Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2629-1172/2024 pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. N. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1) ieškovas bendrauja su dukra darbo dienomis kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.30 val. iki 19.00 val. atsakovės namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje (kieme, terasoje ar kitoje abiem šalims priimtinoje vietoje);

2) ieškovas bendrauja su dukra nelyginių savaičių savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 9.00 val. iki 11.00 val. atsakovės namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje (kieme, terasoje ar kitoje abiem šalims priimtinoje vietoje);

3) jeigu tėvas negali atvykti į susitikimus, įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Tėvui nesilaikant šios informavimo tvarkos, mama netenka pareigos užtikrinti tėvo ir dukters susitikimų šia tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 2022 m. rugsėjo 19 d. prašymą priimti vaiką į (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio / priešmokyklinio ugdymo grupę Nr. 17345, 2023 m. lapkričio 1 d. susirašinėjimą su ieškovu (viename iš el. laiškų pridėta nuotrauka).

22. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, išskyrus 2023 m. lapkričio 15 d. Skyriaus išvadą dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio, nes ši išvada pirmosios instancijos teismo byloje jau yra pateikta ir bus vertinama priimant galutinį procesinį sprendimą.

24. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnametės dukters laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

25. Apeliantės atstovė taip pat 2024 m. sausio 30 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais prašo atskirąjį skundą tenkinti. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Šiuo atveju apeliantės atstovė pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „papildomais paaiškinimais prie atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14830-1172/2023“, kurie savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, teismas atsisako priimti atsakovės R. N. pateiktus rašytinius papildomus paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

26. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

28. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, dėl kurios pradėtas apeliacinis procesas Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1374-480/2023, buvo nutrauktas ieškovui atsisakius nuo atskirojo skundo, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra V. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas su dukra bendrauja:

1) darbo dienomis nuo 10.00 val. iki 11.00 val. atsakovės namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje (kieme, terasoje ar kitoje abiem šalims priimtinoje vietoje);

2) lyginių savaičių savaitgalį nuo 9.00 val. iki 11.00 val. atsakovės namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), teritorijoje (kieme, terasoje ar kitoje abiem šalims priimtinoje vietoje);

3) negalint ieškovui susitikti su dukra dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, vaiko liga, vykimas į gydymo įstaigą, blogos oro sąlygos šalims nesutinkant dėl bendravimo patalpoje ir panašiai), neįvykusio susitikimo laikas perkeliamas į artimiausią galimą darbo dieną (pavyzdžiui, vaikui pasveikus, esant tinkamoms oro sąlygoms ir panašiai), jei negalima susitikti darbo dienos metu, arba į artimiausią savaitgalį, jei negalima susitikti savaitgalio metu.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią ieškovas su dukra bendrauja:

2) kai dukrai sueis (duomenys neskelbtini) metai, tėvas bendrauja su dukra darbo dienomis kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, taip pat nelyginių savaičių savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 15.00 val. iki 20.00 val., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos. Jeigu tėvas negali atvykti į susitikimus, įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

32. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

34. Vadovaujantis CK 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dar neprasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės atskleidė savo vidinį įsitikinimą ir parodė aiškų šališkumą, nes atmetė visus atsakovės paaiškinimus be jokių argumentų, netyrė ir nenagrinėjo atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl to, jog ieškovas, atsakovės manymu, turi priklausomybę narkotikams, prašymui išspręsti ir visoms atsakovės nurodytoms aplinkybėms ištirti teismas nepaskyrė žodinio bylos nagrinėjimo, nepaskyrė ekspertizės ieškovui, netinkamai vertino atsakovės pateiktus įrodymus, be to, skundžiama nutartimi buvo dalinai patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai, o tai, anot atsakovės, rodo, koks bus byloje priimtas galutinis procesinis sprendimas.

37. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo iš dalies sutapo su patikslinto ieškinio reikalavimu, dar nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas parodė, koks bus priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje šiuo klausimu. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, dėl ko ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė ir to, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko galėjo neteisingai išspręsti klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo ir priimti nepagrįstą procesinį sprendimą. Vien tai, kad teismas kitaip įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ar vertino ir tyrė ne visas atsakovės nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

39. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Būtent nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gana išsamiai ištyręs šalių pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą ar kilti abejonėms dėl to, jog ieškovas šiuo metu turi priklausomybę narkotikams ir dėl to gali kilti grėsmė šalių dukters saugumui. Kaip ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, tikėtina, jog esant tarp šalių konfliktinei situacijai ir į šalių bendravimą nuolat įtraukiant Skyriaus specialistus, taip pat ir policijos pareigūnus, ieškovui būnant priklausomam nuo narkotikų būtų tai pastebėta ir užfiksuota, tačiau šiuo atveju pagrįstų duomenų tokiai išvadai daryti pirmosios instancijos teismui pateikta nebuvo, todėl nebuvo ir pagrindo konstatuoti, kad ieškovas turi priklausomybę narkotikams ar skirti to nustatymui atitinkamą ekspertizę.

40. Pirmosios instancijos teismo šališkumo nepagrindžia ir tai, jog klausimo dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo išsprendimui nebuvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, nes nagrinėjamu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo klausimus, teismui nėra įtvirtinta privalomai tokį prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliantės nuomone, ieškovo bendravimas su šalių dukterimi nuo 2023 m. liepos 27 d. buvo itin retas, todėl ryšys tarp dukters ir tėvo nebuvo atstatytas, o sprendžiant dėl galimybės ieškovui dukrą pasiimti iš atsakovės namų ir kartu leisti laiką ne jos namų aplinkoje, vaiko bendravimą su ieškovu turėjo stebėti Skyriaus specialistai ar socialinis darbuotojas, jog būtų galima nustatyti, koks yra ryšys tarp ieškovo ir šalių dukters, todėl laikina bendravimo tvarka skundžiama nutartimi, anot apeliantės, pakeista nepagrįstai.

42. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

43. Byloje ieškovo pateikti vaizdo įrašai (2023 m. spalio 18 d. Nr. DOK-126152) patvirtina, kad dar tuo laikotarpiu, kai buvo šiltasis metų laikas, mergaitė prie tėvo jautėsi gerai ir buvo rami, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovas nėra užmezgęs ryšio du dukra, atmestini kaip nepagrįsti. Skyriaus į bylą pateiktas 2023 m. spalio 23 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-230 (2023 m. spalio 24 d. Nr. DOK-128211) taip pat patvirtina, jog ieškovo gyvenamoji vieta tinkama šalių dukrai lankytis ir ten leisti laiką: 3 kambarių bute, kuris priklauso ieškovui nuosavybės teise, yra visi komunaliniai patogumai (elektra, šiltas / šaltas vanduo, kanalizacija), mergaitei yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra vaikiška lovelė, spinta, komoda, vaikiški žaislai, knygelės, bute yra visi vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai. Iš atsakovės atskirojo skundo argumentų bei kituose procesiniuose dokumentuose teiktų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui susidaro toks įspūdis, kad atsakovė mano, jog visus klausimus dėl dukters gali spręsti tik ji viena, nes ji geriausiai viską žino, mano, kad tėvo ir dukters bendravimą turi fiksuoti įvairios tarnybos ar specialistai ir pan., nors apeliacinės instancijos teismas, vertindamas su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atsiliepimu į šį prašymą pateiktus įrodymus, tokių aplinkybių, kad tėvo ir dukters ryšys neatstatytas ar kad tėvas netinkamai rūpinasi savo vaiku, nenustatė, o ikiteisminį tyrimą dėl galimo šalių dukters sužalojimo atsisakyta pradėti, priežastys ar kalti asmenys, dėl kurių ant mergaitės kūno atsirado įbrėžimai, nenustatyti (2023 m. lapkričio 9 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. lapkričio 28 d. Nr. DOK-143017). Be to, kaip jau yra nurodyta šios nutarties 42 punkte, tiek tėvo, tiek motinos teisės dalyvauti auklėjant vaiką yra lygios, todėl atsakovės siekis viską vienai spręsti visais klausimais, susijusius su dukters auklėjimu ir priežiūra, nėra tinkamas būtent šalių dukters atžvilgiu, atsakovė, kaip ir ieškovas, turėtų mėginti rasti bendrą kompromisą nekeliant konfliktų dėl jų dukters gerovės ir interesų.

44. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šalių dukters dienos rėžimą: savaitgaliais nustatė ieškovo bendravimo laiką su dukra jos pietų miego metu, darbo dienomis nustatė dukters grąžinimo atsakovei laiką tuo metu, kai mergaitė jau turėtų būti ruošiama miegoti.

45. Atsakovė yra nurodžiusi, jog šalių dukters dienos rėžimas yra toks: keliasi 07.00–08.00 val. ryte; pusryčiauja apie 09.00 val.; pietauja nuo 12.30–13.00 val. iki 13.00–14.00 val.; pietų miegas trunka nuo 15.00–17.00 val.; 19.00 val., kartais (vaikui pervargus) ir 18.30 val., ruošiama miegui, t. y. valgo vakarienę, yra prausiama ir migdoma. Įvertinus atsakovės nurodytą mergaitės dienos rėžimą ir laiką, kuris nustatytas skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismas nemano, jog toks nustatytas laikas pažeidžia mažametės interesus. Dėl dukters grąžinimo atsakovei darbo dienomis, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė tokį laiką, kai mergaitė bus parvežta būtent tada, kada būtų pradedama ruošti miegui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas prašė darbo dienomis leisti mergaitę atsakovei grąžinti 19.30 val., tačiau būtent atsižvelgus į atsakovės nurodytas aplinkybes, jog mergaitė dažniausiai 19.00 val. yra ruošiama nakties miegui, būtent tokį laiką ir nustatė. O tai, kad į ieškovo ir mergaitės bendravimą savaitgaliais patenka jos pietų miego laikas, niekaip nepažeidžia vaiko interesų, nes skundžiama nutartimi nustatyta, kad nelyginių savaičių savaitgaliais mergaitė su tėvu, kol jai sukaks (duomenys neskelbtini) metai, praleidžia nuo 14.30 val. iki 19.00 val., taigi, mergaitė paimama po pietų maitinimo, kuris pagal atsakovės pateiktą informaciją ilgiausiai gali užtrukti iki 14.00 val., per tą laiką ieškovas spėja mergaitę parsivežti į savo namus ir pamigdyti. Nėra aišku, kokiu būdu šalių dukters interesus gali pažeisti tai, jog ji savaitgaliais, kai bendraus su tėvu, pietų miego miegos ne atsakovės namuose.

46. Dėl mergaitės bendravimo su tėvu nelyginių savaičių savaitgaliais po to, kai jai sueis (duomenys neskelbtini) metai (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mergaitė bus paimama 15.00 val.), pasakytina, jog atsižvelgiant į tai, kad augant vaikų pietų miego laikas trumpėja, tikėtina, jog būdama vyresnė, šalių dukra galimai eis miegoti pietų miego nebe 15.00 val., o vėliau. Juo labiau, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų mergaitė pradės lankyti ugdymo įstaigą, dėl ko, labai tikėtina, jog jos dienos rėžimas pasikeis pagal ugdymo įstaigoje taikomą dienos rutiną. Pažymėtina ir tai, jog skundžiama nutartimi nustatyta tik laikina bendravimo tvarka iki kol byloje teismas priims galutinį procesinį sprendimą, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys visada gali prašyti teismo nustatytą laikiną tvarką pakeisti. Be to, šalys geruoju gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos be teismo įsikišimo, jei randa bendrą sutarimą ir dėl to tarp šalių nekyla ginčai ar konfliktai.

47. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nustatė dažnesnį ieškovo ir dukters bendravimą, kai jai sueis (duomenys neskelbtini) metai, nei kad teks atsakovei. Šiuo atveju mergaitei augant, gyvenant kartu su atsakove, įvertinus nustatytą ieškovo ir dukters bendravimo trukmę pagal laikiną bendravimo tvarką, akivaizdu, jog su mergaite daugiau laiko vis dėlto praleis atsakovė.

48. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nesutinka su nustatyta ieškovo atsakovei pranešimo apie negalėjimą bendrauti su dukra tvarka, nes nesupranta šios nuostatos tikslo dėl to, jog ieškovui negalint bendrauti su dukra, jam nekyla jokios pasekmės, todėl tokia nuostata skundžiamoje nutartyje leidžia ieškovui pačiam spręsti, ar vykdyti šią nutartį, ar ne, o atsakovei sukurtos tik pareigos, todėl yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumas.

49. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus laiko deklaratyviais ir nieko neįrodančiais. Skundžiama nutartimi, kaip jau yra nurodyta šioje nutartyje, yra laikinai sureguliuotas šalių ginčas dėl ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarkos, kol galutiniu teismo procesiniu sprendimu bus išspręstas šalių ginčas ne tik dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bet ir kitų klausimų (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo). Nuostata dėl atsakovės informavimo apie ieškovo negalėjimą bendrauti su dukra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra labiau dėl atsakovės patogumo, kad ji galėtų planuotis laiką su dukra tuo atveju, jei ieškovas nustatytu laiku negalės pasiimti mergaitės. Be to, teikdama atsiliepimą į prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovė nebuvo nurodžiusi, jog ši nuostata neatitinka jos ar šalių dukters interesų, pakeisti tokios nuostatos taip pat neprašė.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Visi šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių pakeitimo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (iš lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

51. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikino bendravimo tvarkos pakeitimo, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus, vertino, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, todėl turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo šiuo metu šalių nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bendrauti su tėvu, todėl keisti nustatytos bendravimo tvarkos nėra pagrindo.

52. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovo pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2023 m. spalio 31 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.