išsiliejimas įvyko dėl nuo ilgalaikio naudojimo metu atsiradusios nuotekų stovo netinkamos būklės ir tai laikytina statinio trūkumu (CK 6.266 straipsnio 1 dalyje).
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybė netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).
18. Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra, be kita ko, užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Pagal Administravimo nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
19. Kasacinis teismas išaiškino, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 39 punktas).
20. Iš dalies sutiktina su atsakovės argumentu, kad pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas, visgi atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad trūkęs stovas yra techninėje spintoje, esančioje konkrečiame bute, nėra pakankama paneigti atsakovės atsakomybę. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad įmonė bandė ar atliko kokius nors stovo apžiūros darbus ne tik kaip ji nurodė laisvai prieinamose vietose pagal pateiktus apžiūros aktus, taip pat kad būtų mėginusi apžiūrėti trūkusią stovo vietą, tačiau to įmonei nebūtų pavykę padaryti dėl buto, kuriame yra techninė spinta, savininko ar valdytojo kaltės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdama ginčus, kilusius panašiomis aplinkybėmis, nuosekliai aiškina, kad faktinė aplinkybė, jog bendrojo naudojimo objekto dalis yra konkrečiame bute, neatleidžia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nuo pareigos prižiūrėti ir šias bendrojo naudojimo objektų dalis (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1114-618/2023; 2024 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-327-889/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-691-854/2024).
21. Be to, teismo vertinimu, pagal byloje pateiktų duomenų visumą net laikant, jog atsakovei netaikytina griežtoji atsakomybė, atsakovės atžvilgiu egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos – atsakovė turėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tačiau nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žalos atsiradimui. Atsakovė pažeidė įstatymu nustatytą pareigą laiku tinkamai nustatyti galimus inžinerinių nuotekų tinklų konstrukcijų trūkumus bei imtis priemonių jiems pašalinti ar spręsti dėl jų su daugiabučio namo butų savininkais, taigi tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Padarytos žalos dydį ieškovas įrodinėjo pateikdamas pranešimą apie žalą, turto apžiūros aktą, fotonuotraukas, fotonuotraukose užfiksuotus drėgmės matavimo duomenis, nuostolio apskaičiavimo/remonto darbų sąmatą, draudimo išmokos mokėjimo nurodymą. Atsakovė ieškovo nurodyto padarytos žalos iš esmės objektyviais duomenimis nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Dėl atsakovės laiku nenustatytų bei nepašalintų namo nuotekų stovo trūkumų atsirado žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovės pareigomis. Taigi darytina išvada, jog atsižvelgiant į paminėtą, nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
22. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai dėl neįrodytos žalos. Ieškovės atstovė paaiškino, kad nuostolio apskaičiavimas/remonto darbų sąmata buvo apskaičiuota remiantis „Sistela“ informaciniais-programiniais duomenimis, kuriuose statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatomos rinkos duomenų pagrindu. Atsakovės atstovo teiginiai dėl galimai techniškai ir moksliškai nepagrįsto turto sugadinimų nustatymo iš esmės remiasi tik samprotavimais, vertinimais bei prielaidomis, tačiau nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad plytelių tarpuose yra trupančio bei ištrupėjusio plytelių siūlių glaisto, drėgmės matuokliu yra užfiksuota plytelių bei sienos drėgnumas. Argumentai, jog užfiksuotas konstrukcijų drėgmės lygis neviršija normos, nėra pakankami pagrįsti ir įrodyti, nes nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad užfiksuotas konstrukcijų drėgmės lygis yra įprastas šiam butui. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieškovės pateikti duomenys žalai pagrįsti nėra paneigti.
23. Argumentai, jog nukentėjęs asmuo po vandens išsiliejimo galimai iki šiol nekeitė plytelių ir neatliko kitokių remonto darbų neturi teisinės reikšmės žalos faktui patvirtinti, nes žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.
24. Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas visiškai. Nuo bylos iškėlimo teisme (teismo įsakymo priėmimo 2024-04-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
25. Ieškinį patenkinus atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė yra sumokėjusi 22 EUR žyminį mokestį, todėl šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“, juridinio asmens kodas 183605327, 111,32 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 111,32 EUR sumos už laikotarpį nuo 2024-04-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.