- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2-7536-769/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04598-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 1043,54 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., 33,01 Eur delspinigių, iš viso 1076,55 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 114 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2019 m. sausio 8 d. pagal 2018 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovė atsakovui priklausančiam butui tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovas ieškovei už teikiamas paslaugas nemokėjo. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo skola už tiektą šilumos energiją sudaro 1043,54 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalį paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) <...>, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės <...> ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas <...>. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalį įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu <...>. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal to paties straipsnio 4 dalį teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G., kuriam priklausiusį butą paveldėjo atsakovas, mirė 2016 m. rugpjūčio 4 d., vadinasi, ši diena laikoma palikimo atsiradimo momentu. Atsakovui ginčo butas nuosavybės teise priklauso nuo 2019 m. sausio 8 d. pagal 2018 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti skolą, kurios dalis susidarė iki palikimo atsiradimo, nuo palikimo atsiradimo momento praėjus beveik ketveriems metams, nurodo, kad palikimo atsiradimo dieną skola sudarė 21,87 Eur. Ieškovė pareiškė šį reikalavimą suėjus naikinamajam trejų metų terminui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinys dėl 21,87 Eur skolos, susidariusios iki palikimo atsiradimo momento, atmestinas.
Minėta, kad asmeninės nuosavybės teisė atsakovui į ginčo butą įregistruota nuo 2019 m. sausio 8 d. 2018 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Be to, iš ieškovės pateikto Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas 2014 m. spalio 14 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo bute. Atsakovo gyvenamoji vieta šiuo adresu buvo deklaruota ir palikimo atsiradimo metu. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus ieškovei priteistina 1021,67 Eur skola už tiektą šilumos energiją, kuri susidarė nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. kovo mėn.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 33,01 Eur delspinigius skaičiuojant 0,02 proc. ne daugiau kaip už 6 mėnesius pagal Sutarties 9.4 punktą (ieškovė paskaičiavo 0,02 procentų dydžio delspinigius už 6 mėnesius). Šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis dėl šilumos tiekimo gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais, tačiau sutarčiai, kuriai įstatymas numato privalomą rašytinę formą išimtys negali būti taikomos. Duomenų, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė energijos – pirkimo pardavimo sutartis, nėra. Iš ieškovės pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio ir nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio.
Ieškovė nurodo, kad vadovaujasi 1995-01-26 įstatymu Nr.I-775, LR Šilumos ūkio įstatymu, kurio 19 straipsnyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų; standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti vartotojų teisių ir interesų. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti šios privalomosios sąlygos: <...> vartotojo atsiskaitymo už suvartotą šilumą tvarka;
šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą <...>. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, patvirtino Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo 36-1 punkte (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šilumos tiekėjas raštu informuoja šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, jog su vartotoju privalo būti sudaryta individuali rašytinė sutartis, laikinai, kol nėra tokios sutarties delspinigiai gali būti skaičiuojami, tačiau šilumos tiekėjas privalo raštu informuoti šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodant jų dydį ir susidarymo priežastį.
Be to, pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 3.4 punktą Gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms delspinigiai už vietos savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimais pripažintų socialiai remtinų šeimų ir socialiai remtinų vienišų asmenų laiku nesumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas neskaičiuojami. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas nėra socialiai remtinas. Duomenimis apie socialiai remtinus asmenis disponuoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Viešas paslaugas teikianti, savivaldybės interesams atstovaujanti AB „Klaipėdos energija“ ( savivaldybės kontroliuojama įmonė), vienašališkai be rašytinės sutarties, neįvertinusi vartotojų mokumo, delspinigių skaičiuoti pagal teisės norminius aktus negali. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimas dėl 33,01 Eur delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas. Be to, pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 24 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur už advokato teisinę pagalbą. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti būtinumo tiesiogiai pasisakyta tik sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai. Kasacinis teismas dar 2016 metais yra išaiškinęs, kad spręsdamas šį klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016, 45 punktas). Šilumos energijos tiekimas yra viešoji paslauga. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytų sutarčių pagrindu kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnį savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams; savivaldybės institucijos ir administracija viešųjų paslaugų neteikia, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai (1 dalis); teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas, jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais (3 dalis); savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (5 dalis). Pagrindinis akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ akcijų paketas (75,45 proc.) priklauso viešojo administravimo subjektui Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl turėtų būti vadovaujamasi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika. Klaipėdos apygardos teismas analogiškose bylose yra nurodęs, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-735-625/2012 pagal analogišką AB „Klaipėdos energija“ ieškinį išaiškino, kad: „ieškovė turi pas ją dirbančius teisininkus, todėl teisinių paslaugų pirkimas su tikslu parengti nesudėtingus procesinius dokumentus negali būti laikytinas būtinomis išlaidomis ir priskirtas prie bylinėjimosi išlaidų, kurias turėtų sumokėti atsakovė“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, įvertinus tai, jog byla nebuvo sudėtinga, ieškovė turi daug tokio pobūdžio bylų, teismui pateiktas ieškinys yra tipinis, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovė yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, teikianti viešąsias paslaugas visuomenės poreikių tenkinimui, privalanti racionaliai naudoti savivaldybės turtą ir nepažeisti vartotojo teisių, pagrindo išvadai, kad 90 Eur išlaidos už tipinio ieškinio parengimą šioje byloje yra būtinos ir pagrįstos, nėra. Pažymėtina, jog pati ieškovė civilinėje byloje Nr.e2-5527-769/2020 teismui yra pareiškusi, jog „AB Klaipėdos energija“ patirtos išlaidos turi įtakos sprendžiant vartotojams nustatomos šilumos kainą.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi patenkinta apie 95 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina 22,80 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, į. k. 140249252, iš atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1021,67 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt vienas euras 67 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,80 Eur (dvidešimt du eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.