Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Larisas Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

10. Iš 2020 m. sausio 23 d. būsto ir gyventojų turto draudimo poliso Nr. 220 0097635 nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neviešinami), draudžiamasis laikotarpis nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2023 m. sausio 26 d., draudėja – L. L. V..

11. Iš 2022 m. liepos 29 d. pranešimo apie žalą turtui nustatyta, kad L. L. V. informavo, kad 2022 m. liepos 25 d. kaimynai pranešė, jog bėga vanduo.

12. Iš 2022 m. liepos 29 d. apžiūros akte fiksuota, kad įvykio data ir laikas: 2022 m. liepos 25 d., įvykio vieta (duomenys neviešinami); apžiūros metu nustatytos aplinkybės, jog išardyta dalis sienos, vietomis užfiksuota didelė drėgmė, pažeisti tapetai, išgriautas sienos plotas. Nurodyta turto sugadinimo priežastis – prakiuręs bendro naudojimo vamzdis.

13. Iš nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatos nustatyta, kad draudiko apskaičiuoto nuostolio suma sudaro 570, 68 Eur.

14. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo namo, esančio (duomenys neviešinami), bendrojo naudojimo objektų administratorė.

15. 2020 m. gegužės 4 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. balandžio 29 d. gyvenamojo namo apžiūros aktuose nurodyta, kad namo, adresu (duomenys neviešinami), šalto vandens paskirstomieji vamzdynai atskirose vietose pažeisti korozijos, keisti atkarpomis; butuose stovai praeina butų sienų šachtose; patikrinti vizualiai nėra galimybės. Namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra pritarę daugiabučio namo, esančio (duomenys neviešinami), atnaujinimui (modernizavimui). 2022 m. balandžio 27 d. daugiabučio namo savininkų visuotiniame susirinkime nutarta, jei name atsitiktų avarinis įvykis iki namo atnaujinimo pradžios, visus avarinius atvejus likviduoti tik lokaliai.

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimą.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo

18. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

19. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

20. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

21. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

23. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas. Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindė, būtent kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą.

26. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą, kadangi nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovo, dėl kurio trūkimo buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui.

28. Pažymėtina, kad Bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovas yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad vizualiai apžiūrėjo vamzdyną, o vamzdyno atkarpų, kurios uždengtos, apžiūros atlikti nebuvo galimybės, taip pat atsakovės apžiūros aktuose konstatuota, jog vamzdynas yra pažeistas korozijos.

29. Remiantis byloje esančiais 2020 m. gegužės 4 d., 2021 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. balandžio 29 d. gyvenamojo namo apžiūros aktais nustatyta, kad atsakovė bendrojo naudojimo stovų, einančių pro privačias patalpas, neapžiūrėjo ir byloje nėra duomenų apie aplinkybes, kurios trukdė atsakovei apžiūrėti bendrojo naudojimo stovus, už kurių naudojimą ir techninę priežiūrą yra atsakinga administratorė.

30. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

31. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti STR 1.07.03:2017 (ginčui aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojanti redakcija). Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (10.3 punktas). STR 1.07.03:2017 įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).

32. Teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovei nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovus, deklaratyvus, kadangi tam pagrįsti atsakovė neapteikė jokio įrodymo (pvz., kad buto savininkai neįsileido atsakovės, kuri siekė apžiūrėti bendro naudojimo stovą, ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turi pareigą atlikti kasmetines apžiūras, surašyti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekdama pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl korozijos pažeistų vamzdynų. Atsakovė gindamasis nuo pareikšto reikalavimo siekė įrodyti, jog vamzdis pratekėjo patalpoje, į kurią patekimas buvo pasunkintas, todėl ir pareiga šį teiginį įrodyti teko atsakovei. Atsakovė neįrodinėjo, jog nors kartą bandė patekti į tretiesiems asmenims priklausantį butą siekdama apžiūrėti jame esančias bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų dalis. Nebuvo įrodinėjama ir tai, kad tretieji asmenys nors kartą atsakovės atstovams būtų sutrukdę patekti į jų butą, todėl byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tretieji asmenys būtų sudarę kliūtį atsakovei tinkamai vykdyti savo pareigas.

33. Pažymėtina ir tai, kad STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti. Teismo vertinimu, atsakovei turtint duomenų apie tai, kad namo inžinerinės konstrukcijos jau pažeistos korozijos, atsakovė turėjo imtis papildomų veiksmų įsitikinti namo inžinerinių konstrukcijų patikimumu. Nors nagrinėjamu atveju dalis bendrojo naudojimo vamzdyno yra ir konkrečiam savininkui priklausančiose patalpose, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia namo administratorės nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir šią atkarpą. Bendrojo naudojimo objektų administratorė privalo tinkamai prižiūrėti visą bendro naudojimo vamzdyną, o ne tik tas atkarpas ar dalis, prie kurių administratorei yra paprasčiau patekti. Administratorė privalo prižiūrėti visą bendrojo naudojimo vamzdyną, įskaitant ir privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančias atšakas. Atsakovė neigdama šią savo pareigą, nurodydama, kad tokios apžiūros įgyvendinti negali, pripažįsta, jog butuose esančio bendrojo naudojimo vamzdyno apžiūra niekuomet nebuvo vykdoma. Atsakovė iš viso nevykdė privačiuose butuose esančio vamzdyno apžiūros, todėl teismui nebuvo pateikti ir įrodymai, kad tokios apžiūros galėjo būti pasunkintos. Nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi į kurio nors buto savininką su prašymu leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas.

34. Akivaizdu, kad gyventojai neturi reikiamų kompetencijų ir žinių tam, kad tinkamai įvertintų objektų būklę ir užtikrintų jų priežiūrą. Dėl to ir skiriamas profesionalus administratorius, turintis reikiamas žinias ir kompetenciją, tam, kad namo gyventojams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai patys turėjo pastebėti bendro naudojimo inžinerinių tinklų būklę. Profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdami maksimalias pastangas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų, ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą, turi atsakovė, todėl ji gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą, to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė savo teiginius, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai ir nedėdama maksimalių pastangų. Atsakovės užpildyti apžiūros aktai yra parengti ne pagal faktinius duomenis – neapžiūrėjus viso vamzdyno objektyviai nėra galimybės tinkamai įvertinti jo būklės. Fiksavus vamzdyno koroziją nebuvo imamasi jokių veiksmų. Taigi vien šių duomenų pakanka padaryti išvadai, jog atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai. Išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – bendrojo naudojimo vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko pratekėjimas, ir jų nepašalino, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

36. Nustačius nurodytas aplinkybės, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo ieškovei kilo pareiga atlyginti žalą.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

40. Atsižvelgiant į tai, kad šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.