Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-682-1170/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: II-682-1170/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00784-2023-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Justyna Žukovska-Pečiulienė
Pažeidėjas: O. S.
Advokatai: Kęstutis Leimonas

Kategorijos

9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
19.18Tarptautinių sankcijų pažeidimas (ANK 515 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas Nr. II-682-1170/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00784-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 19.18; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai O. S., ir jos įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Leimonui,

dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 1 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) O. S. buvo pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje bei 515 straipsnio 1 dalyje, o būtent – ji 2023 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove 2023 m. vasario 24 d. MDAS priemonėms pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje buvo deklaruotos prekės - skirstomasis agentas (duomenys neskelbtini), kuris turi atskyrimo ir tepimo savybių bei naudojamas elastomerų gamyboje, prekės kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas – (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys. Atlikus mėginio tyrimą, buvo nustatyta, kad deklaruotas prekės neteisingai suklasifikuotos. Pagal gautą prekių klasifikavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas prekės kodas - (duomenys neskelbtini) keičiasi į KN kodą (duomenys neskelbtini), kuriam taikomos sankcijos pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014, 3k straipsnį. Konstatuota, kad deklaracijoje buvo pateikta neteisinga informacija apie prekės kodą, kas turi tiesioginę įtaką sankcijų draudimų taikymui. Pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, kai draudžiama parduoti, tiekti ar eksportuoti dvejopo naudojimo prekes ar technologijas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), jeigu tie objektai yra ar gali būti skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam vartotojui. (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė O. S., eksporto deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis apie prekes, t.y. deklaravo neteisingu prekės kodu, tuo bandydama išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų, savo veika pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 punktą, Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014, 3k straipsnį. Už ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus O. S. paskirta galutinė 1900 Eur dydžio bauda (b. l. 9-10).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. gynėjas Kęstutis Leimonas pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašoma šį Nutarimą panaikinti. Anot advokato, O. S. (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ siųstą prekę klasifikavo pagal minėtos bendrovės pateiktus duomenis ir informaciją. Pastaroji 2023 m. gegužės 22 d. administracinę nuobaudą paskyrusiai Vilniaus teritorinei muitinei bylos nagrinėjimo metu ikiteisminėje stadijoje pateikė prekių siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 9 d. raštą, kuriame ši bendrovė paaiškino, kad ji muitinės dokumentuose nurodė prekės KN kodą būtent - (duomenys neskelbtini). Anot bendrovės šis prekės kodas buvo nurodytas išimtinai savo išankstine nuožiūra ir valia, kadangi bendrovės nuomone nurodytas prekių kodas geriausiai atitiko jų cheminę sudėtį. Akivaizdu, kad O. S. negalėjo žinoti tokios bendrovės išankstinės pozicijos dėl bendrovės pasirinkto prekių kodo, nes apie tai nebuvo informuota iki prekių sulaikymo Vilniaus teritorinėje muitinėje. Jeigu prekių siuntėjas jai būtų pateikęs šią informaciją prieš pateikiant eksporto deklaraciją muitiniam įforminimui, O. S. be jokios abejonės būtų inicijavusi mėginių paėmimą tyrimui. Kadangi (duomenys neskelbtini) bendrovė nuslėpė šį faktą nuo O. S., jos atsakingas asmuo, o ne ji turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn. O. S. kaltės nebuvimą jos veiksmuose patvirtina ir faktas, kad po prekių sulaikymo Vilniaus teritorinėje muitinėje ji nedelsiant raštu pareikalavo iš jos kolegų, kurie anksčiau formino prekių siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ gabenamas analogiškas prekes tam pačiam gavėjui, paaiškinimo, kodėl jai pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas kitas prekės kodas ir gavo prekių siuntėjo minėtą raštą. O. S. administracinę nuobaudą paskyrusi Vilniaus teritorinė muitinė nenustatė subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, o jų nenustačius, ši negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Pareiškėja pateikė žodinį paaiškinimą administracinį nusižengimą nagrinėjusiam Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnui, kad ji atliko sistemingus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, prieš pateikdama eksporto deklaraciją muitiniam įforminimui, kuriais patikrino deklaruotų prekių kodą ir siekė išsiaiškinti ar gabenamoms prekėms nėra taikomos tarptautinės sankcijos. Ji išanalizavo jai pateiktus prekių dokumentus (kontraktą tarp prekių siuntėjo ir gavėjo, prekių gabenimo važtaraštį, prekių analizės sertifikatą), taip pat atliko vizualinę prekių apžiūrą ir padarė fotonuotraukas, kuriose pastebėjo, kad ant prekių talpų yra nurodytas analogiškas prekių kodas, kaip ir ant prekių dokumentuose, o firminės prekių talpos yra supakuotos ir užplombuotos originaliais bei nepažeistais prekių siuntėjo apsauginiais lipdukais, taip pat atliko prekių klasifikavimo kodo paiešką ES Privalomosios Tarifinės Informacijos duomenų bazėje, patikrino ar gabenama prekė nėra įtraukta į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 sankcionuojamų prekių sąrašą, užklausė bendradarbių ar prekių siuntėjas anksčiau gabeno šia prekę su KN kodu (duomenys neskelbtini), kadangi gabenamas prekes deklaravo pirmą kartą, ir sužinojo, kad aptariama (duomenys neskelbtini) bendrovė gabena skirstomąjį agentą „(duomenys neskelbtini)“ tam pačiam gavėjui nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. Advokato teigimu, kadangi prekių siuntėją ir gavėją sieja ilgalaikiai verslo santykiai, O. S. nekilo abejonių dėl priekių siuntėjo sąžiningumo, todėl ji negalėjo numatyti, kad prekių siuntėjas gabena prekes kitu kodu negu deklaruotos, ir kurios yra sankcionuotos. Abejonių jai nekilo ir dėl to, kad prekės buvo gabenamos siuntėjo firminėse talpose su apsauginiais nepažeistais lipdukais. Ji, teikdama eksporto deklaraciją muitiniam įforminimui, buvo įsitikinusi, kad veikia teisėtai, deklaruoja prekes, kurios yra leidžiamos tarptautinės prekybos objektas ir nėra įtrauktos į sankcionuojamų prekių sąrašą. Kartu Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodyta, kad O. S. nėra jai inkriminuotų administracinių nusižengimų subjektas dėl prekių siuntėjo atstovavimo muitinėje tiesioginio atstovavimo būdu, nurodyto Sąjungos muitinės kodekso 18 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kadangi būtent prekių siuntėjas yra atsakingas už įgalioto subjekto (atstovo) veiksmus muitinėje. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. įgalioto atstovo skunde nurodyta ir tai, O. S. ir jos atstovas prašė administracinio nusižengimo protokolą nagrinėjusį pareigūną skirti jai minimalią ar švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą baudą. 2023 m. gegužės 22 d. administracinio nusižengimo protokolo nagrinėjimo metu pastaroji ir jos atstovas pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus, patvirtinančius administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą pareiškėjos veiksmuose, tačiau neprašė skirti jai minimalios baudos (b. l. 5-8).

Atsiliepimas

Institucija pateiktame atsiliepime į O. S. atstovo advokato K. L. skundą nurodė, kad skunde yra nepagrįstai bandoma administracinę atsakomybę perkelti eksportuotojo atstovui, nurodžiusiam prekių KN kodą krovinių dokumentuose. Teisės aktai aiškiai reglamentuoja asmenų, teikiančių muitinei deklaracijas atsakomybę. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Komisijos deleguotojo 2015 m. liepos 28 d. reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje numatyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Taigi, prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus, o tą užtikrinti turi deklaraciją pateikęs asmuo. Pateikus netikslius, neišsamius, neteisingus duomenis deklaracijoje kyla atsakomybė, numatyta ANK 212 straipsnyje. Akivaizdu, jog O. S., pateikdama muitinei eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tapo atsakinga ir už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame atsiliepime Institucija taip pat nurodė, kad skunde nepagrįstai teigiama, kad O. S. administracinėn atsakomybėn patraukta, nenustačius subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių. Pagal galiojančią teismų praktiką muitinės tarpininko atsakomybės nepaneigia tas faktas, kad atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, kadangi muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekės kodus. Be kita ko, Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad vien tai, O. S. duomenis deklaracijoje nurodė pagal pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būtent ji, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Nors O. S., apart siuntėjo nurodyto prekės kodo, neturėjo jokių kitų prekės kodą objektyviai pagrindžiančių duomenų, pavyzdžiui, laboratorijos išvadų, eksportuotojui išduotos Privalomosios tarifinės informacijos ir pan., tačiau, elgdamasi rūpestingai, privalėjo imtis veiksmų ir išnaudoti visas teisės aktų leidžiamas priemones teisingam prekių kodui nustatyti, o juos nustačius įvertinti, ar prekėms taikomi draudimai ir apribojimai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad O. S. deklaruotos prekės buvo gabentos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), didelė dalis prekių, klasifikuojamų atitinkamai kodais, nuo 2022 m. vasario 24 d. buvo įtrauktos į draudžiamų parduoti, tiekti, perduoti ir eksportuoti į (duomenys neskelbtini) prekių sąrašą, todėl akivaizdžiai kilo rizika, kad gali būti bandoma išvengti draudimų, parenkant prekėms KN kodus, kurie nėra įtraukti į draudžiamų prekių sąrašą. Dėl minėtos priežasties, bet kokių prekių eksportas į (duomenys neskelbtini) turėjo būti kaip padidintos rizikos, o eksportuotojų teikiama informacija negalėjo būti vertinama kaip patikima. Juo labiau, kaip nurodyta pačiame O. S. skunde, ji po nustatyto pažeidimo fakto kreipėsi į prekes importuojančią įmonę, ir sužinojo, kad prekė anksčiau buvo deklaruota kita kodu. Akivaizdu, kad ji turėjo galimybę sužinoti kokiu būdu prekės buvo gabentos anksčiau, tačiau tų veiksmų nesiėmė (b. l. 47-49).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra kaip vežėjas, logistika užsiimanti įmonė. Jų skyriaus muitinės tarpininkai, tuo pačiu ir sandėliavimo patalpos, tai yra naujai atidarytas skyrius. Yra keletas skyrių, būtent (duomenys neskelbtini). Tam, kad sumažinti visą lokaciją, sandėliavimą skirtingose vietose, tas skyrius ir buvo atidarytas. Iš visų kitų sandėlių prekės turėjo važiuoti tik per juos. Tokiu būdu atsirado pas juos klientas „(duomenys neskelbtini)“. Šios prekės vežamos buvo ir anksčiau. Tai yra ilgalaikiai santykiai tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą kartą vadybininkas atsivežė šias prekes į jų sandėlį. Pirmiausiai yra dokumentų sutikrinimas su prekėmis. Buvo padarytos nuotraukos, pačios bačkos, jų žymėjimas atitiko pateiktą informaciją dokumentuose. Po kurio laiko jie sandėliavo šį krovinį sandėlyje iki tol, kol vadybininkai pastatė mašiną išvežimui. Buvo jau pilnas išvežimas į paskirties vietą. Tuo metu, kai jau turėjo būti forminimas, buvo patikrinta ir pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ar nėra sankcionuotų įmonių sąraše. Pats prekės kodas yra pateiktas pačioje sąskaitos faktūroje. Patikrintas pagal sankcijų paketuose draudžiamų prekių išvežimas. Šio kodo pagal sąrašą nebuvo. Prie dokumentų buvo analizės sertifikatas, kuriame nurodoma prekių analizė, kuri atitinka partijos numerį. Buvo pateikti cheminės medžiagos saugos lapai. Pati prekė pagal žymėjimąsi atitiko originalią pakuotę. Nebuvo jokio įtarimo, kad kažkas negerai su ta preke. Sąskaita-faktūra nebuvo siunčiama el. paštu, buvo atvežta kartu su prekėmis. Yra atvejų kai su kroviniu nėra atvykę dokumentai, o kai jie persiunčiami paštu yra rizikos faktorius, o čia buvo pateikti iš siuntėjo dokumentai. Ne pirmus metus „(duomenys neskelbtini)“ vežė „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. Jie negalėjo įtarti, kad dokumentuose galėjo būti įrašytas neteisingas kodas. Šioje siuntoje viskas atitiko. Deklaracija buvo pateikta į sistemą. Jie kaip tarpininkai nemato visos istorijos. Apie tai, kad prekė buvo forminama ir anksčiau Lietuvoje, ji negalėjo tokios informacijos matyti. Muitinė savo sistemoje mato tokią informaciją. Kai ji išsiuntė deklaraciją į sistemą, jos iš karto inspektorius elektroniniu būdu pasidomėjo kodėl neatitinka. Kad šitas klientas vežė prekes būtent su tokiu kodu, o pas jus pateiktas toks. Tuo metu tik kilo klausimas. Buvo užklausta vadybininko, kuris atvežė jiems prekes. Susirašinėjime galėtumėte pamatyti jos reakciją. Ji klausė kuriose vietose ir kodėl nebuvo informuota. Buvo perklausta vadybininko ir tik tada pradėjo lįsti paaiškinimai ir neatitikimai, apie kuriuos ji tikrai nebuvo informuota. Pagal visus požymius, kuriuos galėjo patikrinti, visas patikrinimas buvo atliktas. Jie buvo kaip vežėjai ir jie sandėliavo kaip jiems patogiau, kaip vadybininkai. Specialiai buvo atidarytas jų skyrius, kad tai būtų vienoje vietoje. Kad iš vienos vietos būtų forminimas. Vadybininkai vežė. Jų įmonėje šių prekių deklaravimas buvo pirmą kartą. Anksčiau vežė ir tas pačias prekes, deklaravo kiti terminalai. Jie istorijos nemato. Su vadybininku dėl tos pačios prekės bendravo, sakė, kad buvo gabentos, bet, kad buvo formintos jai pranešta nebuvo. Jie teiravosi kaip yra deklaruojama, bet jiems nebuvo pranešta. Šitos prekės atvažiavo pas juos neužmuitintos, jie turėjome išleisti į (duomenys neskelbtini). Įtarimo dėl netinkamo kodo nekilo. Jeigu kyla abejonių, pvz. nėra žymėjimo ant krovinio, nepateiktas „invoice“ prekės kodo. Pati prekė pagal kodą, kuris buvo pateiktas dokumentuose, patikrintas. Jis nėra sankcionuotas, pačios įmonės nėra sankcionuotų sąraše. Yra ilgalaikė sutartis, sutarties priede yra nurodytos tos pačios prekės su tuo pačiu pavadinimu. Viskas atitiko, nebuvo nesutapimų dokumentuose dėl tos pačios prekės. Jeigu kylą įtarimų, jie gali patikrinti prekę. Jie su klientais tiesiogiai nebendrauja, bendrauja vadybininkai. Pats vadybininkas yra (duomenys neskelbtini). Prieš tai jai nebuvo pateikta informacija. Kai susižinojo, kad vežė kitu kodu, tas kodas yra sankcionuotų prekių sąraše. Ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jai yra asmeninis faktorius, tai jai nepriimtina. Ji norėtų įrodyti, kad nebuvo jos kaltės. Dokumentai ir prekės buvo pateiktos tvarkingai. Inspektorius inicijavo prekės patikrinimą. Jie mato tik savo deklaravimo sistemą. Jų įmonė turi skirtingose šalyse savo filialus. Tas vadybininkas yra iš (duomenys neskelbtini). Nekilo įtarimo, tas pats vadybininkas veža iš (duomenys neskelbtini) į Europos sąjungą. Tas pats vadybininkas kuruoja iš kitų šalių vežimus, būdamas kitoje šalyje. Taip, jai yra žinoma dėl reglamentų dėl sankcijų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Informacija yra visą laiką atnaujinama. Šitai įmonei pirmą kartą deklaravo. Prekės tikrai buvo patikrintos. Kodas buvo patikrintas, ar siuntėjas, gavėjas nėra sankcionuojamų įmonių sąraše, patikrinta ilgalaikė sutartis, analizės sertifikatas, saugos duomenų lapas. Jeigu prekės neatitinka, jie žinome kaip elgtis. Imami mėginiai savo iniciatyva. Po tokio įvykio dėl siuntėjo nesąžiningumo, jeigu atvyksta cheminės medžiagos, jie prašo papildomų dokumentų. Jeigu nepateikia, siūlo atlikti laboratorinę analizę. Šis raštas pirminis apie prekių sudėtį, kuris paduodamas su prekėmis. Dėl kodo nustatymo kur „(duomenys neskelbtini)“ , tai buvo po pačio įvykio. Reikalavimų sistemoje papildomų nėra. Ji (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) metus. O. S. taip pat papildė, kad byloje yra susirašinėjimas su inspektoriumi, kuris paklausė kaip ji galėtų paaiškinti, kodėl anksčiau ta prekė buvo deklaruojama vienu kodu, o ji dabar pateikia kitu. Buvo atsakyta, kad jų įmonė pirmą kartą deklaruoja šias prekes ir jiems dokumentuose pateiktas toks kodas. Po to jie paprašė papildomų dokumentų. Kai buvo sistemoje informacija, kad bus imamas mėginys, jie susisiekė su jų postu, jie paklausė ko iš jų reikia. Jiems buvo pasakyta, kad jie turi atvykti. Atvyko su kolege, reikalinga buvo talpa mėginio paėmimui. Jie reagavo operatyviai - nuvažiavo, įsigijo talpą, atvežė, buvo pasakyta, kad turi atnešti tą mėginį. Kartu su vairuotoju mėginį ėmė ji, kolegė stovėjo šalia, dalyvavo dar vienas vairuotojas šalia. Buvo paimtas mėginys ir priduotas muitinės pareigūnams antrame aukšte priėmimo langelyje. Su J. B. bendravo. Fiziškai ji nedalyvavo. Kai jie atvežė buteliukus, buvo praprašyta paimti mėginį ir visame procese dalyvavo ji ir vairuotojas, jo kolegė fotografavo. Pačios pareigūnės nebuvo. Ji ne pirmus metus dirba šiame poste, todėl ją pažinojo ir pasitikėjo. Kai jie pasiėmė skystį, ji nunešė į viršų buteliukus, taip pat pasirašė, kad buvo paimtas mėginys. Anksčiau jai nebuvo tekę imti pačiai mėginį. Protokole ji pastabų nenurodė, nesiginčijo. Mėginių paėmimo metu pačios inspektorės nebuvo. Labai gudriai vairuotojas sugalvojo traukti skystį iš pačios bačkos - vairuotojas geležiniu strypu, užspausdamas orą, traukė skystį. Panašiai kaip kraują iš piršto. Vamzdys nebuvo naujas, šiek tiek parūdijęs. Ant jo teoriškai galėjo būti kitų medžiagų. Kai jie galvojo kaip ištraukti tą skystį, tai šalia stovėjęs vairuotojas, pasiūlė tą vamzdį, jie nesiginčijo su muitine. Buvo pasakyta ir taip jie padarė. Mėginys buvo paimtas iš šitos siuntos, kuri buvo sulaikyta, iš vienos bačkos. Jeigu būtų jos dokumentai ir būtų nurodytas šis kodas, kuriuo iš (duomenys neskelbtini) pateikė, tai deklaracija nebūtų forminta. Kodas yra sankcionuotas, jis būtų patikrintas. Jeigu būtų žinojusi, kad tarifinis kodas yra sankcijų pakete, tai tikrai nebūtų forminama, būtų kitaip su klientu reaguota (b. l. 97-100, 177-183).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. S. parodė, kad muitinės laboratorijos vaidmuo šitame procese yra toks, kad tai yra eilinis mėginys pateiktas iš jų užsakovo. Užsakovas yra Vilniaus teritorinė muitinė, kuri kovo 1 d. pristatė mėginį su prašymu skubia tvarka ištirti prekę ir patikrinti prekės kodą - kokiu kodu deklaruota prekė ir kokiu kodu važiuoja per sieną. Atlikus tyrimus ir patikrinus prekės paskirtį, aprašymą, duomenų saugos lapus ir sudėtį, muitinės laboratorija remiantis išvada, analizės rezultatais ir pateiktais dokumentais, parašė rekomenduojamą kodą. Yra toks muitinės klasifikatorius, kuriame surašytos visos prekės, susistemintos. Prekės yra klasifikuojamos pagal sudėtį, pagal jų paskirtį, pagal pateikimo būdą. Priklausomai nuo to kokią gauni prekę, pasižiūri į kokią klasifikatoriaus dalį tą prekę galima priskirti. Šiuo atveju preparatas buvo žinomas, jo pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pateiktas prekės duomenų saugos lapas, nurodyta prekės paskirtis. Duomenų saugos lape yra nurodyta prakės dalinė sudėtis. Buvo parašyta, kad yra daugiau negu 60, mažiau negu 70 proc. tirpiklio ir kad tai yra skaidrus, neklampus skystis. Buvo atlikti tyrimai. Ir patvirtinta, kad iš tikrųjų prekės sudėtyje yra naftos angliavandeniliai. Remiantis jų tyrimais, tuo kad prekė yra atpalaiduojantis agentas, tepimo agentas, jie žiūri kurioje vietoje turi būti klasifikuojama ta prekė. Šį kartą prekė buvo rekomenduota Vilniaus teritorinei muitinei klasifikuoti (duomenys neskelbtini) pozicijoje. Nekilo abejonių, kad ši prekės pozicija yra pati tinkamiausia. Importo metu, postas paima mėginį, kuris atkeliauja į muitinės laboratoriją su tikslu patikrinti ar prekė atitinka. Prekė buvo nupilta, užplombuota muitinės mėginių maišelyje. Jiems pakanka to kiekio. Paima muitinės pareigūnai ir pristato į muitinės laboratorijas. Šiuo metu jai nekilo įtarimo dėl to, kad yra pateiktas duomenų saugos lapas ir patikrinus cheminiais tyrimais, jie rado visus dalykus. Jie neturėjo abejonių dėl kodo, kurį jie nustatė. Klasifikatorius yra viešai prieinamas, internete galima pamatyti. Buvo užuominų, kad prekė (duomenys neskelbtini) pozicijoje labiau tinkamesnė. Paskyrimas yra aiškus, nes tiesiai yra paminėtas pavadinime. Duomenų saugos lapas privalo būti pateiktas. Mėginio ėmimo protokolo numeris 2023-02-27 (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mėginių ėmimo tvarka. Dokumentuose nurodoma kas paima mėginį. Kiti asmenys, deklarantai neturi teisės imti mėginį, bet turi teisę dalyvauti. Mėginio ėmimo protokole yra O. S. parašas, kad dalyvavo imant mėginį ir neturi pretenzijų. Mėginį paėmė J. B.. Analizės sertifikatas nebuvo pateiktas, buvo pateiktas prekės duomenų saugos lapas. Duomenų saugo lape yra dalinai nurodyta sudėtis. Rodiklių specifikacija nėra vertinama. Yra atliekami tyrimai, kurie būtini prekės kodui nustatyti. Analizė atliekam dujų chromatografu ir yra atliekama infraraudonųjų spindulių spektrometrija. Šiuo atveju duomenų saugos lape nebuvo pateikta, kad sudėtyje yra silikono. Suprantama buvo tik iš pavadinimo. Muitinės pareigūnai gali kreiptis į juos su klausimais. Liudytoja papildomai paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai skirtingų Europos Sąjungos valstybių muitinės laboratorijos teikia skirtingus kodus dėl prekių klasifikavimo rūšies. Yra tikrinami visi duomenys ar atitinka nurodyta preke. Tačiau būna, kad atitinka, bet nuomonės nesutampa, tai muitinės departamento atstovai kreipiasi į tos šalies tarifų skyrių dėl tam tikrų paaiškinimų. Šiuo atveju nėra atliktas toks kaip cheminis tyrimas ir informacija šiame dokumente yra apibendrinta ten, kur pateikė šio dokumento užsakovas. Tai ką jis pateikė, remiantys tais duomenimis, parengiamas šis dokumentas. Šiuo atveju nesutampa su jai pateiktu duomenų saugos lapu. Nėra išsamaus aprašymo kam yra skirta prekė. Visoms prekėms gali būti suteiktas kodas, jeigu užtenka popierinių duomenų, tačiau ji nemato pilnos sudėties. Neatliekamas tyrimas, jeigu pateikti visi duomenys. Muitinės laboratorija atliko tyrimus. Iš išvados nesimato ar (duomenys neskelbtini) muitinė atliko tyrimus. Muitinės departamento tarifų skyrius turi teisę pateikti prašymą (duomenys neskelbtini) muitinei, jeigu nesutampa nuomonės. Ji iš dokumentų nėra tikra, ar tai yra tas pats produktas, nes kai gavo mėginiui, tarifinės informacijos nebuvo. Iš pateiktų duomenų surašė savo tyrimo dokumentą. Nėra aišku ar tai yra visiškai ta pati prekė. Mėginį yra galimybė tirti, bet turi būti išsamus prekės aprašymas. Remiantis visais paaiškinimais ir pastabomis, jeigu tai yra ta pati prekė, tai jie galėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini) muitinę. Ji negali garantuoti kitų institucijų veiksmų, bet tas, kas jiems buvo pateikta, galvoja, kad Lietuvos muitinės nurodytas kodas yra teisingas. Teisiškai Lietuvos muitinės dokumentas yra išduotas gerokai anksčiau, negu išduotas tas velėsis dokumentas. Ar kodas patenka į sankcionuotų prekių sąrašą, ar ne, vis tiek tas kodas yra nustatinėjamas remiantis paaiškinimais ir tyrimais. Laboratorija gavo mėginį tyrimui kovo 1 d., muitinės deklaracija buvo vasario 24 d., todėl ji ir toliau lieka prie savo nuomonės. Prekė turėtų būti klasifikuota ten, kur ir ji suklasifikavo (b. l. 118-121, 177-183).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. F. parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, šių metų sausį, vasario pradžioje šias prekes tiekė į (duomenys neskelbtini) esančią įmonę. Jis pakeitė tarifą, kuris yra deklaruotas. Gaminis vadinasi „(duomenys neskelbtini)“. Šitą produktą jie tiekė tai įmonei maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nuo (duomenys neskelbtini) metų tiekė šį gaminį, jo kodas buvo (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirminiu silikono pagrindu. Pats klientas paprašė (duomenys neskelbtini) m. pakeisti tą kodą į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad importuojant tas prekės buvo sustabdytos muitinėje. Vežėjas paprašė kliento pakeisti kodą, dėl to klientas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) įmonę ir paprašė pakeisti kodą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pakeitė į (duomenys neskelbtini) birželį (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) metais naudojome (duomenys neskelbtini) kodą, o šiais metais klientas dar kartą paprašė pakeisti kodą. Šiais metais, kai gabeno prekes, nebuvo pateikti to kodo pakeitimą paaiškinantys duomenys. Galbūt jų atsakomybė, kad jie netenkino kliento prašymo pakeisti kodą iš (duomenys neskelbtini), nes visada tą kodą naudojo dėl to, kad tai yra medžiaga silikono pagrindu. Tai visiškai nėra tepalo funkciją atliekanti medžiaga. Iš esmės gamina serijas įvairių gaminių, kurie yra dažniausiai panašūs. Silikono pagrindo gaminiai neparduodami vien tik šitam klientui, o ir kitiems. Šiai grupei gaminių mes visada naudojo (duomenys neskelbtini) kodą. (duomenys neskelbtini) yra tikrasis kodas. Jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) muitinę, nusiuntė jiems pavyzdį su prašymu ištirti, kad nustatytų tą tikslų kodą. Tai, kad muitinė labai lėtai dirba, gausi atsakymą tik rugsėjo mėnesį šiais metais. Tikisi gauti atsakymą iš muitinės su analizėmis, kad nebūtų daugiau jokių abejonių. Pirmas kartas kai pakeitė kodą į (duomenys neskelbtini), tai buvo tam, kad atblokuotų tas prekes, kurios buvo muitinėje. Grįžimas į seną kodą buvo jiems natūralus dalykas. Gal ir jų kažkiek kaltės yra, kad nesigilino pakankamai į šį klausimą. Dar negavo atsakymo iš muitinės. Turėjo ateiti iki rugsėjo 4 d., bet tikriausiai užtruks ilgiau. Šiuo metu jis žino, kad vienas tarifinis kodas yra ribojamas, bet kai keitė kodą šiais metais, to nežinojo. Advokatui jis davė dokumentus, ten yra el. paštas su kliento prašymu pakeisti kodą. Jeigu nebūtų prašymo pakeisti prekės kodą, jie būtų naudoję (duomenys neskelbtini), nes nuo (duomenys neskelbtini) metų jie visada naudojo jį. „(duomenys neskelbtini)“ produktas, kuris deklaruojamas muitinėje kodu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visiškai sutampa, nieko nesiskiria. Ta pati etiketė, tas pats įpakavimas. Yra integruoti paruošti kodai pagal du kriterijus: sudėtis ir taikymas. Specifikacija ir rezultatas sutampa. Dėl tų pasaulio problemų, buvo didelis darbo krūvis. Visų problemų jis negalėjo išspręsti. Žmogus, kuris užsiima deklaracija, neturi visų žinių apie tuos tarifus ir muitinės klasifikatorių. Kažkiek ir jų atsakomybės yra. Tam kam duoda įgaliojimą, turi suteikti kuo tikslesnę informaciją apie visus dokumentus. Mėginių analizės procesas susijęs su konkrečiais užblokuotais duomenimis. Yra pridedami papildomi duomenys, kuriuose yra apibūdinama prekės specifikacija. Saugos dokumentas pridedamas. Jeigu nebūtų prašoma iš gavėjo, kodas būtų nurodytas šiai siuntai (duomenys neskelbtini) (b. l. 118-121).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad mėginio paėmimas yra jos kasdieninis darbas. Konkrečių atvejų negali tiksliai atsiminti. Yra iškviečiamas deklarantas, šiuo atveju tai buvo nurodymas iš (duomenys neskelbtini). Kuo gero jie turi daugiau informacijos. Buvo nurodymas paimti prekės mėginį, kadangi ši įmonė anksčiau veždavo prekes kitu prekės kodu, kuris papuola į sankcijas. Muitinės pareigūnai nustatė, kad anksčiau prekė buvo gabenta kitu kodu. Būtina fiziška paimti mėginį, tada pristato muitinės laboratorijai ir jie nustato. Be mėginio protokolo negalima forminti deklaracijos kol nebus atsakymo. Mėginio ėmimo protokole yra mano parašas ir O. S. parašas. Ji dalyvavo ir pasirašė. Pastabų neatsimena. Deklarantai galbūt patys ir gali vežti į laboratoriją, kad įsitikinti, bet šiuo atveju nebuvo deklarantų iniciatyvų. Kadangi šita įmonė kažkada veždavo ir šis kodas papuldavo į sankcijas, jai buvo nurodymas paimti prekės mėginį. Į šį komandorą, ji turėjo įrašyti prekės numerį ir datą. Tai yra ta pati prekė, bet skirtingų kriterijų. Ne vienas pareigūnas nagrinėjo. Muitinės kriminalinės tarnybos rizikos valdymo skyrius, kuris labai dažnai griežtina jiems patikrinimus. Gali ir patys savo iniciatyva susigriežtinti. Deklarantas turėtų kreiptis į muitinės laboratoriją, jeigu kyla klausimų. Deklarantai gal kreiptis į muitinės laboratoriją, bet tai nėra dokumentas. Fiziškai pats asmuo negali paimti mėginį. Ji pati privalo dalyvauti mėginio ėmimo procese. Mėginys imamas ne iš vienos talpos, o iš kelių. Kol nėra pateikta deklaracija, deklarantas gali daryti ką nori. Asmuo gali įsitikinti, jeigu kyla neaiškumų. Ji negali prisiminti minučių tikslumu. Tas automobilis stovėjo 3 dienas, bet kada galima įlipti į jį. Jie ne stovi prie kiekvieno automobilio. Aikštelėje stovi apie 100 automobilių. Ji gali mėginį imti savo rankomis, gali imti ir deklaranto atstovas, bet faktas yra, kad ji stovėjo šalia. Kitaip ir būti negali. Galbūt ji (O. S.) ir nupirko talpas, galbūt pas juos trūko tuo metu. Plastikinė talpa buvo sudėta į muitinės mėginių ėmimo maišelius. Deklarantė pasirašė, nebuvo taip, kad atsisakė pasirašyti. Tai, kad pasikeitė kodas, čia sprendžiu ne ji, o muitinės laboratorija. Gal tuo metu ji nebuvo į mašiną įlipus, bet ji stebėjo. Mėginius privalo imti muitinės pareigūnas, kartu dalyvaujant deklarantui. Reikia laiko surašyti protokolą, po to deklarantas atvažiuoja pasirašyti. Jie negali siųsti į laboratoriją, jei nėra parašo. Neprisimena ar tą pačią dieną pasirašė protokolą. Deklarantas negali nieko daryti su prekėmis, kai prekė yra pateikta eksporto deklaracijai ir prekės tampa muitinės prižiūrimos. Gal ji ir nebuvo įlipus į mašiną mėgino paėmimo metu, bet buvo šalia. Į transporto priemonę galėjo įlipti ne tik ji, bet ir kiti asmenys. Tranzitinis krovinis muitinės prižiūrimas būna su plomba, be muitinės pareigūnų plombos deklarantas nuimti negali. Kadangi čia buvo eksportas, tai ką jie norėjo, tą galėjo daryti per tiek laiko. Galėjo be muitinės pareigūno įlipti. Pareigūnas privalo dalyvauti mėginių ėmimo procese. Tuo metu ji pati galbūt ir kitą krovinį tikrino. Negali prisiminti smulkmenų todėl, kad kiekvieną dieną pas juos didžiulis darbo krūvis. Ji negalėjo nedalyvauti. Pareiškėjai gresia didelė bauda, todėl ji gali bet ką sakyti. Prekės turi būti muitinės prižiūrimoje teritorijoje. Visa muitinės tvarka turi praeiti tam tikrą sistemą. Jai buvo nurodymas paimti mėginį, ji tai ir padarė, mėginio paėmimo metu buvo prie automobilio (b. l. 123-125, 177-183).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. I. parodė, kad tą dieną, kai buvo išsiųstas eksportas, buvo pareikalauta atvykti į muitinę ir nupirkti talpas, kas labai nustebino, nes ji (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini) ir niekada muitinės darbuotojos neprašė pateikti mėginį. Ji nuvyko kartu su O. į „Depo“ ir nupirko įmonės vardu tarą, buvo duotas direktoriaus leidimas nupirkti. Jas atvežus į muitinę, buvo paprašyta paimti mėginį. Jas labai nustebino, ji su O. kartu ir paėmė mėginį. Nebuvo labai paprasta jį paimti dėl to, kad gavo leidimą tos įmonės ar tikrai tą cheminę medžiagą galima paimti plikomis rankomis. Muitinės darbuotojai apie tai net nesusirūpino. O. įlipo į mašiną. Jos fotografuotas buvo pats ėmimas tam, kad pateikti klientui. Jie turėjom labai didelę problemą, kai atidarė tą talpą, ji labai siaura buvo. Joms padėjo dar ir vairuotojas, kuris matosi nuotraukoje. Kitas vairuotojas paėmę geležinį įrankį, įdėję į tą talpą, ištraukė du buteliukus ir pripylė joms to skysčio. Kai sistema išmeta tikrinimą, jie mato ir juos kviečia. Tarkim „jūsų mašina yra tikrinama“. Jie matome sistemoje, kad ta mašina yra tikrinama, paskambina į mutinę arba muitinė pati paskambina ir juos pakviečia, kad yra išmestas kanalas. Tą mašiną turi atidaryti arba vairuotojas, jie turi sudalyvauti, ką ji kartu su O. ir padarė. Atvyko į muitinės postą, klausė ką daryti, nes mašina sulaikyta. Kai ėmė mėginį, jokių darbuotojų prie jų nebuvo. Kai jos atvyko, bendravo su ten dirbančia moteriške, ji jas ir nusiuntė. Ji pati tiesiogiai nebendravo, tik šalia stovėjo ir tylėjo, bendravo O. Ji visą laiką buvo, kai buvo imamas mėginys. Bačkos sveria iki 1 tonos, buvo sudėtingai paimama. Muitinės darbuotojai nebuvo šalia transporto, nes ji pati buvo prie mašinos ir fotografavo. Kai atvežė talpas, liepė paimti mėginį. Niekas nebuvo išaiškinta. Mėginiai buvo atiduoti muitinei. Ji žino, kad O. atidavinėjo mėginius. Ji pati dalyvavo, kai tik atidavė per langelį. Paėmė kita darbuotoja. Ji negali tiksliai prisiminti datos kada tai buvo. O. pasakojo, kad pasirašė, kad pridavė mėginius, pastabų nerašė. Jos praktikoje tai vyko pirmą kartą, anksčiau nėra tekę imti mėginio, niekada to nereikalavo. Ji pati yra (duomenys neskelbtini), jos kolegės su O. S. Deklaracija teikė O. Ji pati gavo direktoriaus leidimą pirkti tas talpas. Tai ir darė, nes įmonės pinigus valdo ji. Ji fotografavo, buvo pareikalauta klientui (duomenys neskelbtini). Tai cheminė medžiaga, jeigu jie atidarys, ta bačka bus jau nebenaudojama. Nuotrauka yra jos telefone. Žodžiu buvo pasakyta paimti mėginius, antrame aukšte patalpoje, muitinės poste. Ji O. paklausė ar taip vyksta, nes jai pačiai nėra taip buvę. Kas pasakė, negali pasakyti vardu, nes dirba (duomenys neskelbtini) metus (duomenys neskelbtini), pažįsta tik iš veidų. Liepė įsigyti talpas dėl to, kad muitinė neturi. Jos iš karto nuvažiavo į „Depo“ nusipirkti ir grįžo atgal. Ėjo toliau atiduoti jiems tuščias talpas, bandė ir buvo nusiųstos imti mėginį. Bandė atiduoti tuos buteliukus, tikėjosi, kad jie patys ir paims. Galvojo, kad jos pasirūpins talpa, o jie mėginius paims, bet taip neatsitiko. Ji pati turėjo galimybę stebėti aplinką, nes vaikščiojo aplink mašiną. Kitų asmenų šalia transporto nebuvo. Buvo tik tas vairuotojas, kuris parūpino tą geležinį įrankį (b. l. 177-183).

Iš O. S. ir (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo elektroninėje erdvėje matyti, kad O. S. kreipėsi į minėtą bendrovę su prašymu pateikti paaiškinimą ir patvirtinantį dokumentą, kad prekei suteiktas (duomenys neskelbtini) kodas. Į ką jai buvo atsakyta ar negalima pakeisti į (duomenys neskelbtini), pasiteirauta ar toks paaiškinimas negali būti siuntėjo laiškas. O. S. buvo patektas atsakymas, kad anksčiau buvo naudotas kodas (duomenys neskelbtini), kuris buvo susijęs su tepalais. Jų gaminys yra silikono pagrindo atpalaidavimo priemonė poliuretano formavimui ir visiškai nesusijusi su tepalu. Neseniai atnaujinus tarpinius kodus, jie peržiūrėjo visų gaminių kodus. Šiuo konkrečiu atveju jie pakeitė į kodą (duomenys neskelbtini), kuris yra tinkamesnis gaminiui, kai silikonas yra veiklioji formulės sudedamoji dalis. O. S. kartotinai prašė pateikti visus turimus sertifikatus, į ką buvo atsakyta, kad tarp dokumentų yra analizės sertifikatas, o daugiau nieko nebuvo atsiųsta (b. l. 17-26).

„(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 9 d. rašte dėl Vilniaus muitinėje laikomų prekių pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad produktas „(duomenys neskelbtini)“ yra mažo klampumo polidimetilsiloksano dispersija ((duomenys neskelbtini)) lengvame, degiame angliavandenilio tirpiklyje ((duomenys neskelbtini)). Jie teikė produktui kodą (duomenys neskelbtini) (pirminės formos silikonai), nes šis kodas yra geriausiai apibūdinantis cheminę produkto prigimtį, kurį galėjo rasti Suderintoje sistemoje. Iš techninės pusės šis produktas yra formų atlaisvinimo priemonių plastikinių dalių gamybai. Jo cheminė sudėtis ir panaudojimas visiškai skiriasi nuo tepalo. Tepalas yra mineralinio arba augalinio ar gyvūninio aliejaus arba riebalų tepimo produktas, kuris sumažina trintį tarp dviejų paviršių ir negali būti nei degus, nei greitai išgaruojantis. Polimerų formų atlaisvinimo priemonė yra vaško arba silikono pagrindu pagamintas preparatas, naudojamas plastikinei daliai atskirti nuo formos. „(duomenys neskelbtini)“ negali būti naudojamas kaip tepalas, nes yra degus, mažai klampus ir greitai išgaruoja. Be to, nė viena jo sudedamoji dalis neturi tepimo savybių (b. l. 30-31).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2023 m. liepos 17 d. išraše nurodyta, kad O. S. anksčiau nėra teista (b. l. 42).

Administracinių nusižengimų registro 2023 m. liepos 17 d. išraše apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad O. S. anksčiau nėra bausta administracine tvarka (b. l. 43-45).

(duomenys neskelbtini) eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siuntėjas yra „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), deklarantas (duomenys neskelbtini). Prekių kodas (duomenys neskelbtini). Prekių aprašymo grafoje nurodyta, kad yra skirstomasis agentas „(duomenys neskelbtini)“, turi atskyrimo ir tepimo savybių, naudojamas elastomerų gamyboje. Deklaranto ir atstovo grafoje nurodyta, kad parengė O. S. (b. l. 51).

Iš (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties dalykas – pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“, parduota, o pirkėjas „(duomenys neskelbtini)“ perka sutarties prieduose nurodytas prekes, sutartyje nurodytomis sąlygomis (b. l. 54-62).

Iš (duomenys neskelbtini) susitarimo, sudaryto tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad minėtos šalys susitarė dėl prekės „(duomenys neskelbtini)“, muitinės kodas (duomenys neskelbtini) polisilikonų mišinio organiniuose tirpikliuose, bendra kaina 47 600 Eur (b. l. 63-67).

„(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 6 d. sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pirkėjas yra „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėjas „(duomenys neskelbtini)“. Prekė yra (duomenys neskelbtini), 32 vienetai, 47600 Eur vertės (b. l. 68-70).

Produkto „(duomenys neskelbtini)“ analizės sertifikate nurodyta, kad specifikacija yra 0.810-0.830, rezultatas 0.826. Partijos numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo data – 2023 m. vasario 6 d. (b. l. 78-79).

„(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, kad A. F., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, pareiškia, kad siuntoje esančios prekės su 2023 m. vasario 6 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), skirtos „(duomenys neskelbtini)“ yra neįtrauktos į tarptautinių konvencijų pagrindu ribojamų prekių sąrašus (b. l. 80-82).

CMR (duomenys neskelbtini) važtaraštyje nurodyta, kad siuntėjas yra (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gavėjas „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekių pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 20 d. prekės gautos (duomenys neskelbtini) (b. l. 88-92).

Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. kovo 3 d. prekių klasifikavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mėginį paėmė pareigūnė J. B., mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) data 2023 m. vasario 24 d., deklaruotas prekių nomenklatūros kodas (duomenys neskelbtini), prekės aprašymas – skirstamasis agentas „(duomenys neskelbtini)“ turi atskyrimo ir tepimo savybių, naudojamas elastomerų gamyboje, gavėjas – „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“, deklarantas (duomenys neskelbtini), mėginio aprašymas – preparatas „(duomenys neskelbtini)“, skaidrus, neklampus, bespalvis specifinio kvapo skystis, 1 L plastikiniame butelyje, mėginys pateiktas specialiame vienkartiniame muitinės mėginių maišelyje su mėginio etikete. Maišelis nepažeistas. Mėginio klasifikavimo motyvai – Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas, vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENSs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis. Produkto duomenų saugos lape nurodyta, kad preparato „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje esantys angliavandeniliai sudaro 60 -70 procentų produkto masės, produkto paskirtis – išėmimo iš formų palengvinimas. KN (duomenys neskelbtini)pozicijoje klasifikuojamos tepimo priemonės (įskaitant pjovimo įrankių aušinimo skysčius, varžtų ir veržlių atpalaidavimo preparatus, priemones nuo rūdijimo arba antikorozinius preparatus ir preparatus, skirtus išėmimui iš formų palengvinti, daugiausiai pagamintus iš tepalų), taip pat preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti alyvomis arba riebalais, bet išskyrus preparatus, kurių pagrindinės sudėtinės dalys, sudarančios ne mažiau kaip 70 procentų masės, yra naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų. (duomenys neskelbtini) pozicijoje klasifikuojami išėmimui iš formų palengvinti skirti preparatai – alyvų ar kitų riebalinių medžiagų mišiniai su kitomis medžiagomis, KSS paaiškinimų (duomenys neskelbtini) pozicijos paaiškinimai (F) (HSENs, 2022). Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktais duomenimis, pateikto mėginio, preparato „Fincopol“, sudaryto iš organinių silicio junginių ir naftos produktams būdingų angliavandenilių (mažiau kaip 70 procentų masės), nustatytas TARIC kodas yra (duomenys neskelbtini). Nustatytas prekės kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 126).

Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad užsakovas yra Vilniaus teritorinė muitinė, užsakymas – 2023 m. kovo 1 d. mėginio judėjimo lapas Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti dokumentai – 2023 m. vasario 27 d. mėginio ėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 14 d. saugos duomenų lapas preparatui „(duomenys neskelbtini)“. Mėginio aprašymas – preparatas „(duomenys neskelbtini)“, skaidrus, neklampus, bespalvis specifinio kvapo skystis, 1 l plastikiniame butelyje. Mėginys pateiktas specialiame vienkartiniame muitinės mėginių maišelyje su mėginio etikete. Maišelis nepažeistas. Sudėtis – naftos angliavandenilių ir silicio organinių junginių mišinys. Etilo alkoholio neaptikta. Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas, vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/1998, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) paaiškinimais (HSENSs, 2022), Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (OL C 119/1, 2019). Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). TARIC kodas nustatytas vadovaujantis ES integruoto tarifo duomenimis. Produkto duomenų saugos lape nurodyta, kad preparato „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje esantys angliavandeniliai sudaro 60 -70 procentų produkto masės, produkto paskirtis – išėmimo iš formų palengvinimas. KN (duomenys neskelbtini) pozicijoje klasifikuojamos tepimo priemonės (įskaitant pjovimo įrankių aušinimo skysčius, varžtų ir veržlių atpalaidavimo preparatus, priemones nuo rūdijimo arba antikorozinius preparatus ir preparatus, skirtus išėmimui iš formų palengvinti, daugiausiai pagamintus iš tepalų), taip pat preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti alyvomis arba riebalais, bet išskyrus preparatus, kurių pagrindinės sudėtinės dalys, sudarančios ne mažiau kaip 70 procentų masės, yra naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų. (duomenys neskelbtini) pozicijoje klasifikuojami išėmimui iš formų palengvinti skirti preparatai – alyvų ar kitų riebalinių medžiagų mišiniai su kitomis medžiagomis, KSS paaiškinimų (duomenys neskelbtini) pozicijos paaiškinimai (F) (HSENs, 2022). Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktais duomenimis, pateikto mėginio, preparato „(duomenys neskelbtini)“, sudaryto iš organinių silicio junginių ir naftos produktams būdingų angliavandenilių (mažiau kaip 70 procentų masės), nustatytas TARIC kodas yra (duomenys neskelbtini). Nustatytas prekės kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 127-128).

2015 m. sausio 14 d. Saugos duomenų lape „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad įmonės pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, pavojų identifikavimas – labai degi, kenksminga, pavojinga aplinkai, toksiška vandens organizmams, kenksminga – prarijus, gali pakenkti plaučiams, pakartotinis poveikis gali sukelti odos džiūvimą arba skilinėjimą, garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą. Sudėtis skirsnyje nurodyta – 60 – 70 procentų angliavandeniliai, C7-C9 n-alkanai, izoalkanai, cikliniai junginiai (b. l. 129-143).

(duomenys neskelbtini) 2023m. vasario 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo du vienetus plastikinių butelių 1 litro talpos bei vieną piltuvų. Sumokėta suma 4,07 Eur (b. l. 149-150).

Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. vasario 27 d. mėginio ėmimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), data – 2023 m. vasario 24 d., siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gavėja s- „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), deklarantas – (duomenys neskelbtini). Prekės aprašymas – skirstamasis agentas „(duomenys neskelbtini)“, turi atskyrimo ir tepimo savybių, naudojamas elastomerų gamyboje. Mėginio ėmimo priežastis – RPN kyla rimtų abejonių dėl prekių KN kodo, nes ši įmonė iki sankcijų gabendavo produktus kodu (duomenys neskelbtini), kuris yra sankcionuojamas reglamento 833/2014 3 K strapsnio. Mėginių kiekis – 2. Vieno mėginio dydis – 0,5 l. Mėginio paėmimo data ir laikas – 2023 m. vasario 27 d., 12.00 val., mėginio pakuotė – plastikinis indas. Mėginio pakuotės ženklinimas – vienkartinis saugusis maišelis. Nurodyta, kad dalyvavo deklarantas O. S. ir pretenzijų dėl mėginio paėmimo, dydžio ir įpakavimo neturi. Mėginį paėmė – vyriausioji inspektorė J. B. (b. l. 151).

Iš Institucijos ir (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo Mdas sistemoje 2023 m. vasario 24 d. matyti, kad Institucijos atstovai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl paaiškinimų pateikimo apie tai, kodėl anksčiau produktas buvo deklaruotas (duomenys neskelbtini) kodu, o dabar deklaruojamas (duomenys neskelbtini) kodu, taip pat pateiktas prašymas prekės pateikti fiziniam patikrinimui (b. l. 155-160).

„(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) muitinės išduota Privalomoji tarifinė informacija ir „(duomenys neskelbtini)“ HS kodo analizės ataskaita (duomenys neskelbtini), kurią išsiuntė, yra susijusi su 2023 m. kovo 7 d. sulaikytu „(duomenys neskelbtini)“ išleidimo agentu ir 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Analizė atlikta su „(duomenys neskelbtini)“ pavyzdžiu, kuris atitinka Vilniaus teritorinės muitinės sulaikytą medžiagą (b. l. 161-162).

Muitinės ir (duomenys neskelbtini) agentūros – muitinės direkcijos 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendime dėl informacijos apie privalomus tarifus nurodyta, kad kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“, prašymo registravimo data – 2023 m. kovo 31 d. Gaminys yra bespalvis skystis. Tai yra polidimetilsiloksano angliavandelinio C9-C10 ciklinis N-izoalkanas (EC 927-241-2), naudojamą poliuterano štampus ir plastikines formas padedančią išimti medžiagą. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir atliktą analizę, 50 procentų tirpiklio svorio viršija visos medžiagos svorį pagal 39 straipsnio 2 dalies e punktą, gaminys negali būti klasifikuojamas pagal šias nuostatas, o turi būti klasifikuojamas pagal 3280 skyriaus 32 straipsnio 4 dalį. Prekės kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 163-174).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Institucijos Nutarimu O. S. buvo pripažinta kalta padariusi du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje bei 515 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad ji 2023 m. kovo 7 d., (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove 2023 m. vasario 24 d. MDAS priemonėms pateikė eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo deklaruotos prekės - skirstomasis agentas „(duomenys neskelbtini)“, kuris turi atskyrimo ir tepimo savybių bei naudojamas elastomerų gamyboje, prekės kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas – (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys. Atlikus mėginio tyrimą, buvo nustatyta, kad deklaruotas prekės neteisingai suklasifikuotos. Pagal gautą prekių klasifikavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)deklaruotas prekės kodas - (duomenys neskelbtini) keičiasi į KN kodą (duomenys neskelbtini), kuriam taikomos sankcijos pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnį. Konstatuota, kad deklaracijoje buvo pateikta neteisinga informacija apie prekės kodą, kas turi tiesioginę įtaką sankcijų draudimų taikymui. Pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, kai draudžiama parduoti, tiekti ar eksportuoti dvejopo naudojimo prekes ar technologijas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui Rusijoje, jeigu tie objektai yra ar gali būti skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam vartotojui. (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė O. S., eksporto deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis apie prekes, t.y. deklaravo neteisingu prekės kodu, tuo bandydama išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų, savo veika pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 punktą, Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3k straipsnį.

ANK 212 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas netiksliai ir (ar) neišsamiai pateikė informaciją muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitaip suklaidino muitinę, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymu.

Pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

Šios administracinių nusižengimų sudėtys yra blanketinės, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipiančios į teisės aktus, reglamentuojančius prekių deklaravimo ir (ar) gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką.

Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad: „pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuota padėtis Ukrainoje“ 3k straipsnyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XXIII priede išvardytas prekes, kuriomis visų pirma galėtų būti prisidedama prie Rusijos pramonės pajėgumo didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Taip pat draudžiama bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu; bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai teikti su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis susijusį finansavimą arba finansinę paramą, skirtą toms prekėms ir technologijoms parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti arba susijusiai techninei pagalbai, tarpininkavimo paslaugoms ar kitoms paslaugoms teikti.

Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame O. S. skunde, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu, administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. įgaliotas atstovas ir pati O. S. apeliavo į būtinybę panaikinti skundžiamą Nutarimą, šią savo išvadą grįsdami keliais argumentais. Pasak advokato, atliktas O. S. deklaruotos prekės mėginio paėmimo procesas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl paimto mėginio rezultatai negali turėti įtakos priimtam procesiniam sprendimui. Kartu pastarieji akcentavo ir tai, kad O. S. atliko visus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, sąlygojančius tinkamo prekės kodo nustatymą, todėl jos veiksmų vertinimas ANK 212 straipsnio 4 dalies bei 515 straipsnio 1 dalies kontekste nėra tikslingas. Anot O. S. įgalioto atstovo, visa atsakomybė, sietina su netinkamu prekės kodo klasifikavimu, yra priskirtina išimtinai prekės siuntėjui – (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. ir jos įgalioto atstovo pateiktų argumentų pobūdį, o būtent tai, kad dalis jų yra susijusi su procedūriniais Institucijos veiklos aspektais, o kita dalis apima O. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties požymius, dėl kiekvieno iš šių argumentų pasisakys atskirai.

Dėl prekės mėginio paėmimo procedūros ir prekės kodo nustatymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijamai nustatyta, kad O. S., vykdydama muitinės deklaranto funkcijas, 2023 m. vasario 24 d. parengė elektroninę eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ gabentoms prekėms, nurodant gabenamų prekių kodą (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Institucijos pareigūnams patikrinus O. S. pateiktą elektroninę deklaraciją, kilo įtarimas dėl nurodyto gabentų prekių kodų teisingumo (b. l. 155-160). Šis įtarimas buvo sąlygotas to fakto, kad anksčiau gabentos analogiškos prekės buvo klasifikuojamos pagal kitą prekės kodą, kuriam teikiant deklaraciją – 2023 m. vasario 24 d. jau buvo taikomi atitinkami draudimai, ką patvirtino tiek pačios O. S. susirašinėjimas su gavėjo įmonės atstovais, tiek jos bendravimas elektroniniu būdu su Institucijos atstovais (b. l. 17-26, 155-160). Nustačius gabentų prekių kodo neatitikimus, Institucijos atstovai inicijavo šių prekių mėginio paėmimo procedūrą, kuri buvo atlikta 2023 m. vasario 27 d. bei tą pačią dieną surašytas mėginio paėmimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 151). Minėtame protokole buvo užfiksuota, kad buvo paimtas skirstamojo agento „(duomenys neskelbtini)“ mėginys (du vienetai), mėginio paėmimo vieta – transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), muitinės pakuotė – plastikinis indas, pakuotės ženklinimas – vienkartinis saugusis maišelis, mėginį paėmė – vyriausioji inspektorė J. B., dalyvavo deklarantė O. S., kuri savo parašu patvirtino, kad dalyvavo mėginio ėmimo metu ir jokių pretenzijų neturi.

Priešingai minėtame mėginio ėmimo protokole užfiksuotiems duomenims, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. nurodė, kad imant prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį, Institucijos vyriausioji inspektorė J. B. nedalyvavo, o prekės mėginį teko imti jai pačiai su mėginio ėmimo vietoje esančiais krovininių transporto priemonių vairuotojais (b. l. 97-100, 177-183). Analogiškos pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi ir jos bendradarbė A. I., kuri nurodė, kad 2023 m. vasario 27 d. kartu su O. S. vyko į prekės mėginio paėmimo vietą, kur vyriausioji inspektorė J. B. joms nurodė įsigyti prekės mėginio paėmimui būtiną tarą ir vėliau pačioms atlikti mėginio paėmimo procedūrą, ką šios ir padarė. Jos nuvyko į „Depo“ prekybos centrą, kur įsigijo J. B. nurodytą tarą, o grįžusios paėmė prekės mėginius. Tą atliko O. S. kartu su įvykio metu buvusiais krovinių transporto priemonių vairuotojais (b. l. 177-183). Priešingos pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi 2023 m. vasario 27 d. mėginio paėmimo protokolą surašiusį ir jį pasirašiusi Institucijos vyriausioji inspektorė J. B., kuri nurodė, kad prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį ėmė pati savarankiškai, o administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. tik stebėjo visą procedūrą. Vėliau teismo pasiteiravus apie administracinėn atsakomybėn patraukos O. S. išsakytą poziciją dėl prekės mėginio paėmimo procedūros, liudytoja J. B. nurodė, kad tiksliai visos procedūros neprisimena (b. l. 123-125, 177-183).

Teismas, sugretinęs šių proceso dalyvių bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų turinį, taip pat juos įvertinęs rašytinės bylos medžiagos kontekste, neturi pagrindo neginčijamai pripažinti, kad 2023 m. vasario 27 d. prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginys buvo paimtas būtent šio mėginio paėmimo protokole nurodyto pareigūno – vyriausiosios inspektorės J. B..

Kaip matyti iš pirmiau aptartų O. S. ir jos kolegės A. I. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų ir tarpusavyje sutampančių parodymų, būtent O. S., padedama krovininių transporto priemonių vairuotojų, o ne vyriausioji inspektorė J. B., 2023 m. vasario 27 d. paėmė prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį, prieš tai įsigydama šio mėginio paėmimui būtiną tarą. Pirmiau sutampančius proceso dalyvių parodymus ir juose įvardintas faktines aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra, iš kurios turinio matyti, kad O. S. darbovietės (duomenys neskelbtini) vardu 2023 m. vasario 27 d. parduotuvėje „Depo“ buvo įsigyti du vienetai plastikinių butelių, 1 litro talpos, bei vienas piltuvas (b. l. 149-150). Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus Institucijos vyriausiosios inspektorės J. B. paaiškinimus apie išimtinai jos vienos betarpišką prekės mėginio paėmimą paneigia ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad 2023 m. vasario 27 d. mėginio paėmimo protokole nurodytoje transporto priemonėje – (duomenys neskelbtini) buvo du asmenys – vyras ir moteris, kurie atliko tam tikrus veiksmus su šioje transporto priemonėje buvusiomis statinėmis, pažymėtomis „(duomenys neskelbtini)“ juostomis. Aptariamoje fotonuotraukoje užfiksuota kaip vienas asmuo – vyras, laikydamas tam tikrą įrankį rankoje, atlieka kažkokius veiksmus su viena iš transporto priemonės priekaboje esančių statinių, tuo tarpu kitas asmuo – moteris, užsukinėja plastikinį butelį, kai kitas, jau užsuktas butelis stovi ant krovininės transporto priemonės priekabos dugno (b. l. 148). Visi šie tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai, priešingai teismo posėdžio metu apklaustos J. B. parodymams, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, jog būtent ši Institucijos vyriausioji inspektorė bylai aktualiu laikotarpiu paėmė prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį.

Aptariamų ir teismo įrodytais pripažintų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – ir Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės) aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2021 m. lapkričio 5 d., turinį. Šio teisės akto bendrosiose nuostatuose numatyta, kad minėtas teisės aktas reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų ir deklarantų (jų atstovų) veiksmus imant ir administruojant neatlyginamai paimtus prekių mėginius arba pavyzdžius dėl jų tarifinio klasifikavimo. Nors minėtame teisės akte nėra konkretizuota kuris subjektas yra atsakingas už prekių mėginių paėmimą, tačiau sistemiškai aiškinant Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių turinį, akivaizdu, kad už šių veiksmų atlikimą yra atsakingas būtent Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnas, kadangi jis pasirenka mėginio dydį (kiekį, svorį), mėginio ėmimo vietas, būdą ir priemones, o taip pat paėmęs mėginį, užpildo visus su tuo susijusius dokumentus (Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 17, 19, 22 punktai).

Sugretinus pirmiau aptartą teisinį reguliavimą su šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent tuo kad 2023 m. vasario 27 d. prekės „(duomenys neskelbtini)“ mėginį paėmė ne kompetentingas Institucijos atstovas, o muitinės deklarantas, pripažintina, jog šiai bylai aktuali mėginio paėmimo procedūra buvo atlikta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Ko pasėkoje įrodymų leistinumo kategorijos dėl netinkamai atlikto prekės mėginio paėmimo neatitinka ir Muitinės laboratorijos 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas pirmiau aptarto ir 2023 m. vasario 27 d. paimto mėginio pagrindu. Kita vertus, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepanaikina administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. atsakomybės ir nesuponuoja išvados, kad pastaroji 2023 m. vasario 24 d., pateikdama elektroninę deklaraciją, tinkamai klasifikavo „(duomenys neskelbtini)“ gabentas prekes.

Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktuose paaiškinimuose pati O. S. neginčijo, kad 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje nurodė netinkamą prekės kodą – (duomenys neskelbtini). Pastaroji apeliavo tik į tai, kad apie kitą bei anksčiau taikytą prekės klasifikavimo kodą nežinojo, prekės siuntėjas jos apie tai neinformavo, todėl ji pati buvo suklaidinta (b. l. 97-100, 177-183). Nors ikiteisminio administracinio nusižengimo tyrimo metu prekių siuntėjas „(duomenys neskelbtini)“ teikė raštus, neva patvirtinančius tinkamą prekės kodo pasirinkimą aptariamoje eksporto deklaracijoje (b. l. 30-31), tačiau kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats šios (duomenys neskelbtini) bendrovės atstovas A. F., jie „(duomenys neskelbtini)“ prekės kodą (duomenys neskelbtini) nusprendė taikyti tik dėl jų klientų – „(duomenys neskelbtini)“ pateikto prašymo pakeisti prekės kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Visą laiką iki 2023 m. vasario mėnesio įvykių jie taikė (duomenys neskelbtini) prekės klasifikavimo kodą, tačiau, atsižvelgę į prekės užsakovo prašymą, susijusi su tuo, kad jų gabentos ir būtent pagal (duomenys neskelbtini) kodą klasifikuotos prekės ankščiau buvo blokuojamos, nusprendė šį prekės kodą pakeisti (b. l. 118-121). Faktą, kad anksčiau analogiškos 2023 m. vasario 24 d. deklaruotoms „(duomenys neskelbtini)“ prekės buvo klasifikuojamos pagal kitą nei deklaracijoje nurodytą prekės kodą, patvirtino ir pačios O. S. bei (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo elektroninėje erdvėje turinys, iš kurio matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės prekės gavėjui buvo gabentos ne kartą ir anksčiau buvo taikomas visiškai kitas kodas nei tas, kuris buvo nurodytas 2023 m. vasario 24 d. deklaracijoje (b. l. 155-160). Galiausiai, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta Muitinės laboratorijos atstovė E. S. patvirtino, jog atliko 2023 m. vasario 27 d. paimto prekės mėginio tyrimą bei nustatė, kad preparatui „(duomenys neskelbtini)“ būtina taikyti ne eksporto deklaracijoje nurodytą prekės klasifikavimo kodą, bet jau anksčiau šiai prekei taikytą kodą - (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, jog savo paaiškinimus liudytoja grindė ne tik jos atliktu medžiagos laboratoriniu tyrimu, bet ir gabentos prekės Saugos duomenų lapu, pridėtu prie gabento „(duomenys neskelbtini)“ krovinio, kuriame, pasak liudytojos, buvo nurodyta visa būtina informacija tinkamam prekės kodui klasifikuoti – prekės sudėtis, jos pobūdis. Juo labiau, net prekės pavadinimas suponavo išvadą, dėl šios prekės klasifikavimo pagal kitą prekės kodą, nei tas, kuris buvo nurodytas siuntėjo duomenyse ir 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje (b. l. 118-121, 177-183).

Be kita ko, nors bylos nagrinėjimo teisme metu O. S. įgaliotas atstovas pateikė (duomenys neskelbtini) Muitinės ir (duomenys neskelbtini) agentūros 2023 m. rugsėjo 18 d. išvadą dėl „(duomenys neskelbtini)“ prekių klasifikavimo, tačiau teismas, priešingai advokato pozicijai, neturi pagrindo remtis minėta išvada ir pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracijoje pateikė tinkamą „(duomenys neskelbtini)“ prekės kodą.

Kaip matyti iš užsienio valstybės 2023 m. rugsėjo 18 d. surašytos išvados, „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) muitinės kompetentingą instituciją kreipėsi tik 2023 m. kovo 31 d. (b. l. 163- 174). Tai reiškia, kad prašymas įvertinti šios bendrovės produkcijos klasifikavimą buvo pateiktas po to, kai Institucija inicijavo bei atliko 2023 m. vasario 24 d. deklaruotų „(duomenys neskelbtini)“ prekių tyrimą bei jų vertinimą. Nors „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) muitinės išduota Privalomoji tarifinė informacija ir „(duomenys neskelbtini)“ HS kodo analizės ataskaita (duomenys neskelbtini), kurią išsiuntė, yra susijusi su 2023 m. kovo 7 d. sulaikytu „(duomenys neskelbtini)“ išleidimo agentu ir 2023 m. vasario 24 d. eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 161-162), tačiau iš aptariamos užsienio valstybės muitinės įstaigos išvados turinio negalima nustatyti ar „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta klasifikuoti prekė buvo ta pati, kurią deklaravo O. S. Juo labiau, bylos nagrinėjimo teisme metu apie minėtos išvados turinį paklausta Muitinės laboratorijos atstovė E. S. akcentavo, jog minėtoje išvadoje pateikti duomenys abejonių dėl jos tiek 2023 m. kovo 3 d. tyrimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tiek teismo posėdžių metu, nurodyto prekės klasifikavimo kodo nesukėlė ir nepaneigė išvados dėl jos rekomenduoto prekės kodo (duomenys neskelbtini) taikymo. Anot E. S. iš pateikto (duomenys neskelbtini) muitinės dokumento nėra galimybės nustatyti kokiu būdu buvo atliktas prekės tyrimas – ar tai buvo atliekamas laboratorinis tyrimas ar lydimųjų dokumentų tyrimas. Be to, liudytoja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš aptariamo ir advokato akcentuojamo dokumento negalima nustatyti ar buvo tiriama ta pati prekė, kurią deklaravo O. S. (b. l. 118-121, 177-183).

Sugretinus pirmiau aptartus E. S. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus paaiškinimus su (duomenys neskelbtini) muitinės kompetentingos institucijos pateiktos išvados turiniu, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad minėtas administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. įgalioto atstovo pateiktas dokumentas suponuoja išvadą apie tinkamą jo atstovaujamosios 2023 m. vasario 24 d. deklaracijoje pateiktą prekių klasifikavimą. Teismo vertinimu, tiek pateiktos išvados parengimo data, tiek jos turinys, neatspindintys šioje byloje analizuojamas prekes, patvirtina apie šio dokumento įrodomosios reikšmės stoką bylai aktualioms aplinkybėms.

Taigi, visi pirmiau aptarti, įvertinti tiek kartu, tiek atskirai įrodymai, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. 2023 m. vasario 24 d. elektroninėje eksporto deklaracijoje nurodė teisingą „(duomenys neskelbtini)“ prekės kodą. Priešingai, nepaisant teismo pripažinto prekės mėginio procedūros neteisėtumo, šią pastarajai inkriminuotą aplinkybę patvirtina tiek duomenis apie ankstesnį 2023 m. vasario 24 d. deklaruotos prekės klasifikavimą, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustos Muitinės laboratorijos atstovės pateikti paaiškinimai, paremti ne tik anksčiau nurodyto prekės mėginio tyrimo rezultatais, bet ir pačią prekę lydinčiais ir jos pobūdį atskleidžiančiais dokumentais.

Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. kaltės

Administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu apeliavo į tai, kad ji jai inkriminuotų administracinių nusižengimų nepadarė, kadangi 2023 m. vasario 24 d. teikdama elektroninę deklaraciją, negalėjo žinoti, kad deklaruojamos prekės „(duomenys neskelbtini)“ kodas yra kitoks nei tą nurodė šios prekės siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“. Antai, tam, kad įsitikinti nurodyto prekės kodo tinkamumu, ji atliko visus būtinus veiksmus - išanalizavo jai pateiktus prekių dokumentus (kontraktą tarp prekių siuntėjo ir gavėjo, prekių gabenimo važtaraštį, prekių analizės sertifikatą), taip pat atliko vizualinę prekių apžiūrą ir padarė fotonuotraukas, kuriose pastebėjo, kad ant prekių talpų yra nurodytas analogiškas prekių kodas, kaip ir ant prekių dokumentuose, o firminės prekių talpos yra supakuotos ir užplombuotos originaliais bei nepažeistais prekių siuntėjo apsauginiais lipdukais, taip pat atliko prekių klasifikavimo kodo paiešką ES Privalomosios Tarifinės Informacijos duomenų bazėje, patikrino ar gabenama prekė nėra įtraukta į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 sankcionuojamų prekių sąrašą, užklausė bendradarbių ar prekių siuntėjas anksčiau gabeno šia prekę su KN kodu (duomenys neskelbtini), kadangi gabenamas prekes deklaravo pirmą kartą, ir sužinojo, kad aptariama (duomenys neskelbtini) bendrovė gabena skirstomąjį agentą „(duomenys neskelbtini)“ tam pačiam gavėjui nuo 2017 m. birželio mėnesio (b. l. 97-100, 177-183).

Minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, formuojamą ANK 212 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės kontekste. Konstatuojant kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pateikta netiksli ir (ar) neišsami informacija, galinti sukelti ar sukėlusi numatytus padarinius, taip pat būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) (LAT nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-44-976/2016).

Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytos neginčijamos aplinkybės, patvirtinančios, kad O. S. jai inkriminuotus teisei priešingus veiksmus atliko juos suvokdama kaip neteisėtus ir norėdama taip elgtis, taip pat siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti. Iš byloje surinktų įrodymų visumos akivaizdu, kad Institucija pagrįstai O. S. veiksmų nevertino padarytų esant tiesioginei tyčiai. Tuo tarpu, iš byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pastaroji jai inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė jos veiksmuose esant neatsargiai kaltės formai, o būtent - nerūpestingumui – ji nors ir nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti.

Nors viso proceso metu O. S. apeliavo į tai, jog jos skundžiamame Nutarime nurodytą ir jai inkriminuotų administracinių nusižengimų neatsargią kaltės formą neva paneigia būtent prekių siuntėjo – „Finco S.r.l“ atliktų veiksmų pobūdis – neteisingo prekės kodo nurodymas, siunčiant prekes eksporto procedūrai įforminti, tačiau teismas su šia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija neturi pagrindo sutikti tiek dėl šiuo argumento aspektu aktualaus teisinio reguliavimo, tiek ir teismų praktikos.

Kaip buvo minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus.

Taigi atsakomybė, priešingai, nei skunde bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė administracinėn atsakomybėn patraukta O. S., kyla ne prekių importuotojui ir/ar jų savininkui, nurodančiam, kokiai procedūrai deklaruoti prekes ir su kokiu prekės kodu, tačiau asmeniui, teikiančiam deklaraciją su į ją įtrauktais pirmiau aptartais netiksliais ar neteisingais duomenimis. Todėl akivaizdu, jog O. S., pateikdama teritorinei muitinei eksporto deklaraciją, tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą. Be to, skundo argumentai, kad pastaroji duomenis deklaracijoje nurodė pagal pateiktą informaciją ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, būtent ji, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-148-806/2022).

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su kitais administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. kaltės požymį neva paneigiančiais argumentais, o būtent tuo, kad ji atliko visus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, nukreiptus į deklaruojamos prekės klasifikavimo kodo nustatymą, todėl jai inkriminuotų veiksmų vertinimas neatsargios kaltės kontekste nėra pagrįstas.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta O. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 24 d. pirmą kartą deklaravo „(duomenys neskelbtini)“ gabentas prekes, todėl negalėjo žinoti apie ankstesnį šių prekių klasifikavimo kodą, tačiau kaip ji pati nurodė, iš jos darbovietėje dirbančių asmenų, užimančių vadybininko pareigas, prieš deklaruojant prekes jį sužinojo, kad šios prekės per Lietuvos Respubliką buvo gabenamos ne pirmą kartą (b. l. 97-100, 177-183). Nepaisant minėtos aplinkybės, ji dėl detalesnės informacijos apie ankstesnę prekių deklaravimo tvarką nesikreipė. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. ir (duomenys neskelbtini), atsakingo už prekių gabenimą gavėjui „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje turinio, O. S. su minėtu subjektu iki Institucijos netinkamo prekės kodo nustatymo „(duomenys neskelbtini)“ gabentų prekių klausimu taip pat nebendravo. Tik paaiškėjus 2023 m. vasario 24 d. pateiktos deklaracijos trūkumams, administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. kreipėsi į prekių gavėją, kuris dar tą pačią dieną pateikė detalią informaciją tiek apie ankstesnį prekių gabenimą, tiek apie gabentų prekių klasifikavimą (b. l. 17-26). Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta Muitinės laboratorijos atstovė E. S. nurodė, kad duomenis, nurodančius tinkamą gabentos prekės klasifikavimo kodą, buvo galima gauti tiesiog pažvelgus į prekės Saugos duomenų lapą, pridėtą prie gabento krovinio, kuriame buvo aprašyta prekės sudėtis bei pobūdis, atskleidžiantis prekės klasifikavimo kriterijus. Pasak E. S., tinkamas prekės kodas galėjo būti nustatytas net pažvelgus į prekės pavadinimą. Kartu liudytoja paaiškino, kad tais atvejais, kai muitinės deklarantams kyla klausimų dėl tinkamo prekės kodo klasifikavimo, jie visada gali tiesiogiai kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl konsultacijos pateikimo. Juo labiau, jie, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalimi, gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu gali tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinybę imtis papildomų veiksmų gavėjo nurodytam prekės kodui patikrinti suponavo ir prekių gavėjo adresatas ((duomenys neskelbtini)) bei kintanti geopolitinė situacija (prasidėjusi Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą bei vis įtraukiamos naujos sankcijos Rusijos Federacijai).

Visi pirmiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad O. S. tinkamai neįvertino visų bylai aktualių prekių klasifikavimo aplinkybių ir nepasinaudojo jai įstatymo suteikta teise imtis papildomų priemonių patikrinti nurodyto prekės kodo teisingumą, tokiu būdu neįsitikinusi kad prekės siuntėjo teikiamuose duomenyse nurodyta informacija yra teisinga, vis tiek ją pateikė muitinės įstaigai. Taigi, O. S., veikdama kaip muitinės tarpininkė, turinti šios veiklos profesinę patirtį, elgėsi nerūpestingai, nors ir turėjo pareigą elektroninėje eksporto deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, o iškilus neaiškumams, turėjo teisę savo iniciatyva ir savalaikiai patikrinti eksportuojamą prekę, siekdama nustatyti teisingą jos tarifinį klasifikavimą, tačiau to nepadariusi prisiėmė riziką dėl atsakomybės, kylančios pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į pirmiau teismo aptartus įrodymus ir jų pagrindu konstatuotas faktines aplinkybes, pripažintina, kad Institucija pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. veiksmus pripažino realizuotus esant pastarosios neatsargiai kaltės formai. Kita vertus, konstatavus šią subjektyviąją O. S. inkriminuotų administracinių nusižengimų pusę, skundžiamame Nutarime nurodyta bandymo išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų aplinkybė laikytina perteklinė, kadangi O. S., 2023 m. vasario 24 d. teikdama elektroninę eksporto deklaraciją ir joje nurodydama neteisinga deklaruotos prekės kodą, nenumatė, kad teikia neteisingus duomenis, tačiau turėjo ir galėjo tą numatyti, tokiu būdu ji nebandė išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų, kadangi, kaip jau buvo minėta, jų nenumatė, nors ir privalėjo. Atsižvelgiant į tai, aptariama skundžiamo Nutarimo dalis yra tikslintina, iš jos turinio pašalinant bandymo išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų aplinkybę, kartu pabrėžiant, kad ši teismo šalintina aplinkybė O. S. atsakomybės dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje bei 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų nešalina.

Dėl administracinėn atsakomybėn patrauktai O. S. paskirtos administracinės nuobaudos

Įstatymų leidėjas už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numato baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Tuo tarpu už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmenims yra numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Šioje administracinio nusižengimo byloje skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktai O. S. už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta maksimali 1900 Eur dydžio bauda, o už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 200 Eur bauda, galutinę administracinę nuobaudą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskiriant – 1900 Eur dydžio baudą.

Pabrėžtina, jog konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Analogiškos aplinkybės yra vertinamos ir nustatant specialios teisės atėmimo trukmę (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Teismas, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, taip pat pastarąją charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad Institucijos skundžiamame Nutarime O. S. dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo paskirta administracinė nuobauda yra per griežta – yra paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinių nuobaudų skyrimo tvarkos, taip pat neatitinka nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo.

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti pirmą kartą. Jos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastarosios padaryti administraciniai nusižengimai pasižymėjo neatsargia kaltės forma, esminiai neigiami padariniai įstatymo saugomiems gėriams nebuvo padaryti – netinkamai deklaruotos prekės nebuvo išsiųstos jų gavėjui. O. S. anksčiau už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą nėra bausta, administracine tvarka nebausta apskritai, taip pat nėra teista. Visos šios pastarąją ir jos padarytus administracinius nusižengimus charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo pritarti Institucijos už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimą padarymą paskirtai maksimaliai administracinei nuobaudai – 1900 Eur. Priešingai, minėtų aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, pripažintina būtinybė pakeisti dėl aptariamo administracinio nusižengimo O. S. paskirtos administracinės nuobaudos dydį, jį sumažinant iki sankcijos minimumo – 300 Eur. Teismo vertinimu, toks skirtinos administracinės nuobaudos dydis atitiks tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek šį administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje O. S. buvo pripažinta kalta padariusi du administracinius nusižengimus, todėl, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, O. S. yra skirtina galutinė 300 Eur bauda (pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį Institucijos Nutarimu buvo paskirta 200 Eur dydžio bauda)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos O. S. įgalioto atstovo advokato K. L. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 1 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) atmesti.

Patikslinti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 1 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) pažeidimo esmės dalį, iš jos pašalinant „bandymo išvengti tarptautinių sankcijų ir draudimų“ aplinkybę.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 1 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo 212 straipsnio 4 dalį O. S. paskirtos administracinės nuobaudos dydį, paskiriant 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, O. S. paskirti galutinę 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Kitą Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. birželio 1 d. nutarimo (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaJustyna Žukovska-Pečiulienė