Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai:

3.1. Nurodė, jog E. G., kuriam priklausiusį butą paveldėjo atsakovas, mirė (duomenys neskelbtini), todėl šią dieną teismas laikė palikimo atsiradimo momentu. Teigia, kad atsakovui ginčo butas nuosavybės teise priklauso nuo (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti skolą, kurios dalis susidarė iki palikimo atsiradimo, nuo palikimo atsiradimo momento praėjus beveik ketveriems metams, o palikimo atsiradimo dieną skola sudarė 21,87 Eur. Teigia, kad ieškovė pareiškė šį reikalavimą suėjus naikinamajam trejų metų terminui, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškinį dėl 21,87 Eur skolos, susidariusios iki palikimo atsiradimo momento, atmetė.

3.2. Nurodė, kad sutartis dėl šilumos tiekimo gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomą rašytinę formą, išimtys negali būti taikomos. Teigia, jo duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nėra. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ir nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio.

3.3. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktą gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas nėra socialiai remtinas. Teigė, kad duomenimis apie socialiai remtinus asmenis disponuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Padarė išvadą, kad viešas paslaugas teikianti, savivaldybės interesams atstovaujanti AB „Klaipėdos energija“ (savivaldybės kontroliuojama įmonė) vienašališkai be rašytinės sutarties, neįvertinusi vartotojų mokumo, delspinigių skaičiuoti pagal teisės norminius aktus negali, todėl ieškovės reikalavimo dėl 33,01 Eur delspinigių priteisimo netenkino.

3.4. Nurodė, kad įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikiams tenkinti, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Pažymėjo, jog pati ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-5527-769/2020 teismui yra pareiškusi, jog AB „Klaipėdos energija“ patirtos išlaidos turi įtakos nustatant vartotojams šilumos kainą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.1. Nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ per 3 mėnesius po E. G. mirties pateikė tris sąskaitas faktūras (2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d.), kuriose nurodė, kad E. G. yra skolingas atitinkamai 21,01 Eur, 27,65 ir 31,74 Eur (likutis mėnesio pradžioje) už ankstesnius laikotarpius. Pažymėjo, kad atsakovas R. G. (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo bute, į kurį buvo siunčiamos sąskaitos faktūros. Padarė išvadą, kad jis sąskaitas faktūras su E. G. skola gavo ir jam apie jas buvo žinoma. Teigia, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia forma palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus. Tačiau tokio reikalavimo pareiškimo esmė yra ta, kad įpėdinis galėtų apsispręsti, ar priimti palikimą, atsižvelgiant į esamas skolas, už kurias taps atsakingas. Mano, kad atsakovas buvo informuotas apie skolas AB „Klaipėdos energija“, todėl sąskaitos faktūros reiškia reikalavimo įpėdiniui pareiškimą per 3 mėnesių terminą.

5.2. Pažymėjo, kad R. G. nuosavybės teisę į butą Nekilnojamojo turto registre įregistravo (išviešino) tik 2019 m. sausio 8 d., todėl mano, jog ieškovė objektyviai apie E. G. mirtį galėjo sužinoti nuo šio momento. Teigia, jo šių įrodymų (sąskaitų faktūrų) ieškovė anksčiau negalėjo pateikti, nes pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, todėl prašo teismo pridėti šiuos įrodymus prie bylos.

5.3. Nurodė, kad ieškovė yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikytinas Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Teigia, jog nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl mano, jog tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo–vartojimo santykiai. Pažymi, jog kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Padarė išvadą, kad abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais, todėl mano, kad sutartis sudaryta pagal standartines sąlygas, nustatytas bei viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše.

5.4. Nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ neturi įrodymų, kad atsakovas nėra socialiai remtinas, todėl vadovaudamasi CPK 199 straipsnio 5 dalimi informavo Klaipėdos apylinkės teismą, kad tokio įrodymo pateikti negali.

5.5. Nurodė, kad teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas. Teigia, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 punktu nustatė, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami imant užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, o 8 punktu nustatė, kad už ieškinį maksimalus dydis 2,5. 2020 pirmą ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestį šalies ūkyje vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal viešą Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciją, buvo 1 381 Eur, todėl už ieškinį maksimali rekomenduojama priteisti suma yra 3 452,50 Eur. Mano, kad ieškovės AB „Klaipėdos energija“ advokatui sumokėta 90 Eur suma ne tik kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų, bet net yra gerokai mažesnė už priteistinas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo surašymą, kuris surašomas pagal patvirtintą supaprastintą formą neteikiant (nevertinant) įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl dalies skolos, delspinigių bei dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

11. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. E. G. adresuotas tris sąskaitas faktūras (2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d.), kuriose nurodė, kad E. G. yra skolingas atitinkamai 21,01 Eur, 27,65 ir 31,74 Eur (likutis mėnesio pradžioje) už ankstesnius laikotarpius. Apeliaciniame skunde nurodė, jog minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog kartu su apeliaciniu skundą pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, apeliantė neturėjo galimybių šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, taip pat į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, jog ieškovės pateikti nauji įrodymai prie bylos pridėtini.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. G., kuriam priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovas, mirė (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuosavybės teise atsakovui priklauso nuo (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovė atsakovui priklausančiam butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo.

Dėl 21,87 Eur skolos už suteiktą šilumos energiją priteisimo

13. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį, energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, kuriai taikomos CK 6.161 straipsnyje įtvirtintos viešųjų sutarčių nuostatos.

14. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog ji per 3 mėnesius po E. G. mirties pateikė tris sąskaitas faktūras (2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d.), kuriose nurodė, kad E. G. yra skolingas atitinkamai 21,01 Eur, 27,65 ir 31,74 Eur (likutis mėnesio pradžioje) už ankstesnius laikotarpius. Mano, jog atsakovas buvo informuotas apie skolas AB „Klaipėdos energija“, todėl sąskaitos faktūros reiškia reikalavimo įpėdiniui pareiškimą per 3 mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

15. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesams apsaugoti, t. y. tam, kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 17 punktas, 34 punktas). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio dalį dėl 21,87 Eur skolos priteisimo, konstatavo, kad minėta skolos dalis susidarė iki palikimo atsiradimo dienos, todėl ieškovei pareiškus šį reikalavimą, kuriam yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, ieškinys dėl 21,87 Eur skolos, susidariusios iki palikimo atsiradimo momento, atmestinas.

17. Byloje nėra ginčo, jog nepriteista skolos dalis (21,87 Eur) susidarė iki palikėjo E. G. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. pateikė tris sąskaitas faktūras, kuriose nurodė, kad E. G. yra skolingas atitinkamai 21,01 Eur, 27,65 ir 31,74 Eur (likutis mėnesio pradžioje) už ankstesnius laikotarpius. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog atsakovas (paveldėtojas) ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog atsakovas minėtas sąskaitas faktūras gavo ir yra su jomis susipažinęs. Priešingų duomenų į bylą nėra pateikta.

18. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienam asmeniui yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekvienam vidutiniškai apdairiam, protingam bei turinčiam elementarios gyvenimiškos patirties asmeniui yra suprantama, jog gyvenant bute yra privalu mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas, taip pat ir už teikiamą šilumos energiją, todėl konstatuotina, jog atsakovas, priimdamas palikimą, galėjo ir turėjo pasidomėti, ar palikėjas neturi įsiskolinimų už jam suteiktas komunalines paslaugas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, jog atsakovas buvo informuotas apie palikėjo E. G. kreditoriaus (ieškovės) reikalavimus dėl skolos už šilumos energijos tiekimą, todėl priimdamas palikimą galėjo apsispręsti dėl jo priėmimo būdo, todėl jo teisė žinoti palikėjo kreditorių šiuo atveju nebuvo pažeista.

Dėl 33,01 Eur delspinigių

20. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, kaip vieną iš motyvų nurodė tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Apeliantė, nesutikdama su šiais argumentais, nurodė, kad nors rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, todėl mano, kad tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo–vartojimo santykiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodomais argumentais. Akcentuotina, jog kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

21. Pažymėtina, jog ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Viešai prieinamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės 75,45 procento akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi, ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl jai taikomas minėtas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“.

22. Be to, akcentuotina, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos įstatymo nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui siųstos AB „Klaipėdos energija“ išrašytos sąskaitos už suteiktą šilumos energiją, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas ir apskaičiuotų delspinigių dydis. Visos šios aplinkybės rodo, jog ieškovė užtikrino atsakovo buto šildymą, atsakovas priėmė šilumos energiją ir ja naudojosi, pretenzijų ieškovei neturėjo, todėl darytina išvada, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šilumos energiją, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.

24. Svarbu paminėti, jog tokios praktikos dėl delspinigių priteisimo analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑973‑460/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑594‑777/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑477‑730/2017; 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑190-460/2017; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A‑392‑777/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-45-613/2016). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais kitų teismų sprendimais analogiškose bylose.

25. Iš į bylą pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, priskaičiuota 32 Eur delspinigių. Taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., skaičiuojant po 0,02 procento už kiekvieną uždelstą dieną, priskaičiuota 1,01 Eur delspinigių. Iš viso priskaičiuota 33,01 Eur delspinigių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas, todėl apskaičiuoti 33,01 Eur delspinigiai priteistini iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

26. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat teigia, jog teismui suteikta ne diskrecijos teisė priteisti ar nepriteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bet diskrecijos teisė mažinti išlaidas atsižvelgiant į patvirtintas rekomendacijas. Mano, kad jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl teismas privalėjo priteisti minėtas sumas iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę spręsti, kaip bus vedama konkreti byla, o aplinkybė, kad ji turi darbuotojų teisininkų, nereiškia, kad gali būti paneigta jos teisė turėti advokatą, kuris specializuojasi teisminiuose ginčuose.

27. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 90 Eur, o tokia suma ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, bet ir yra daugiau nei 38 kartus mažesnė nei rekomenduotinų priteisti sumų maksimumas. Net ir atsižvelgusi į tai, kad byla nėra sudėtinga, paruoštas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 90 Eur suma už advokato teisinę pagalbą nėra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių išlaidų ieškovei nepriteisė ir vadovavosi neaktualia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-735-625/2012.

28. Taigi, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, teisinį reglamentavimą, tai, kad prašoma priteisti suma yra net daugiau nei 38 kartus mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, atsižvelgusi į pateiktus įrodymus, patvirtinančius susidariusią sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo už akių dalį ir ši sprendimo už akių dalis keistina. Atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašymas priteisti 114 Eur bylinėjimosi išlaidų (24 Eur žyminio mokesčio, 90 Eur atlyginimo advokatui), patirtų pirmosios instancijos teisme, tenkintinas. Kadangi apeliaciniu skundu patenkinta 100 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 114 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai aiškino formuojamą teismų praktiką, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl 21,87 Eur skolos priteisimo, 33,01 Eur delspinigių priteisimo, dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo pakeisti – priteisti ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovės 33,01 Eur delspinigių, padidinti priteistos skolos dydį iki 1 043,54 Eur bei iki 114 Eur padidinti priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2932. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą už akių pakeisti.

Priteisti iš atsakovo R. G. 33,01 Eur delspinigių ieškovei AB „Klaipėdos energija“.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo R. G. priteistą pirmosios instancijos teisme skolos sumą iki 1 043,54 Eur.

Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo R. G. priteistą pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 114 Eur.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovo R. G. 15 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą.