- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-440-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01799-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- Ž. P.
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. P. ir Ž. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams Ž. P. ir Ž. P. dėl teisės atlikti statybos darbus be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo ir atsakovų Ž. P. ir Ž. P. priešieškinį ieškovui M. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas leisti atlikti įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieną metrą nuo sklypo ribos be gretimo žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkų Ž. P. ir Ž. P. sutikimo bei priteisti iš atsakovų ieškovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas M. G. patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2022 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovus, prašydamas rašytinio sutikimo įrengti betoninių trinkelių kiemo aikštelę arčiau kaip 1 m nuo tarpusavio sklypo ribos, nurodydamas, kad aikštelės vieta kartu su įvažiavimu į sklypą yra istoriškai susiformavusi ir nekeičiama. Atsakovai 2022 m. liepos 7 d. pateikė atsakymą, kuriuo prieštaravo dėl įvažiavimo į sklypą ir kiemo aikštelės išgrindimo betoninėmis trinkelėmis, nurodydami vieną argumentą, jog nuo trinkelių ir iš namo lietvamzdžių vanduo bėga į jų sklypą. Ieškovas nesutinka su šiuo argumentu, nes yra įrengtas drenažas lietaus vandeniui. Negavęs sutikimo, ieškovas negali įsiteisinti įrengto objekto: betoninėmis trinkelėmis išgrįstos kiemo aikštelės su įvažiavimu į sklypą. Dalis tarp ieškovo pastato ir atsakovų žemės sklypo įrengto įvažiavimo į kiemą trinkelėmis išgrįsta arčiau negu vienas metras nuo atsakovų sklypo ribos, nes palikti didesnį atstumą nėra galimybės (tada dalis įvažiavimo būtų išgrįsta, dalis - ne). Kadangi įvažiavimas į sklypą yra arčiau kaip vienas metras nuo atsakovų sklypo ribos, būtina gauti teismo leidimą atlikti įvažiavimo į sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieną metrą nuo sklypo ribos be jų sutikimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškovas 2022 m. birželio 21 d. kreipėsi į atsakovus, prašydamas rašytinio sutikimo įrengti betoninių trinkelių kiemo aikštelę arčiau kaip vieno metro nuo tarpusavio sklypo ribos, nurodydamas, kad aikštelės vieta kartu su įvažiavimu į sklypą yra istoriškai susiformavusi ir nekeičiama. Atsakovai 2022 m. liepos 7 d. pateikė atsakymą, kuriame prieštaravo dėl įvažiavimo į sklypą ir kiemo aikštelės išgrindimo betoninėmis trinkelėmis, nurodydami, kad nuo trinkelių ir iš namo lietvamzdžių vanduo bėga į jų sklypą. Dėl ieškovo neteisėto elgesio, siekdami, kad būtų demontuotos trinkelės, ir atstatyta tokio paties aukščio ir akytumo tvora, atsakovai buvo priversti kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekciją). Inspekcija atliko tyrimą pagal atsakovų 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. spalio 6 d. skundus, kuriuose nurodė, kad galimai neteisėtai sklype, adresu (duomenys neskelbtini), šalia atsakovų sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra iškeltas žemės paviršius, įrengtos kiemo trinkelės, lietaus vanduo nuo jų teka į atsakovų sklypą.
Šalies argumentai
4. Atsakovai Ž. P. ir Ž. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo M. G. atsakovų naudai 104,62 Eur turtinės žalos atlyginimui; 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas atstovavimo išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovai Ž. P. ir Ž. P. pateiktame priešieškinyje nurodė, kad davė žodinį leidimą nuimti tik tvorą ir ją pakeisti kita tvora, kuri leidžiama pagal STR reikalavimus. Prašė uždėti tvorą iki 2021 m. liepos 1 d., nes iki tada atsakovų jaunesnis vaikas pradėjo eiti į darželį (jam tada buvo tik 4 m). Tvoros dalį, kuri eina nuo pagrindinio kelio iki savo kiemo aikštelės pabaigos, dar 2021 metais nuėmė ieškovas, tačiau naujos taip ir nepastatė. Vietoje tvoros įrengimo, kiemo aikštelę užpylė skalda ir pradėjo savavališkai kloti trinkeles. Atsakovai kreipėsi į ieškovą su prašymu viską sutvarkyti, nes nuo trinkelių ir iš lietvamzdžių bėgo vanduo į atsakovų sklypą, bei priminė, kad nedavė sutikimo trinkeles kloti arčiau kaip vieno metro iki sklypo ribos. Šiais metais ieškovas įsirengė lietaus surinkimo lataką ir jį išvedė ant pagrindinio kelio. Ties atsakovų sklypu yra kelio nuolydis ir visus metus kiek jie gyvena, toje vietoje net po trumpo lietaus susidaro pelkė. Per žiemą dėl barstomos druskos ir tyvuliuojančioje pelkėje jau nunyko 7 tujos ir stipriai rūdija tvora. Dėl ieškovo neteisėto elgesio atsakovai kreipėsi į Inspekciją. Dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, kai savavališkai buvo nuardyta tvoros dalis, atsakovai buvo priversti pirkti tvoros elementus ir ją montuoti, tam išleido 104,62 eurus. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes jau daugiau nei metus laiko patiria nepatogumus, nemigą, pažeminimą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų bei neteisėtų reikalavimų, nenoro atlyginti padarytos žalos. Mano, kad jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis - 1000 Eur, yra protingas, pagrįstas ir proporcingas.
6. Ieškovas M. G. atsiliepime į pateiktą priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais, nes mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Ieškovas nesutinka, jog atsakovai patyrė turtinę žalą, nes užsitvėrė jiems priklausančią tvorą. Atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kad pagal pridedamą parduotuvės čekį medžiagas sunaudojo būtent tvoros atstatymui, be to, atsakovai užtvėrė tvorą nederindami su ieškovu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas (kaip teigiama priešieškinyje) ardė ir gadino jų turtą, taip pat nepateikė dokumentų, įrodančių sugadinto turto atkūrimui patirtas išlaidas. Atsakovai teigia, jog ieškovas išsakė jiems kokias tai nepagrįstas pretenzijas, sukėlusias nemigą, pažeminimą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodė, kad 2021 m. gruodžio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą, 2021 m. gruodžio 17d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2021 m. gruodžio 17 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą II-os grupės nesudėtingąjį, kitos inžinerinės paskirties statinį – apie 380 kv. m. ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, įvykdymo terminas 2022 m. birželio 17 d. Atsakydama į pirmą klausimą: „ar tokiai statybai, kurią vykdo M. G., reikalingas statybą leidžiantis dokumentas?“, nurodė, kad betoninių trinkelių kiemo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), yra mieste - statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Atsakydama į antrą klausimą: „ar M. G. turėjo teisę pradėti kloti trinkeles, neturėdamas kaimynų sutikimo?“, nurodė, kad Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (galiojanti redakcija nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) 7 priedo 3 punkte nurodyta, kad statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi. Atsižvelgiant į tai, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nenustatytas atstumas nuo adresu (duomenys neskelbtini), įrengtos kiemo aikštelės iki gretimo žemės sklypo, todėl atsakyti, ar M. G. turėjo teisę pradėti kloti trinkeles, neturėdamas kaimyno sutikimo, negali. Atsakydama į trečią klausimą nurodė, kad Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamentas atliko 2021 m. gruodžio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą vietoje ir surašė 2022 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad 2021 m. gruodžio 17 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdytas - savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Atsižvelgiant į 2022 m. liepos 1 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo ako išvadą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi Inspekcija 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu dėl vykdomojo dokumento vykdymo, kreipėsi į antstolį dėl 2021 m. gruodžio 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius priverstinio vykdymo. M. G. 2022 m. spalio 5 d. pateikė pranešimą Inspekcijai, kuriame nurodė, kad gavo leidimą statyti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektą „Kitos paskirties inžinerinio (12.) (aikštelės), (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas (savavalinė statyba). Inspekcija atliko leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą ir 2022 m. spalio 21 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Taip pat Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamentas 2022 m. spalio 25 d. atliko patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini), ir surašė 2022 m. spalio 26 d. Statinio atitikties projektui patikrinimo aktą, patikrinimo išvada: statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Inspekcijos Vakarų Lietuvos departamentas 2022 m. spalio 26 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad 2021 m. gruodžio 17 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas, pašalinti 2021 m. gruodžio 17 d. savavališkos statybos akte fiksuoti savavališkos statybos padariniai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai, leido ieškovui M. G. atlikti įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos be gretimo žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkų Ž. P. ir Ž. P. sutikimo; atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies, iš ieškovo M. G. priteisė 104,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas priteistą 604,62 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovų Ž. P. ir Ž. P. naudai.
Dėl ieškinio reikalavimų
9. Teismas nustatė, kad ieškovas, neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir gretimo sklypo savininkų raštiško sutikimo, atliko įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip per vieną metrą nuo gretimo žemės sklypo ribos, t. y. savavališkai pastatė apie 380 kv. m. ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
10. Ieškovui Inspekcija 2021 m. gruodžio 17 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą II-os grupės nesudėtingąjį, kitos inžinerinės paskirties statinį – apie 380 kv. m. ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, iki 2022 m. birželio 17 d.
11. Teismas nustatė, kad Inspekcijos 2021 m. gruodžio 17 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas. Ieškovas, parengęs statinio projektą, gavo iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 5 d. leidimą nesudėtingųjų statinių statybai Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas leidimas nėra nuginčytas.
12. Iš byloje esančio ieškovo Inspekcijai 2021 m. rugsėjo 6 d. rašyto paaiškinimo, teismas nustatė, kad ieškovas kiemą trinkelėmis išklojo pats 2021 metų balandžio mėnesį, vadinasi tuo laikotarpiu, kai atsakovai davė sutikimą nugriauti jų seną tvorą.
13. Teismas, remdamasis byloje esančiomis nuotraukomis ir Inspekcijos Situacijos schema, nustatė, kad ieškovo sklypas yra aukščiau nei atsakovų žemės sklypas. Ieškovo sklypas yra aukščiau apie 0,25 m, nei žemės sklypas Nr. 50. Byloje pateiktose nuotraukose, kurios darytos 2021 m. rugsėjo mėnesį, ieškovui kiemą jau išklojus trinkelėmis, aukščio skirtumas tarp ginčo šalių žemės sklypų akivaizdus, tačiau nuotraukoje nėra nei vienos tarp žemės sklypų nurudusios tujos, visos tujos žalios.
14. Teismas, atsižvelgęs į pačių atsakovų elgesį nuo 2018 metų iki 2021 metų, kai buvo vykdomi kiemo tvarkymo darbai, jog atsakovai jokių pretenzijų ieškovui dėl vykdomų kiemo darbų nereiškė, o elgėsi priešingai duodami žodinius leidimus (sutikimus) tolesniems ieškovo kiemo aikštelės darbams, padarė išvadą, jog atsakovai nepagrįstai atsisakė duoti ieškovui sutikimą.
Dėl priešieškinio reikalavimų
15. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovams priklausanti tvoros dalis buvo nugriauta ieškovo, atsakovams davus žodinį leidimą nugriauti seną tvorą ir jos vietoje iki 2021 m. liepos mėnesio pastatyti naują tvorą.
16. Teismas įvertino, kad atsakovai įrodė aplinkybes, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklausė atsakovams, todėl ir ieškovo veiksmai išardant ginčo tvorą ir jos neatstatant sutartu laiku iki 2021 m. liepos mėnesio, laikomi pažeidžiančiais atsakovų teises, o kartu ir neteisėtais.
17. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad dėl ieškovo veiksmų (nugriautos tvoros) atsakovams buvo sukeltos neigiamos pasekmės, jog atsakovai dėl vaikų saugumo patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Kadangi ieškovas savo veiksmais pažeidė atsakovų teises, jis laikomas atsakingu ir už atsakovams sukeltus nepatogumus, jų neigiamus išgyvenimus ir su tuo susijusius pakenkimus sveikatai, jeigu tokie buvo padaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovai Ž. P. ir Ž. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-73-1174/2023 dalį dėl ieškinio tenkinimo ir bylą išspręsti iš esmės: atmesti M. G. ieškinį arba panaikinus ginčijamą sprendimo dalį, bylą perduoti pirmai instancijai nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1 Skundžiamame sprendime nėra jokių pagrįstų motyvų, jog yra nustatytos išimtinės ar objektyvios priežastys, dėl kurių buvo pripažinta, jog ieškovo savavališka statyba nepažeidžia atsakovų teisių. Ieškovui statybos teisė jam priklausančiame žemės sklype nebuvo apribota, jis turėjo realią galimybę teisėtai statybai, bet jis pats tą suteiktą teisę pažeidė dėl nerūpestingumo, nes pateisinamų priežasčių pažeidimui nėra.
18.2. Be gretimo žemės sklypo savininkų Ž. P. ir Ž. P. sutikimo, nesilaikant įstatyme nustatyto atstumo, yra sudaromos sąlygos ignoruoti imperatyvius reikalavimus, bei pažeistos atsakovų teisės ir atsakovai prieš savo valią yra priversti atsisakyti jiems įstatyme suteiktų teisių apsaugos apimties.
18.3 Teismas yra nenuoseklus, vienu atveju leisdamas atlikti įvažiavimo į žemės sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieną metrą nuo sklypo ribos be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, tačiau tuo pačiu teigdamas, jog nėra aiškios sklypo ribos.
18.4 Pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepareikalavo ieškovo pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, dėl to liko nenustatytos kiemo aikštelės ribos, nenustatyta, kokio dydžio atsakovų teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, o tai, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
19. Ieškovas M. G. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1 Civilinis procesas pirmosios instancijos teisme vyko sklandžiai, jokių pažeidimų nebuvo padaryta, teismas tenkino visus šalių prašymus, buvo išklausytos šalys bei kviesti liudytojai.
19.2 Ieškovas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotai aplinkybei, jog atsakovų samprotavimai, jog ieškovas nevykdys taikaus susitarimo, todėl nuo gatvės vanduo bėgs į jų žemės sklypą ir toliau jų turtui darys žalą, liko neįrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
19.3 Teismo posėdžio metu ieškovas siūlė atsakovams įrengti lietaus vandens nutekėjimą (surinkimą) nuo trinkelių pagal atsakovų išsakytas pastabas, pageidavimus ar pan., prašė nurodyti, kokius reikalavimus turi ieškovas įvykdyti, jog atsakovai duotų sutikimą. Ieškovas kreipėsi dėl teisminės mediacijos ir buvo pasiruošęs tartis su atsakovais ir abiem šalims priimtinu būdu užbaigti trinkelių klojimo darbus. Deja, atsakovai nesuformulavo savo pageidavimų taip, kad juos būtų galima įgyvendinti, todėl mediacija buvo užbaigta nesudarius taikaus susitarimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, konkrečiai – dėl teisės atlikti įvažiavimo į sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis nesilaikant minimalaus norminiuose teisės aktuose nustatyto atstumo iki besiribojančio žemės sklypo be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui M. G. nuosavybės teise priklauso 0,22 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams Ž. P. ir Ž. P. priklauso gretimas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas, neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir raštiško gretimo žemės klypo savininkų (atsakovų Ž. P. ir Ž. P.) sutikimo, atliko įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip per vieną metrą nuo gretimo žemės sklypo ribos. Ieškovas savavališkos statybos padarinius pašalino, tačiau negavęs atsakovų sutikimo negali įteisinti įrengtos betoninėmis trinkelėmis išgrįstos kiemo aikštelės, nes įvažiavimas į sklypą yra arčiau negu vienas metras nuo atsakovų sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą patenkino ir leido atlikti įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip per vieną metrą nuo gretimo žemės sklypo ribos.
24. Apeliantai (atsakovai) nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodami tuo, kad ieškovas net nenurodo, kokiu atstumu nori daryti įvažiavimą. Ieškovas savavališkai įsirengė kiemo aikštelę ir įvažiavimą, jis imperatyvaus reikalavimo nepaisė ir toliau nepaiso. Teismo suteiktas leidimas sudaro sąlygas ignoruoti imperatyvius reikalavimus, o atsakovai prieš savo valią yra priversti atsisakyti jiems įstatyme suteiktų teisių apsaugos apimties. Teismas yra nenuoseklus, leisdamas atlikti įvažiavimo į žemės sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieną metrą nuo sklypo ribos be gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, tačiau tuo pačiu teigia, jog nėra aiškios sklypo ribos.
25. Statybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Norminius atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).
26. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2023, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 12 punkte, nustatyta, kad statinys kiemo aikštelė klasifikuojamas kaip kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 3 punkte, nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip vieno metro atstumu nuo sklypo ribos.
28. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų ribojimas. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
29. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus. Šį tikslą, be kita ko, atspindi ir šio atstumo skaičiavimo taisyklė: atstumas nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2023, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas, pradėdamas statyti II-os grupės nesudėtingąjį, kitos inžinerinės paskirties statinį – apie 380 m² ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę, privalėjo parengti statinio projektą, gauti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą, bei kaimynų atsakovų rašytinį sutikimą, jei betoninių trinkelių kiemo aikštelė buvo statoma arčiau kaip vieno metro atstumu nuo atsakovų sklypo ribos.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. spalio 6 d. raštu su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl ieškovo atlikto įvažiavimo į sklypą išgrindimo betoninėmis trinkelėmis statybos teisėtumo. 2021 m. gruodžio 17 d. Inspekcija, nustačiusi, kad ieškovas atliko minėtą įvažiavimą be statybą leidžiančio dokumento, nurodė ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti apie 380 kv. m. ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę. Ieškovas, gavęs Inspekcijos nurodymą nugriauti minėtą kiemo aikštelę, 2022 m. spalio 5 d. gavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos leidimą nesudėtingųjų statinių statybai pagal supaprastintą statybos projektą (savavalinė statyba). Inspekcija, atlikusi patikrinimą, padarė išvadą, kad 2021 m. gruodžio 17 d. Privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas.
32. Pažymėtina, kad Inspekcija patikrinimo metu, neradusi riboženklių, nenustatė atstumo nuo ieškovo įrengtos kiemo aikštelės iki gretimo apeliantų žemės sklypo. Byloje nei viena iš šalių nepateikė savo žemės sklypų planų, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek būtų pažeista nustatyta vieno metro riba tarp šalių esančių žemės sklypų. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti ir posėdžio metu ieškovas nurodė, kad trinkelės yra nuardytos, paliekant tarpą iki atsakovų sklypo ribos. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai iš esmės nėra aišku, kokiu konkrečiu atstumu ieškovas įrengė kiemo aikštelę, neišlaikydamas normatyvinio atstumo ir neturėdamas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo.
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegijos vertinimu, suformuota kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teisė statyti statinį be gretimo sklypo savininkų sutikimo arčiau nei teisės aktų numatomi atstumai yra išimtis iš bendros taisyklės, kai toks sutikimas yra privalomas, ir išimties taikymą turi pagrįsti tas, kas ja remiasi, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepareikalavo ieškovo pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, dėl to liko nenustatytos kiemo aikštelės ribos, nenustatyta, kokiu atstumu nuo atsakovų sklypo ribos yra aikštelė.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, negavęs raštiško sutikimo atlikti įvažiavimo į sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieną metrą nuo gretimo apeliantų žemės sklypo ribos, turi įrodyti, kad kiemo aikštelės įrengimas nepažeidžia gretimo žemės sklypo savininkų teisių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas teismui nepateikė žemės sklypo plano, ir/ar statybos projekto, o neturint duomenų apie žemės sklypų ribas, nėra galimybės nustatyti, kokiu atstumu ieškovo statoma kiemo aikštelė pažeidžia įstatymo nustatytą vieno metro atstumą. Nors ieškovas posėdžio metu nurodė, kad yra pasirengęs sutvarkyti lietaus vandens nubėgimą, įrengiant latakus, tačiau taip pat pripažino, jog kiemo aikštelės įrengimo projekte latakų įrengimas nėra numatytas. Ieškovas remiasi žodiniais paaiškinimais, kurie yra deklaratyvūs, ir neįrodo, kad ieškovas, būdamas atsakingu statytoju, nepažeis atsakovų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų teisių.
35. Sutiktina su apeliantų argumentu, kad ieškovui įteisinus atliktus statybos darbus, būtų pažeistos atsakovų teisės, esama padėtis pasikeistų iš esmės ir atsakovai prieš savo valią turėtų atsisakyti jiems įstatyme suteiktų teisių apsaugos apimties. Ieškovas turi statyti statinius taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, kartu apsaugoti trečiųjų asmenų nuosavybės teises.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Ieškovo materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) yra susijęs su pripažinimu jam teisės be atsakovų sutikimo įteisinti objektą – kiemo aikštelę, kurios vieta, ieškovo teigimu, yra istoriškai susiformavusi ir nekeičiama. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų dėl ieškovo teisės atlikti įvažiavimo į žemės sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieno metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos be savininkų sutikimo, ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
38. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra atlikti geodeziniai matavimai ir nustatyti ribožekliai, todėl nagrinėjant bylą iš naujo ieškovas įpareigotinas šiuos duomenis pateikti teismui. Taip pat turi būti pateikta projektinė dokumentacija, iš kurios būtų aišku, kokiu tiksliu atstumu nuo atsakovų sklypo ribos planuojama įrengti/yra įrengta kiemo aikštelė. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškinio reikalavimas leisti atlikti įvažiavimo išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieną metrą nuo sklypo ribos, tiek teismo sprendimo atitinkama rezoliucinė dalis suformuluoti teisiškai ydingai, nes lieka neaišku, kokiu konkrečiu atstumu nuo atsakovų sklypo ribos gali būti įrengiama kiemo aikštelė. Taigi, ieškovui turi būti pasiūlyta patikslinti ieškinio reikalavimus.
39. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl leidimo atlikti įvažiavimo į žemės sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieno metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos be savininkų sutikimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus dalį bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį dėl leidimo atlikti įvažiavimo į žemės sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieno metro atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos be savininkų sutikimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinys tenkintas, palikti nepakeistą.