- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- e2-288-1079/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01799-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- Ž. P.
- Advokatai
- Virginija Vainorienė, Saulius Kučys
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jekaterinai Mažonienei, Vilijai Rukšėnienei ir Rimai Butienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. P. ir Ž. P. dėl teisės atlikti įvažiavimo į sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip vieną metrą nuo sklypo ribos be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas leisti atlikti įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išgrindimą betoninėmis trinkelėmis 0,30 m atstumu nuo sklypo ribos be gretimo žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininkų Ž. P. ir Ž. P. sutikimo bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - žemės sklypas). 2022 m. birželio 21 d. ieškovas kreipėsi į atsakovus prašydamas rašytinio sutikimo įrengti betoninių trinkelių kiemo aikštelę arčiau kaip 1 m nuo tarpusavio sklypo ribos. 2022 m. liepos 7 d. atsakovai pateikė atsakymą, kuriame prieštaraujama dėl įvažiavimo į sklypą ir kiemo aikštelės išgrindimo betoninėmis trinkelėmis, nurodant, kad nuo trinkelių ir iš namo lietvamzdžių vanduo bėga į jų sklypą. 2022 m. rugpjūčio 18 d. buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas, paženklinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) teikiamas teismui. Ieškovas taip pat teikia teismui žemės sklypo planą. 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškovo užsakymu parengtas kitos paskirties inžinerinio statinio - aikštelės, adresas (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas. 2022 m. spalio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys (dokumentas teikiamas teismui). 2022 m. spalio 5 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesudėtingo statinio - kiemo aikštelės statybai (leidimas teikiamas teismui). Negavęs atsakovų sutikimo, ieškovas negali užbaigti statybos ir įsiteisinti įrengto objekto: betoninėmis trinkelėmis išgrįstos kiemo aikštelės su įvažiavimu į sklypą. Dalis tarp ieškovo pastato ir atsakovų žemės sklypo įrengto įvažiavimo į kiemą trinkelėmis buvo išgrįsta arčiau negu vienas metras nuo atsakovų sklypo ribos, nes palikti didesnį atstumą nėra galimybės (tada dalis įvažiavimo būtų išgrįsta, dalis ne). Atsakovams apskundus aikštelės įsirengimą, ieškovas, vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą, išardė aikštelės ir įvažiavimo pakraštį, kad jis nebūtų arčiau kaip vienas metras nuo atsakovų sklypo.
3. Ieškovas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į teismą, kad galėtų užbaigti statybas susidedant trinkeles arčiau nei 1 metro atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, nes tas įvažiavimas susiformavęs nuo senų laikų, o kaimynai neduoda sutikimo. Šiuo metu trinkelės yra nuardytos iki reikiamo atstumo. Sutikimas reikalingas, kadangi nebus galima įvažiuoti į kiemą. Kiemo plotis 385 cm – nuo namo sienos iki sklypo ribos. Sunku su didelėmis transporto priemonėmis – sunkvežimiu, patekti į kiemą, kadangi nuo namo stogo yra pakalimai, todėl negalima važiuoti arti namo sienos. Drenažo sistemą demontavo, kadangi kaimynai nedavė sutikimo, ir reikėjo atlaisvinti 1 metro atstumą iki sklypo ribos. Atsakovai leido perkasti jų sklypą, kad galėtų prijungti drenažo sistemą, jie buvo davę žodinį sutikimą. Latakas buvo įrengtas 30 cm nuo riboženklio, buvo išardyta eilė trinkelių ir įleistas latakas, bet dabar jis yra išardytas. Atliko kadastrinius matavimus, kad galėtų įsiteisinti kiemo aikštelės statybą. Elektros skydinė padaryta valdiškoje žemėje už sklypo ribos prie pagrindinio kelio. Kadastriniai matavimai atlikti 2022 m. rugpjūčio 18 d. Kiemo vartai įrengti 20-30 cm atstumu atitraukiant nuo sklypo ribos į savo pusę. Nuo riboženklio iki tvoros bortelio yra 17 cm atstumas, tvoros stulpai tebėra, bortelis yra 8 cm, 6 cm tvoros stulpelis, vandens latakas įsidėtų 13 cm, ir nuo riboženklio atsitrauktų 44 cm, tada prasidėtų trinkelės. Krašto aukštis 20 cm, įsileidžia į žemę, įleista 10-15 cm. Iki 2021 m. kiemą tvarkė apie 3-4 metus, 2015 m. nupirko sklypą, 2015-2016 m. pradėjo tvarkyti kiemą, 2020 m. sudėjo trinkeles. Tujos išrautos po trinkelių sudėjimo, jos buvo ieškovo pusėje. Nurodė, kad kaimynų sklype eina drenažinis vamzdis, kuris po žeme subėga į upelį, kaip matyti iš preliminaraus plano.
4. Ieškovo M. G. atstovė advokatė Virginija Vainorienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai bei palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Nurodė, kad ieškovas susitarė su atsakovais dėl tvoros nugriovimo ir betoninės aikštelės įrengimo. Ieškovas manė, jog projektas kaimo vietoje nesudėtingos kitos inžinerinės paskirties pastatams yra nereikalingas, todėl ieškovas nepaprašė atsakovų raštiško sutikimo. Pagrindas trinkelių klojimui turėjo susigulėti, tad atsakovai pastebėjo, kad nuo namo lietvamzdžių vanduo bėga ieškovo kieme ir kažkoks kiekis nuteka į atsakovų sklypą. Atsakovams išsakius pastabas ieškovo pagal visą sklypo ribą įrengė vandens surinkimo lataką, atsakovams tai netiko, todėl atsakovai pranešė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie neteisėtą statybą, dėl ko latakas buvo išardytas, nes pagal projektą jis neturėjo būti įrengtas. (Duomenys neskelbtini) seniūnas paaiškino, kad lietaus vanduo nubėga pagal nuolydį visa gatve į upelio pusę nuo atsakovų sklypo, o pelkės šaligatviuose telkšo visur, nes (duomenys neskelbtini) yra sugadinta, yra susiformavusios duobės. Vykdydamas privalomąjį nurodymą parengti projektą ieškovas kreipėsi į atsakovus 2022 m. birželio 21 d. prašydamas rašytinio sutikimo įrengti betoninę trinkelių kiemo aikštelę arčiau kaip 1 metro tarpusavio sklypo ribos, nurodydamas, kad aikštelės vieta kartu su įvažiavimu į sklypą yra istoriškai susiformavusi ir nekeičiama. Atsakovai 2022 m. liepos 7 d. pateikė atsakymą, kuria prieštaraujama dėl įvažiavimo į sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis arčiau kaip 1 m atstumu, nurodydami, kad nuo trinkelių ir iš namo lietvamzdžių bėga į jų sklypą vanduo. Nesutiktina su šiuo argumentu, nes ieškovo ir atsakovų žemės sklype įrengtas drenažas lietaus vandeniui. Atsakovams apie drenažą yra žinoma, nes tai patvirtino pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme. Lietaus vanduo iš drenažinių vamzdžių suteka į surenkamąjį šulinį ir iš jo nuteka į upelį. Atsakovams apskundus aikštelės įrengimą, ieškovas vykdydamas privalomąjį nurodymą išardė aikštelės ir įvažiavimo pakraštį, kad jis nebūtų arčiau kaip 1 metro atstumu iki atsakovo sklypo ir užsakė aikštelės įrengimo projektą. Pagal pateiktus dokumentus, ieškovas įvykdė privalomąjį nurodymą, tačiau vis tiek atsakovams netinka, nors trinkelės ir nuardytos. Negavęs atsakovų sutikimo ieškovas negali baigti projektavimo darbų ir įsiteisinti aikštelės statybos. 2024 m. gegužės 10 d. atliktas faktinių aplinkybių nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad žalios spalvos skystis nubėgo į upelį. Nurodo, kad ieškovo įrengta aikštelė niekaip nepažeidžia atsakovų teisės naudotis jiems priklausančiu sklypu, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovai Ž. P. ir Ž. P. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo pateiktu patikslintu ieškiniu nesutinka prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad ieškovui šalinant savavališkos statybos padarinius, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2022 m. spalio 5 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui M. G. suteikiama teisė žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) statyti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį - kiemo aikštelę. Statybą leidžiančio dokumento išdavimui ieškovas pateikė projektinės dokumentacijos sklypo planą, kuriame yra nurodytas statomos kiemo aikštelės atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra lygus 1,03 m. Jų atveju, kai teisės aktais yra nustatytas minimalus atstumas ne mažiau 1 m, o ieškovas prašo leisti atlikti įvažiavimo į savo žemės sklypą išgrindimą betoninėmis trinkelėmis 0,30 metro atstumu nuo atsakovų sklypo ribos be jų sutikimo, t. y. ieškovas pageidauja pažeisti minimalų atstumą net 70 proc., tai toks nukrypimas negali būti vertinamas kaip nedidelis ir nežymus, bei nepažeidžiantis gretimo sklypo savininkų teisių.
7. Atsakovė Ž. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutikimo neduoda, kadangi lietaus vanduo užtvindo jų sklypą, nes ieškovo sklypas yra aukščiau. Palikus 1 metro atstumą į jų sklypą vanduo esant nedideliam lietui susigeria į smėlį, tačiau esant smarkiam lietui vis tiek vanduo bėga į jų sklypą. Buvo davę žodinį sutikimą dėl tvoros, bet ne dėl trinkelių, prašė ieškovo užtverti tvorą, kadangi atsakovė turi mažamečius vaikus, kurių negalėjo palikti kieme be priežiūros, nes gyvena judrioje gatvėje. Tvoros negalėjo pastatyti į buvusią padėtį, kadangi trinkelių bortas buvo ant sklypo ribos ir jie negalėjo ant tos pačios ribos pastatyti tvoros, todėl tvorą atitraukė į savo sklypo pusę. Tujos buvo pasodintos 50 cm atstumu nuo sklypo ribos, tačiau vėliau tujas išrovė ir persodino sklypo gale. Sklypų aukščio skirtumas yra apie 30 cm. Nurodė, kad tai yra kaimyno problema, kad jis negali įvažiuoti su sunkiasvore technika, todėl ne jiems reikėtų atsisakyti savo teisės, o ieškovui susimažinti lūkesčius. Mano, kad latako įrengimas krašte vis tiek nepadėtų ir vanduo vis tiek bėgtų pas juos į sklypą. Nurodė, kad drenažo vamzdžių nėra nei jų, nei kaimyno sklype. Kasdami vartus pataikė į molinį vamzdį, tačiau nežino, koks ten vamzdis. Po namo lietvamzdžiais kieme yra šulinukai, todėl jie nei savo sklypo, nei kaimyno netvindo. Ieškovas turėtų pateikti duomenis, kad po trinkelėmis yra paklotas kažkoks lietui surinkti vamzdis. Nėra niekur nurodyta, kad toks latakas surinkti lietaus vandeniui egzistuoja. Neprašo panaikinti įvažiavimo, tačiau nori, kad lietaus vanduo nebebėgtų į jų sklypą. Nesutinka, kad ieškovui yra per mažas įvažiavimo atstumas, kadangi lieka virš 2 metrų atstumas. Nuardžius trinkeles jis puikiai patenka į savo žemės sklypą. Nurodo, kad nuardytas metras dalį problemos išsprendžia jeigu smarkiai nelyja. Nesutinka su mažesniu nei 1 metro atstumu dėl bėgančio vandens. Pas ieškovą kiemas netvinsta, todėl nežino kur jų drenažiniai vandenys subėga. Kaimynė nurodydama, kad atsakovai tvindo jos kiemą, jokių įrodymų nepateikė, ji pati tvindo savo sklypą. Jų sklype prie sklypo ribos su ieškovu yra pelkė, žolė nugeltonuoja. Mano, kad drenažiniai vamzdžiai išvesti į upelį, kuris yra už sklypo galo. Tujos išrautos 2021 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos nepamena. Ieškovo sklypas iškilęs 25 cm, nurodyta statybos inspekcijos pažymoje. Prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu atsakovas Ž. P. nurodė, kad kaimynystėje su ieškovu gyvena apie 6 metus. Surinkimo šulinys nežino, kaip atsirado šioje byloje, nes nėra šulinio. Tvorą atsitraukė į savo pusę, kadangi ieškovui išsiklojus kiemą trinkelėmis, žemė buvo sutrombuota, todėl negalėjo įkalti tvoros stulpelių. Žodinio sutikimo kelti sklypą, kloti trinkeles, nebuvo davęs, davė sutikimą tverti tvorą. Vanduo iš ieškovo sklypo bėga į jų sklypą.
Atsiliepimas
9. Atsakovų atstovas advokatas Saulius Kučys nurodė, kad šiai dienai yra pateikti sklypų ribų planai. Nurodė, kad iš pateiktų fotonuotraukų, matyti, kad esant lietui vanduo bėga nuo trinkelių, o nuardžius 1 m trinkelių, lietaus vanduo susigeria į žemę. Ieškovas prašo pažeisti įstatymo imperatyvą ir pašo leisti nesilaikyti nustatytų minimalių atstumų iki gretimo sklypo. Ieškinys galėtų būti tenkinamas, esant išskirtinėms aplinkybėms, jeigu ieškovas negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu arba prašomas pažeisti atstumas yra nedidelis. Ieškovas nurodė, kad negavęs sutikimo negali užbaigti statybos ir įregistruoti viešame registre. Ieškovas nurodė, kad negali įvažiuoti į kiemą su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis – traktoriumi John Deere, sunkvežimiais ar aukštesnėmis transporto priemonėmis, tačiau šios dvi aplinkybės nėra išskirtinės. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. supaprastinto statybos projekto (savavališka statyba) 6 lape, 3.2 punkte Statinio technologijos aprašymas, funkcinė schema: inžinerinis statinys yra pritaikomas žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio paskirties pastatais gyventojų poreikiams. Šalia esančios esamų pastatų, yra projektuojama / trinkelių aikštelė. Ji yra naudojama transporto priemonių (automobilių, dviračių) saugojimui ir laikymui, privažiavimui ir priėjimui prie esamų pastatų. Taigi automobiliai, sunkvežimiai ir traktoriai yra skirtingos kategorijos, todėl važiuojant su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima sugadinti trinkeles. Naujai pateiktame plane prie vandens surinkimo šulinio nuolydis yra 19 cm, o kitoje vietoje nuolydis 12 cm, todėl viso bėgančio vandens šulinys tikrai nesurinks. Asmuo neprivalo nurodyti nesutikimo priežasčių remiantis kasacinio teismo praktika, tačiau atsakovai grindžia savo atsisakymą, kadangi bėga vanduo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovų sklypas yra žemiau nei ieškovo, todėl reikalinga įrengti atraminę sienelę vandeniui sustabdyti. Nurodė, kad projekte net nenumatyta įrengti vandens nutekėjimo latako. Trinkelių plotis nuo namo sienos iki nuardytų trinkelių yra 3,27 m, todėl tai pakankamas atstumas transporto priemonėms įvažiuoti. Nemato jokių išskirtinių aplinkybių ieškinio tenkinimui, todėl prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojo K. K. parodymai, duoti 2023 m. vasario 15 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-73-1174/2023, kuriuose nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, kad jam yra žinoma apie tarp kaimynų kilusį ginčą, abi pusės buvo atvykusios, žino, kad ieškovo kieme buvo išdėtos trinkelės, kaimynai tam nepritarė. Nurodė, kad ieškovas buvo atvykęs dėl trinkelių išdėjimo, tačiau nurodė, kad tai ne seniūnijos kompetencija. Taip pat su seniūnu buvo kalbėta apie buvusias tujas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra sugadinta lietaus surinkimo sistema, kad ten nuolatos gatvėje kaupiasi vanduo, atsirado daug duobių skersai kelio. Nuolydis gatvėje yra į ieškovo pusę, todėl vanduo negalėtų nuo ieškovo bėgti į atsakovų pusę. Seniau ieškovo kieme buvo bordiūrai kažkokie. Šiuo metu yra rengiamas projektas dėl šios gatvės tvarkymo, tik neaišku ar bus įgyvendintas.
11. Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojo A. M. parodymai, duoti 2023 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-73-1174/2023, kuriuose nurodė, kad pažįsta tiek ieškovus tiek atsakovus, kadangi yra kaimynai. Pas ieškovą kieme jau 40 metų buvo įvažiavimas iš betono ar kokių tai plytelių, nurodė, jog gyvena priešais ieškovą ir atsakovus. Anksčiau tarp kaimynų buvo tvoros ir aukštos tujos, kas statė tvorą, nežino. Nematė, kada sena tvora buvo nuardyta, ieškovas kiemą tvarkė, gruntą pylė, trinkeles dėjo, darbai apie 2 metus vyko. Nemano, kad sklypas pasikeitė, yra kaip ir buvęs. Jam neteko matyti, kad nuo ieškovo kiemo į atsakovų pusę bėgtų vanduo. Nuo gatvės vanduo negali bėgti į atsakovų sklypą, nes nuolydis žemyn eina, tik žemyn vanduo gali bėgti. Nurodė, nežinantis ar gatvėje yra drenažas. Jų gatvėje dėl susikaupusio vandens visi turi problemų, yra šaltiniai abejose pusėse.
12. Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojos B. J. parodymai, duoti 2023 m. vasario 15 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-73-1174/2023, kuriuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1975 metų, kad yra atsakovų kaimynė. Žino, kad anksčiau buvo tarp kaimynų sena tvora, kas ją statė, negali nurodyti, tujos iš abiejų pusių buvo, taip pat tik žino, kad tarp kaimynų vyksta ginčas, kad neleidžia baigti kaimynams kiemo tvarkymo darbų. Paaiškino, kad nuo atsakovų sklypo ir nuo gatvės į jos sklypą taip pat bėga vanduo, bet ji jokių pretenzijų niekam nereiškia, nes jų gatvėje visur šlapia, vietovė šlapia. Privertė atsakovus nusipjauti tujas, kadangi buvo virš 3 metrų aukščio, su atsakove nedraugauja, yra problematiškas žmogus. Mano, kad atsakovai tiesiog pavydi savo kaimynams. Atsakovų namai toliau nuo ieškovo kiemo, ten negali vanduo bėgti. Ieškovai tiek lėšų sudėjo pradėję tvarkyti savo kiemą ir dabar negali baigti darbų, teismo prašė leisti ieškovui baigti tvarkytis kiemą.
13. Išvada teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija 2024 m. vasario 2 d. teismui pateiktame rašte dėl išvados neteikimo nurodė, kad ieškovui šalinant savavališkos statybos padarinius, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2022-10-05 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SLD), kuriuo statytojui M. G. suteikiama teisė žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) statyti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – kiemo aikštelę. SLD išdavimui pateiktos projektinės dokumentacijos sklypo (dangų ir pririšimo, aukščių) plane (brėžinio žymuo (duomenys neskelbtini)) nurodytas statomos kiemo aikštelės atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra lygus 1,03 m. Pažymėjo, kad tiek ieškovo noras įsirengti privačią aikštelę 0,30 m. atstumu nuo gretimo privačia nuosavybės forma valdomo sklypo ribos, tiek gretimo sklypo savininkų (atsakovų) reglamentuoto sutikimo nedavimas yra ieškovo ir atsakovų privačių interesų gynimas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra išreikšto viešojo intereso, susijusio su statyba, Inspekcijai nekyla pareiga teikti išvadą byloje. Specialiųjų žinių statybos srityje poreikis byloje pats savaime nepatvirtina, kad byloje reikalinga ginti viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys atmestas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 0,22 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui M. G.. Ieškovas 2022 m. birželio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovus prašydamas rašytinio sutikimo įrengti betoninių trinkelių kiemo aikštelę arčiau kaip 1 metro nuo tarpusavio sklypo ribos. Atsakovai 2022 m. liepos 7 d. pateikė atsakymą, kuriame prieštaraujama dėl įvažiavimo į sklypą ir kiemo aikštelės išgrindimo betoninėmis trinkelėmis, nurodant tik vieną argumentą, jog nuo trinkelių ir iš namo lietvamzdžių vanduo bėga į jų sklypą (ieškinio priedai CBP-3884).
21. Taigi nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus. Šį tikslą, be kita ko, atspindi ir šio atstumo skaičiavimo taisyklė: atstumas nuo statinio iki gretimo (kaimyninio) sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2023, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Ieškovas, pradėdamas statyti II-os grupės nesudėtingąjį, kitos inžinerinės paskirties statinį – apie 380 m² ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę, privalėjo parengti statinio projektą, gauti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą, bei kaimynų atsakovų rašytinį sutikimą, jei betoninių trinkelių kiemo aikštelė buvo statoma arčiau kaip vieno metro atstumu nuo atsakovų sklypo ribos.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2021 m. spalio 6 d. raštu su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl ieškovo atlikto įvažiavimo į sklypą išgrindimo betoninėmis trinkelėmis statybos teisėtumo. 2021 m. gruodžio 17 d. Inspekcija, nustačiusi, kad ieškovas atliko minėtą įvažiavimą be statybą leidžiančio dokumento, nurodė ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti apie 380 kv. m. ploto betoninių trinkelių kiemo aikštelę. Ieškovas, gavęs Inspekcijos nurodymą nugriauti minėtą kiemo aikštelę, 2022 m. spalio 5 d. gavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos leidimą nesudėtingųjų statinių statybai pagal supaprastintą statybos projektą (savavalinė statyba). Inspekcija, atlikusi patikrinimą, padarė išvadą, kad 2021 m. gruodžio 17 d. Privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas, t. y. ieškovas, vykdydamas Inspekcijos nurodymus, pašalino savavališkos statybos padarinius ir nuardė trinkeles, palikdamas 1 metro atstumą nuo iki sklypo ribos, kaip to reikalauja įstatymas. Vis tik, ieškovo tokia situacija netenkina, kadangi važiuojant į kiemą transporto priemone, tenka važiuoti ant nuardytų trinkelių, ir taip į kiemą nešasi smėlis, todėl prašo leisti įregistruoti kiemo aikštelė arčiau nei 1 metro atstumu iki gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininkų sutikimo.
24. Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimas „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) matininko R. S. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos (2024 m. sausio 15 d. DOK-1223 priedai).
25. Ieškovas teismo posėdžio metu pateikė preliminarų 2024 m. balandžio mėnesio, esamą sklypo ribų planą, su kuriuo bylos šalys susipažino bylos nagrinėjimo metu, iš kurio matyti, kad nuo riboženklio iki tvoros bortelio yra 17 cm žalios vejos tarpas, tvoros bortelis – 8 cm, tvoros stulpelis – 6 cm, vandens latakas – 13 cm, tad atstumas nuo riboženklio iki trinkelių šiai dienai yra 44 cm. Iš byloje pateikto G. T. sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelės plano M1:100, nustatyta, kad kiemo plotis yra 377 cm – nuo namo sienos iki betoninio vejos bortelio, kurio plotis yra 8 cm. Minėtame sklypo plane prie bendrųjų rodiklių nurodyta: pavadinimas – kitos paskirties inžinerinis statinys, 12, panaudojimas – kiemo aikštelė, privažiavimui, automobilių stovėjimo vietoms, daiktų laikymui ir kt. prie gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų (2024 m. balandžio 18 d. DOK-8895 priedas).
26. Atlikus kadastrinius matavimus bei nustačius sklypo ribas, ieškovo kiemo statinys (trinkelės) yra arčiau nei 1 metro atstumu, t. y. 44 cm iki gretimo sklypo ribos, nei tai numato įstatymas, kaip tai patvirtina ir nurodo ieškovas bylos nagrinėjimo metu.
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Suformuota kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teisė statyti statinį be gretimo sklypo savininkų sutikimo arčiau nei teisės aktų numatomi atstumai yra išimtis iš bendros taisyklės, kai toks sutikimas yra privalomas, ir išimties taikymą turi pagrįsti tas, kas ja remiasi, nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas.
28. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu išimties taikymą grindė tuo, kad yra ūkininkas, ir jam sunku patekti į savo žemės sklypą su sunkiasvorėmis transporto priemonės – traktoriumi ar sunkvežimiu, kadangi nuo namo stogo yra pakalimai išsikišę, todėl arti namo sienos važiuoti negali, tad nuardžius dalį trinkelių yra sunku patekti į kiemą. Taip pat ieškovas nurodė, kad kiemo aikštelės įvažiavimo vieta kartu su įvažiavimu į sklypą yra istoriškai susiformavusi ir nekeičiama.
29. Vis tik, ieškovas grįsdamas išimties taikymą, nenurodė išskirtinių, esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti esant būtinybę leisti atlikti įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., išgrindimą betoninėmis trinkelėmis 30 cm atstumu nuo sklypo ribos. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir nuardžius dalį trinkelių iki leistinos ribos, namo kiemo plotis nuo namo sienos iki nuardytų trinkelių ribos siekia 3,77 metro atstumą (kaip tai yra nurodyta 2022 m. rugsėjo 9 d. supaprastintos statybos projekto plane (2024 m. sausio 15 d. DOK-1223 priedas (teismui teiktas projekto originalas). Teismo vertinimu, tai yra pakankamas kiemo plotis į kiemą patekti transporto priemonėms. Net ir įvertinus stogo pakalimo išsikišimus, kuriuos įvardijo ieškovo pusė, išminusavus dar 40 cm, kiemo plotis nuo namo sienos iki įstatymų numatytos sklypo ribos siekia daugiau nei 3 metrų atstumą, kuris kaip jau buvo minėta yra pakankamas patekti į kiemą. Teismas, dėl ieškovo teiginių, kad jam sunku patekti būtent su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, pažymi, kad tiek 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikto projekto Kitos paskirties inžinerinio statinio (12.) (aikštelės), (duomenys neskelbtini)., supaprastinto statybos projekto (savavalinė statyba) 6 lape, 3.2 punkte Statinio technologijos aprašymas, funkcinė schema: inžinerinis statinys yra pritaikomas žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir pagalbinio ūkio paskirties pastatais gyventojų poreikiams. Šalia esančios esamų pastatų, yra projektuojama / trinkelių aikštelė. Ji yra naudojama transporto priemonių (automobilių, dviračių) saugojimui ir laikymui, privažiavimui ir priėjimui prie esamų pastatų, tiek sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelės plano M1:100, prie bendrųjų rodiklių nurodyta: pavadinimas – kitos paskirties inžinerinis statinys, 12, panaudojimas – kiemo aikštelė, privažiavimui, automobilių stovėjimo vietoms, daiktų laikymui ir kt. prie gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų. Teismo vertinimu, gyvenamasis namas su kiemo aikštele suprojektuotas transporto priemonių – automobilių laikymui, o ne sunkiasvorių transporto priemonių – traktorių, sunkvežimių laikymui, ir ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, leidžiančia nukrypti nuo įstatyme nustatyto 1 metro atstumo iki gretimo sklypo ribų. Be to, ieškovas neteikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jam būtinybę laikyti sunkiasvorę žemės ūkio techniką gyvenamojo namo kieme, taip pat ir tai, kad jis yra ūkininkas bei nurodytos technikos valdytojas.
30. Pažymėtina tai, kad atsakovės į bylą teikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti ieškovo sklypo vaizdai lietaus metu, patvirtina atsakovės teismo posėdžio metu nurodytas, nesutikimo įrengti aikštelę arčiau nei 1 metro atstumu, priežastis, nes iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad lyjant lietui vanduo iš ieškovo sklypo bėga į atsakovų sklypą (2024 m. balandžio 29 d. DOK-9729 priedas CD diskas).
31. Kaip minėta, sprendimo 20-21 punktuose, statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus yra imperatyvaus pobūdžio ir jomis yra siekiama apsaugoti gretimo sklypo savininkų (valdytojų) interesus, todėl teismo vertinimu tik esant ypatingai išimtinėms aplinkybėms yra galimas nukrypimas nuo jų.
32. Įvertinus bylos medžiagą, į tai, kad ginčas šioje byloje būtent kilo dėl atsakovų nesutikimo įsirengti kiemo aikštelę trinkelėmis arčiau nei 1 metru atstumu, teismas išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė esminių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo įstatyme įtvirtino 1 metro atstumo, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
34. Atsakovų Ž. P. ir Ž. P. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus sudaro 4400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 135 Eur žyminis mokestis (25,00 Eur priešieškinys, 110,00 Eur apeliacinis skundas), iš viso 4535 Eur.
35. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurių 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, jog atsakovų prašoma priteisti suma už advokato parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, neviršija minėto įsakymo 7, 8.2, 8.16; 8.18, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat, bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų bei kitų prašymų skaičių, laiko sąnaudas, teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, neturi pagrindo mažinti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, dėl ko iš ieškovo atsakovams priteistinos 4535 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
36. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 15,60 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini):
– 4535,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), valstybei 15,60 Eur (penkiolikos eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.