- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02413-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Vytas Milius
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3994-262/2011 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui D. G. dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo ir subdomeno panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. J. 2007 m. spalio 10 d. padavė paraišką ir užregistravo prekių ženklą NEREGĖTA (fig.); 2008 m. liepos 11 d. padavė paraišką registruoti ir užregistravo prekių ženklą NEREGĖTA (w.), ieškovo vardu nuo 2007 m. liepos 30 d. įkurtas ir užregistruotas subdomenas neregetalietuva.lt. 2008 m. vasario 27 d. atsakovo D. G. įregistruotas subdomenas neregeta.lt.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą nutraukti subdomeno neregeta.lt (t. y. interneto adresų srities simbolinio pavadinimo www.neregeta.lt) naudojimą bei panaikinti subdomeno neregeta.lt teisinę registraciją atsakovo vardu; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad intensyviai naudojo ir naudoja figūrinį bei žodinį prekių ženklus, į juos nuolat investuoja; prekių ženklai ir jais žymimos prekės yra žinomos didelei Lietuvos visuomenės daliai. Atsakovo subdomenas neregeta.lt neabejotinai yra klaidinamai panašus į ieškovo užregistruotus prekių ženklus. Ieškovo prekių ženklai plačiai naudojami fotoalbumams žymėti, elektroninės komercijos tikslams. Atsakovo subdomenas yra naudojamas su fotografija susijusiems tikslams – jame teikiamos nuorodos į fotografijos portalus, taigi žymens „neregėta“ naudojimas internetų adresų srities simboliniame pavadinime, ypatingai interneto svetainėje, kurioje teikiamos nuorodos į fotografijos portalus, laikytinas atsakovo subdomeno naudojimu panašioms prekėms arba paslaugoms, kaip ir ieškovo prekių ženklai. Atsakovo subdomeno egzistavimas klaidina visuomenę, kadangi susidaro įspūdis, jog šiuo subdomenu žymimame interneto puslapyje yra būtent ieškovo pateikiama informacija, ieškovo rekomendacijos, ieškovo skleidžiama reklama. Nurodė, kad ieškovo prekių ženklai turi reputaciją Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Atsakovo subdomenas turėtų būti panaikintas pagal 2004-04-28 EB Reglamentą 874/2004.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad domenas neregeta.lt yra naudojamas sąžiningai, vardas nenaudojamas komerciniais tikslais, puslapyje www.neregeta.lt nėra pateiktos jokios informacijos, kuri turėtų bent kokį nors ryšį su ieškovu ar jo prekėmis. Puslapyje skelbiamos nuorodos į du neveikiančius puslapius ir į puslapį www.fotocom.lt, kuris yra mėgėjiškas nekomercinis krepšinio sirgalių puslapis, aprašantis krepšinio sirgalių susitikimus ir išvykas. Toks subdomeno naudojimas nepažeidžia ieškovo teisių, neprieštarauja teisės aktams. Atsakovas subdomeną neregeta.lt įsigijo savo tikslams ir niekam jo perleisti neketino. Dėl to nėra nei vieno iš 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamente 874/2004 21 straipsnyje nurodytų pagrindų panaikinti domeno neregeta.lt registraciją atsakovo vardu. Figūrinis ieškovo prekių ženklas buvo užregistruotas 2008 m. rugpjūčio 13 d., o paraiška užregistruoti žodinį prekių ženklą buvo pateikta 2008 m. liepos 11 d. Atsakovas subdomeną neregeta.lt užregistravo 2008 m. vasario 27 d., t. y. anksčiau nei ieškovas užregistravo prekių ženklus. Ieškovas negali uždrausti nekomerciniais tikslais ir netapačioms prekėms ar paslaugoms naudoti žodį „neregėta“. Atsakovo domeno žodinė dalis „neregėta“ nėra identiška figūriniam stilizuotam NEREGĖTA logotipui, o jei ir panaši į žodinį dar neįregistruotą ženklą NEREGĖTA, tai tas panašumas nebūtinai yra klaidinamas. Ieškovas žodį „neregėta“ savo prekei identifikuoti vartoja kaip būdvardį, o atsietai žodis „neregėta“ suprantamas kaip daiktavardis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; įpareigojo atsakovą D. G. nutraukti subdomeno neregeta.lt (t. y. interneto adresų srities simbolinio pavadinimo www.neregeta.lt) naudojimą ir panaikinti subdomeno neregeta.lt teisinę registraciją atsakovo D. G. vardu.
Vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą, teismas pažymėjo, jog Lietuvos teisės sistemoje yra susiklosčiusi situacija, kuomet nėra domenų vardų teisinio reglamentavimo, todėl pagrindiniai teisės aktai, kuriais netiesiogiai būtų galima pasinaudoti, ginantis nuo neteisėto domenų vardų naudojimo, yra CK, Prekių ženklų bei Konkurencijos įstatymai, taip pat taikytina teisės analogija bei tarptautinė teisė ir praktika (CK 1.8 str.). Teismas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009 išaiškinimais, vadovavosi 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikytinus principus, 21 straipsniu, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija, Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio nuostatomis ir sprendė, jog nagrinėjamu atveju, subdomeno žymuo „neregėta“ yra akivaizdžiai panašus tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieškovui priklausantį prekių ženklą NEREGĖTA, todėl subdomenas „neregeta.lt“ laikytinas klaidinamai panašiu į ieškovui priklausantį tiek figūrinį, tiek žodinį prekių ženklą NEREGĖTA. Teismas laikė, kad subdomenas neregeta.lt naudojamas panašioms prekėms arba paslaugoms kaip ir prekių ženklai NEREGĖTA bei klaidina visuomenę, atsižvelgiant į tai, kad subdomenas neregeta.lt yra naudojamas su fotografija susijusiems tikslams, o prekių ženklai NEREGĖTA yra plačiai naudojami fotoalbumams žymėti, taip pat į tai, kad prekių ženklais NEREGĖTA pažymėtos prekės reklamuojamos ir pardavinėjamos internetu. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo ir neturi prekių ženklų, užregistruotų ar pareikštų registruoti, kurie būtų bet kuriais požymiais susiję su subdomene „neregeta.lt“ naudojamu žymeniu „neregeta“, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir atsakovas įpareigotinas nutraukti subdomeno neregeta.lt naudojimą bei panaikinti subdomeno neregeta.lt teisinę registraciją atsakovo vardu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apelianto vertinimu, sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias prekių ženklų teisinę apsaugą, ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei sprendimo turinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apsiribota beveik pažodiniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009 motyvuojamosios dalies perrašymu ieškinio dalies, kurioje cituojama Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika, perrašymu. Teismo išvados padarytos akivaizdžiai neanalizuojant byloje surinktų įrodymų ir atsakovo pateiktų argumentų. Todėl teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
2. Neaišku kuo rėmėsi teismas, konstatuodamas, kad subdomenas neregeta.lt yra naudojamas su fotografija susijusiems tikslams, kadangi pats ieškovas ieškinio pateikimo metu neginčijo, kad subdomenas nebuvo naudojamas. Informacija, patalpinta kitame tinklapyje (www.fotocom.lt) negali būti laikoma įrodančia, kad apeliantas užsiima panašia kaip ieškovas veikla. Be to, tokio turinio informacija nelaikytina komercine.
3. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovo vardu registruotas tinklapis yra naudojamas panašioms prekėms arba paslaugoms, kaip ir prekių ženklai NEREGĖTA ir klaidina visuomenę. Pagal Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio nuostatas, prekių ženklo savininkas negali uždrausti nekomerciniais tikslais ir netapačioms prekėms ar paslaugoms naudoti tokį žymenį, t. y. žodį „neregėta“. Byloje nėra jokių įrodymų, jog apeliantas naudojo ar ketino naudoti interneto svetainę komerciniais tikslais, jog talpino informaciją, susijusią su prekių ar paslaugų pasiūla.
4. Apelianto teigimu, taikant Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį bei 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 21 straipsnį, būtina nustatyti ir įvertinti, ar subdomeno vardas neregeta.lt yra tapatus, ar klaidinančiai panašus į ieškovo prekės ženklą, ar subdomenas įregistruotas sąžiningai ar ne, ar pakenkta ieškovo prekės ženklo reputacijai. Šių aplinkybių teismas nenustatė, todėl išvada, kad subdomenas klaidina visuomenę yra nepagrįsta nei byloje surinktais įrodymais, nei teisės normomis.
5. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad apeliantas atliko neteisėtą sąmoningą subdomeno neregeta.lt registraciją ir bandė šį subdomeną parduoti ar licencijuoti ieškovui; bylos duomenys patvirtina buvus priešingas aplinkybes. Subdomeno registravimo metu ieškovas neturėjo jokių teisių į vardą neregeta, todėl subdomeno registracija negalėjo pažeisti dar nepradėto registruoti žodinio prekių ženklo apsaugos.
6. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog kyla grėsmė, kad apeliantas interneto svetainėje gali patalpinti komercinę informaciją, pradėti naudoti ir kt., tačiau teismas gina realiai pažeistas teises, o ne tariamą, galimai ateityje kilsiantį pažeidimą, kai tam nėra realių prielaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ginčas yra sudėtingas, juo formuojama nauja teismų praktika, nėra ginčą tiesiogiai reglamentuojančių teisės normų, todėl reikalingi žodiniai ginčai, šalių paaiškinimai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas argumentas, kad sprendimas nemotyvuotas, kadangi sprendime pateiktos teismo nustatytos aplinkybės, jų teisinis vertinimas, teisės aktai ir teismų praktika. Teismas neatmetė nei vieno šalių pateikto įrodymo ir juos vertino ir atsakė į teisės klausimą, ar iš šalių pateiktų įrodymų visumos ir jų įrodytų aplinkybių, du pramoninės nuosavybės objektai gali teisėtai koegzistuoti.
2. Tai, kad subdomenas buvo ir yra neveikiantis, nepriklausė nuo atsakovo valios, kadangi jo naudojimas nutrauktas teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau akivaizdi subdomeno naudojimo paskirtis – teikti nuorodas į interneto svetaines www.juodairbalta.lt, www.autofoto.lt, www.fotokom.lt, t. y. didinti šių, su fotografija susijusių, svetainių populiarumą, pasinaudojant subdomenu neregeta.lt.
3. Žymens neregėta naudojimas atsakovo veikloje (apeliantas užsiima fotografija) pažeidžia ieškovo teises į prekių ženklus, kadangi ieškovo prekių ženklų naudojimas kitų fotografų veikloje, interneto puslapiuose, reikštų ieškovui priklausančio prekės ženklo skiriamojo požymio, vertės, gero vardo bei reputacijos silpninimą. Apeliantas tuo siekia savo kaip fotografo populiarinimo.
4. Nesutinka, kad byloje neįrodytas visuomenės suklaidinimas. Pabrėžia, jog pagal galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką, reikalinga įrodyti ne faktinį visuomenės suklaidinimą, o suklaidinimo galimybę. Teismo motyvai dėl žymens panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės atitinka formuojamą teismų praktiką. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė, nes žymenys iš esmės identiški.
5. Sprendime pargrįstai pasisakyta dėl principo „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“ neabsoliutumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškė ieškovas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, negali sutikti su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėtų būti panaikintas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas bei kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio reikalavimus, nevertinti atsakovo pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas M. J. nuo 2007 m. liepos 30 d. įkūrė ir užregistravo subdomeną neregetalietuva.lt (13 b. l.); 2007 m. spalio 10 d. padavė paraišką ir užregistravo prekių ženklą NEREGĖTA (fig.), paraiškos Nr. 2007 2041, registracijos Nr. 57728 (10 b. l.); 2008 m. liepos 11 d. padavė paraišką registruoti ir užregistravo prekių ženklą NEREGĖTA (w.), paraiškos Nr. 2008 1581 (11 b. l.). 2008 m. vasario 27 d. įregistruotas atsakovo D. G. subdomenas neregeta.lt (12 b. l.).
Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Lietuvos teismų praktikoje pasisakoma, jog interneto svetainės yra tapusios neatskiriama įvairių rinkos dalyvių, kitų juridinių asmenų įvaizdžio dalimi, reikšminga reprezentavimo bei informacijos platinimo priemone. Domeno vardas be savo tiesioginės techninės funkcijos atlieka ir identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012). Savo ieškininius reikalavimus ieškovas iš esmės grindė tuo, kad įregistruodamas interneto adresų sritį „neregeta.lt“, kurios pavadinimas yra klaidinančiai panašus į ieškovo turimus prekių ženklus NEREGĖTA, atsakovas pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, išimtines teises, numatytas Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje.
Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis numato, kad prekių ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotas prekių ženklui tapačioms prekės ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009, kurioje nurodyta, jog pagal 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamentą 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikytinus principus, 21 straipsnį registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama teismine ar neteismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas nesąžiningai.
Apeliantas neteisus teigdamas, kad neaišku kuo remdamasis teismas konstatavo apelianto subdomeno ir ieškovo prekių ženklų panašumą. Pažymėtina, jog byloje yra pateiktos ieškovo prekių ženklų registracijos (10-11 b. l.), taip pat informacija apie apelianto subdomeno registraciją (12 b. l.); šių įrodymų vertinimas ir sudarė pagrindą teismui padaryti apelianto ginčijamą išvadą. Teisėjų kolegijai įvertinus šiuos bylos duomenis, abejonių, kad atsakovo subdomeno žymuo „neregeta“ yra akivaizdžiai panašus tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieškovui priklausantį prekių ženklą NEREGĖTA, nekyla. Šiuo atveju atsakovo argumentų paneigimui svarbu tai, kad tiek interneto erdvėje, tiek subdomenų pavadinimuose nenaudojami lietuviški rašmenys, todėl ginčo subdomeno žymuo „neregeta“ laikytinas klaidinančiai panašiu į ieškovo prekės ženklą NEREGĖTA.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad ginčijamas subdomenas naudojamas su fotografija susijusiems tikslams, ir dėl to padaryta išvada, kad jis naudojamas panašioms prekėms ir paslaugoms, kaip prekių ženklai NEREGĖTA, bei klaidina visuomenę. Pažymėtina, kad ieškovas teikė į bylą įrodymus apie tai, kad apeliantas užsiima fotografavimu, t. y. veikla, kuria užsiima ir kurioje naudoja savo įregistruotus prekių ženklus ieškovas. Bylos įrodymais nustatyto atsakovo veiklos pobūdžio atsakovas neginčija. Veiklos sutapimo aspektu neturi reikšmės aplinkybė, kad duomenys apie apeliantą, kaip fotografą, nepateikiami ginčijamame subdomene. Nors apelianto domenas faktiškai neveikė, jame nebuvo talpinama, atnaujinama kokia nors informacija ar duomenys, tačiau ginčijamo subdomeno naudojimo aspektu reikšminga, kad jame yra nuoroda į kitą svetainę, kurioje apeliantas pristatomas kaip fotografas. Apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų apie visuomenės klaidinimo faktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2004, pasisakydamas dėl visuomenės suklaidinimo galimybės taikant Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodė, kad visuomenės suklaidinimo, kaip fakto klausimo, įrodinėjimas gali būti ir nepateikus rašytinių įrodymų (būtent visuomenės apklausų), bet remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Konstatavus ginčo domeno ir ieškovo prekių ženklų klaidinantį panašumą bei nesant ginčo dėl ieškovo prekių ženklo plataus žinomumo, ir abiems šalims užsiimant fotografijos veikla, sutiktina, kad tokia situacija gali klaidinti vartotojus dėl tinklalapio www.neregeta.lt priklausomybės ir atitinkamai paslaugų teikėjo identifikavimo, nes kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, domenas atlieka ne tik techninę, bet ir identifikavimo funkciją.
Minėto Reglamento 21 straipsnio 3 dalyje paaiškinta, jog nesąžiningumas inter alia gali būti nustatytas ir įrodytas tuomet, kai iš aplinkybių matyti, kad domeno vardas buvo užregistruotas ar įsigytas visų pirma siekiant parduoti, išnuomoti ar kitaip perduoti tą domeno vardą pavadinimo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, savininkui. Pažymėtina, kad ir pasaulinėje teisinėje doktrinoje ir praktikoje yra išskiriamos kelios pagrindinės ginčų dėl domenų vardų ir prekių ženklų rūšys: 1) dėl piktavališko adresų srities įkūrimo, kurios domeno vardas yra identiškas ar labai panašus į kokį nors prekių ženklą (domeno vardo užgrobimas); 2) kai įkuriamos kelios adresų sritys, kurių domenų vardai yra identiški ar panašūs ir visi juos sukūrę asmenys turėjo teisėtą pagrindą juos sukurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Apeliantas nesutinka, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja šios sąlygos, byloje nėra duomenų, kad būtų neteisėtai, nesąžiningai įregistravęs domeną, be to, jis įregistruotas anksčiau nei ieškovo prekių ženklai.
Aplinkybė, kad apelianto domenas buvo įregistruotas anksčiau, nei ieškovo prekių ženklai, ginčo šioje byloje sprendimui reikšmės neturi. Viena vertus, vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi nuo paraiškos padavimo datos, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą. Nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje, galimo pažeidimo. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009, yra pasisakęs, kad, kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti pirmiau įregistruoto domeno vardo tolimesnį naudojimą. Tačiau ilgalaikis domeno vardo naudojimas galėtų lemti teisėtą interesą šį vardą ir toliau vartoti, pavyzdžiui, jei būtų susiformavusi verslo subjekto klientų grupė, kuri žino ir naudojasi šiuo domeno vardu bei pagrįstai tikisi juo naudotis ateityje. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovas ginčo domeną įregistravo 2008 m. vasario 27 d., t. y. jau po ieškovo 2007 m. spalio 10 d. paraiškos dėl prekių ženklo NEREGĖTA padavimo ir pradėjus intensyvią reklaminę kampaniją (15-48 b. l.). Be to, iki pat ieškinio pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2009 m. spalio 14 d., t. y. daugiau nei metus, atsakovo internetinė svetainė www.neregeta.lt faktiškai nebuvo veikianti, išskyrus kelių nuorodų į kitas svetaines patalpinimą, todėl nėra pagrindo pripažinti apelianto subdomeno naudojimą ilgalaikiu ir lemiančiu atsakovo teisėtą interesą jį registruoti. Apeliantas, teigdamas, kad subdomenas reikalingas jo asmeniniams poreikiams tenkinti, byloje neįrodė savo intereso įregistruoti būtent tokį domeno vardą, ar kad įgijo teisėtą interesą po registracijos (CPK 178 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo spręstam klausimui aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.