- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2-5527-769/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03091-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų tinklapis“
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų tinklapis“ atstovams R. M., advokatui Maurui Urbonavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų tinklapis“ dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausančioms rūsio patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms adresu (duomenys neskelbtini), 17,45 kv. m., dydžio neatlygintiną servitutą ieškovės naudai, kuris reikalingas tinkamam šilumos tiekimo tinklų eksploatavimui, naudojimui ir priežiūrai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose rūsio patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti šilumos tiekimo tinklai, kurie buvo pastatyti 1988 m., jų buvimas pastate registruotas viešajame registre. Dalis tinklų yra tranzitiniai, kita dalis tinklų aptarnauja (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą ir yra namo šilumos įvadas, kuris yra prijungtas prie namo šilumos punkto. Minėto gyvenamojo namo patalpoje, pažymėtoje R1-8 indeksu, pravesta tranzitinė šilumos tiekimo trasa. Patalpoje, pažymėtoje R1-3 indeksu, įrengtos trasos dalis taip pat yra ir šilumos įvadas prijungtas prie namo šilumos punkto, kuris yra skirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti. Ieškovei tiesiogiai kyla pareiga rūpintis visų centralizuotą šilumos energiją vartojančių asmenų teisėmis, iš ko išplaukia ieškovės galimybė naudotis atsakovės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, siekiant užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą kitiems, prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos prisijungusiems, asmenims, nes šilumos tinklai yra vientisas nekilnojamojo turto objektas, besitęsiantis net kelis kilometrus. Ieškovė tiekdama šilumos energiją įstatymų ir taisyklių nustatytais atvejais, vadovaudamasi visuomenės interesais, privalomai tiekia šilumą vartotojams, užtikrindama viešąjį interesą. Servituto nustatymas atsakovės patalpoms, yra proporcingas atsakovės teisių suvaržymams naudotis jai priklausančiomis patalpomis. Nustatytinas neatlygintinas servitutas, kadangi visi su šilumos tiekimu susiję kaštai ilgainiui atsispindi galutinėje šilumos tiekimo sąskaitoje, taip bei taip iš dalies finansinė našta perkeliama visiems šilumos vartotojams. Servitutas nustatytinas vadovaujantis pateiktu planu, servituto plotas – 17,45 kv. m.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2016-08-02 notaro tvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė įsigijo negyvenamąsias-rūsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Remontuojant nurodytas patalpas paaiškėjo, jog juose įrengti ieškovei priklausantys ir eksploatuojami šilumos tinklai, užimantys 17,45 kv.m. ploto patalpų. Apie šių tinklų egzistavimą pirkimo pardavimo sutartyje nėra nurodyta bei servitutai jų eksploatavimui nenustatyti. Taip pat minėti tinklai nėra skirti aptarnauti gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), gyventojų interesus. Atsakovė, vykdydama patalpų remontą, įsipareigojo suteikti ieškovei atitinkamą minėtų patalpų dalį (pastatant pertvaras) šilumos tinklų apsaugai ir eksploatavimui. Kadangi dalį atsakovei priklausančių patalpų naudojama (ir toliau buvo planuojama naudoti) iš esmės tenkinant ieškovės poreikius, todėl atsakovė paprašė ieškovės sudaryti su atsakove sutartį, pagal kurią ieškovė atlygintų nurodytų patalpų dalies išlaikymo išlaidas (proporcingai nuo visų patalpų ploto). Atsakant į atsakovės prašymus, ieškovė nurodė, jog jei ateityje turės lėšų, tinklus iš atsakovės patalpų iškels. Priešingu atveju, ieškovė pasiūlė tinklus išsikelti savo lėšomis. Su tokiu ieškovės pasiūlymu atsakovė visiškai nesutinka, kadangi neapibrėžto laikotarpio teisių pažeidimo trukmė neatitinka nei teisingumo, nei protingumo principų. Be to, ieškovė iki šiol nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama tinkamai įforminti šilumos tiekimo vamzdžius. Kadangi šilumos tiekimo vamzdžius atsakovės patalpose ieškovė įrengė neturint tam leidimo, todėl aiškiai pažeidžia atsakovės teisėtą interesą valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą pagal paskirtį ir juo disponuoti. Ieškovė 2019-07-15 raštu yra pripažinusi, kad šilumos tiekimo tinklus, esančius atsakovės patalpose galima iškelti. Atsižvelgiant į tai, servituto nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti susidariusią situaciją, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Be to, faktiškai atsakovės nuosavybės teisė į ginčo patalpas yra apribota ir suvaržyta, bet šis suvaržymas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu. Įregistravus servitutą, ieškovei turėtų kilti pareiga atlyginti už naudojimąsi svetimu daiktu dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Šiuo atveju ieškovė, naudodamasi atsakovei priklausančiomis patalpomis, sutaupytų lėšų (nereikėtų mokėti nuomos mokesčio, patalpos yra prižiūrimos, saugomos, už jas mokami komunaliniai mokesčiai). Minėtas sutaupymas laikytinas nepagrįstu, nebent būtų išreikšta patalpų savininko valia patalpas suteikti naudotis neatlygintinai. Taigi, šiuo atveju ieškovė nepagrįstai praturtėja, o patalpų savininkas atitinkamai negauna kompensacijos už nuosavybės teisės suvaržymą, t. y. ieškovė praturtėja patalpų savininko sąskaita.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas E. P. ieškinį palaikė, prašo nustatyti servitutą, nes iškėlimui būtų neproporcingai dideli kaštai. Ieškovė siekia kuo pigiau tiekti šilumą gyventojams, todėl nori kuo mažesniais kaštais nustatyti servitutą. Kiekvieni mokėjimai atsilieptų vartotojams. Renovacija kainuotų pigiau negu iškėlimas. Konkrečius kaštus galėtų apskaičiuoti projektuotojas. Nustačius servitutą ir pastačius sieneles prie vamzdžių, žmonėms nukentėti avarijos metu praktiškai neįmanoma. Servituto terminą nustatyti būtų labai sunku, iki 2022 m. patvirtintas investicinis planas. Servituto plotą nustatyti sunku. Suremontavus vamzdį, priglaudus prie sienos, servituto plotas galėtų sumažėti. Iškelti vamzdžius yra per brangu.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas A. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad yra savivaldybės valdoma įmonė, todėl turėtų veikti kuo mažesnėmis sąnaudomis, -gauti servitutą nemokamai; įmonės pelnas yra minimalus ir atiduodamas akcininkams. Įmonė turi ribotą darbuotojų skaičių, todėl kartais tenka naudotis advokatų pagalba. Įmonė turi ir privačių akcininkų. Investicijos planuojamos penkerių metų laikotarpiui. Tinklai keičiami pavojingiausiuose ruožuose. Trasa gali tarnauti ir 50 metų. Patalpose einančių vamzdžių tarnavimo laikotarpis ilgesnis. Išlaidoms, susijusioms su amortizacija, išleidžia 5-6 000 000 Eur per metus. Yra buvę atvejų, kai asmenys išsikelia vamzdžius patys, suderinę darbus su šilumos tiekėju.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Mano, kad iškelti vamzdį kainuotų apie 60 000 Eur. Ieškovė galėtų skirti lėšas vamzdžių iškėlimui iš su amortizacija susijusių išlaidų. Servitutas nėra būtinas. Tinklai be renovacijos, 30 metų senumo. Už patalpas mokėjo 28 000 Eur. Šilumos tinklai ( be namo tinklų) užima 11,2 procentų patalpų ploto. Neprašo priteisti nuostolių, patirtų praeityje. Jeigu teismas nustatytų servitutą, servitutas turėtų būti atlygintinas ir turėtų būti nustatytas vienerių metų terminui. Patalpos yra remontuojamos, padarytas įėjimas, išbetonavimas, laiptai, elektros instaliacija, tinkavimas. Vien atliekami statybos darbai įsigytose rūsio patalpose kainuos virš 100 000 Eur. Pagal paskirtį tai bus komercinės patalpos, su galimybe vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovė turėtų mokėti administravimo-komunalinius mokesčius (11 procentų nuo komunalinių mokesčių, proporcingai plotui) ir 104 Eur per mėnesį. Ši kaina paskaičiuota, atsižvelgiant į tai, kad tokių patalpų su sandėliavimo galimybe kaina yra nuo 6 iki 8 Eur už 1 kv.m. Komunaliniai sudaro nuo 30 Eur iki 73 Eur per mėnesį. Ieškovė buvo išreiškusi poziciją, kad sutinka mokėti tik 100 Eur už metus. Jeigu trūktų vamzdis, nuostoliai būtų dideli. Jeigu vamzdžiai būtų buvę po žeme, o ne atsakovės patalpose, jų tarnavimo laikotarpis būtų buvęs trumpesnis. Ieškovė turi privačių akcininkų, gauna pelną, todėl atsakovė neturi patirti išlaidų savo sąskaita, didindama ieškovės pelną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei nuosavybės teise 2016-08-02 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2938 pagrindu. Šiose patalpose yra įrengti šilumos tiekimo tinklai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 50/111634, adresu (duomenys neskelbtini), 11 p. Registro pastabose ir nuorodose yra įrašas, kad per rūsių patalpas yra nutiesti termofikacinio vandens tranzitiniai vamzdynai. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje pažymėtoje R1-8 indeksu pravesta tranzitinė šilumos tiekimo trasa; patalpoje, pažymėtoje R1-3 indeksu įrengtos trasos dalis taip pat yra ir šilumos įvadas prijungtas prie namo šilumos punkto, kuris yra skirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti. Šilumos tinklai, esantys atsakovės patalpose, yra šilumos tinklų – Pirma pietinė magistralinė trasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurios bendras ilgis siekia 4902,77 m, ir yra skirta 148 pastatų, esančių Klaipėdos miesto senamiestyje šildymui. Negyvenamosios patalpos-rūsio kapitalinio remonto ir paskirties keitimo į komercinės paskirties patalpas, (duomenys neskelbtini) projekte ir plane numatyti atitvarai nuo ieškovei priklausančių tranzitinių vamzdžių, kurių atstumas nuo vamzdžių 800 mm. Atsakovė kreipėsi į ieškovę su 2019-05-03 ir 2019-07-02 prašymais, kuriuose nurodė, jog dalis UAB „Žvejų tinklapis“ priklausančių patalpų (17,45 kv. m.) bus naudojama iš esmės tenkinant AB „Klaipėdos energija“ poreikius, todėl prašo sudaryti su UAB „Žvejų tinklapis“ sutartį, pagal kurią AB „Klaipėdos energija“ atlygins nurodytų patalpų dalies išlaikymo išlaidas (proporcingai nuo visų patalpų ploto) arba iškeldinti AB „Klaipėdos energija“ priklausančius vamzdžius iš minėtų patalpų. AB „Klaipėdos energija“ 2019-07-15 atsakė, jog neturi teisinio pagrindo sudaryti su ja sutarties dėl nuostolių kompensavimo už (duomenys neskelbtini), dalies patalpų išlaikymą, nes vadovaudamasi teisės aktais ir gindama viešąjį interesą tiekia šilumą ne tik (duomenys neskelbtini) pastatui, bet ir kitiems senamiesčio teritorijoje esantiems pastatams; iškelti ieškovei priklausančius šilumos tiekimo vamzdžius iš atsakovei priklausančių patalpų neturi galimybės, nes dabartiniame penkiamečiame investicijų plane, kuris patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje ir suderintas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, šie darbai nėra numatyti ir nėra įtraukti į investicinį planą; ateityje atsižvelgs į šį pageidavimą ir planuos lėšas šių tinklų rekonstravimui ir iškėlimui. Atsakovei taip pat pasiūlyta šiuos vamzdynus išsikelti savo lėšomis. Atsakovei leista atlikti negyvenamosios patalpos-rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą. El. laišku pastato administratorius informavo, jog (duomenys neskelbtini) pastatas yra perduodamas rangovui vykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, kuriuos vykdys UAB „RNDV Statyba“. Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. paaiškino, kad kai buvo statomas nurodytas pastatas, dirbo projektavimo vadovu; vėliau dirbo Klaipėdos inžineriniuose tinkluose; projektavo; vamzdžiai nutiesti 1988 m.; garantinis laikotarpis apie 30 metų; toliau tinklai gali būti eksploatuojami tik atlikus bandymus. Trasos metro kaina gali būti virš 1 000 Eur, todėl iš viso iškėlimas kainuotų 80-90 tūkstančių eurų. Šiuo metu projektuoti vamzdžius eksploatuojamuose rūsiuose neleidžiama. 2020 m. liepos 7 d. ieškovės raštu atsakovei prašoma laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės darbuotojams leisti patekti į Turgaus a. 2, Klaipėda, rūsio patalpas remonto darbams. Magistralinės šilumos trasos iškėlimo iš gyvenamojo namo Turgaus a. rūsio patalpų sąmatoje suma nurodyta 76 699,23 Eur su PVM. 2020 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl tranzitinės trasos per pastatą Turgaus a. 2 teigiama, kad UAB „Žvejų tinklapis“ vadovas nesutiko leisti AB „Klaipėdos energija“ darbuotojams patekti į minėtas rūsio patalpas. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė suderinti akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 2018–2022 metų investicijų planą ir jo finansavimo šaltinius bei nustatyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T2-23 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 2015–2017 metų investicijų plano ir jo finansavimo šaltinių suderinimo“ suderintų, bet iki 2017 metų pabaigos neįgyvendintų priemonių įgyvendinimo terminas tęsiamas iki 2022 metų pabaigos.
Ieškovė prašo nustatyti neatlygintiną servitutą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 str.). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilo ginčas, atsakovei nesutinkant, kad ieškovė be atlygio naudotųsi UAB „Žvejų tinklapis“ priklausančių patalpų dalimi, kur yra įrengti šilumos tiekimo tinklai. Ieškovės teigimu, ji privalo naudotis atsakovės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, norint užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos prisijungusiems asmenims. Atsakovės paskaičiavimu, ieškovė turi galimybę iškelti vamzdį, kuris nerenovuotas 30 metų; servitutas nėra būtinas; tačiau teismui nustačius jį, servitutas turėtų būti atlygintinas ir turėtų būti nustatytas vienerių metų terminui.
Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014) pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas- esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).
Pažymėtina, kad vadovautis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir įvertinti, ar daikto savininkas (ieškovė), siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens ( atsakovės) nuosavybės teisių ir interesų, šioje byloje teismas neturi,- nurodytas klausimas nagrinėjamas kitoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-1159-998/2020, kurioje ieškovė UAB „Žvejų tinklalapis“ prašo įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos energija“ savo lėšomis per šešis mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti iš ieškovei „Žvejų tinklapis“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo vamzdžius. Neskundžiama nutartimi šios bylos nagrinėjimas sustabdytas. Savo nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog „ įmonei AB „Klaipėdos energija“ įvykdžius teismo sprendimą – iškėlus / pašalinus vamzdžius, vis tiek įmonė AB „Klaipėdos energija“ turėtų teisę reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo – dėl teisės vamzdžius pakloti, juos aptarnauti ir juos eksploatuoti UAB „Žvejų tinklapis“ patalpose, nes šilumos tiekėja AB „Klaipėdos energija“ siektų vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir tiekti šilumos energiją savo klientams, taigi, tai liestų ir viešąjį interesą“.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, neišspręstą ginčą dėl galimybės šilumos tiekimo tinklus iškelti iš atsakovei priklausančių patalpų, ko pasėkoje nebeliktų ginčo dėl servituto instituto taikymo, neturėdamas sąlygų įvertinti AB „Klaipėdos energija“ galimybes naudotis savo tinklais neapribojant UAB „Žvejų tinklalapis“ nuosavybės teisių ir interesų, t.y., nežinodamas aukščiau nurodytos bylos eigos ( ar bus patenkintas reikalavimas dėl tinklų perkėlimo) šioje byloje teismas gali tik laikinai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl servituto nustatymo. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Žvejų tinklalapis“ nuosavybės teise valdomose 155,70 kv.m. negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo vamzdžiai užima 17,45 kv. m. arba 11,20 procentus viso ploto; AB „Klaipėdos energija“ 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi su prašymu į atsakovę leisti jos darbuotojams patekti į (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas remonto darbams; UAB „Žvejų tinklapis“ vadovas nesutiko. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad yra galimybės vamzdžių iškėlimui, todėl servitutas negali būti nustatytas, bet jei teismas spręstų kitaip, -servitutas turėtų būti atlygintinas ir turėtų būti nustatytas vienerių metų terminui. Ieškovė buvo išreiškusi poziciją, kad sutinka mokėti 100 Eur už metus, atsakovė prašė 104 Eur už mėnesį ir komunalinių mokesčių, paskaičiuotų už 17,45 kv.m. užimamo AB „Klaipėdos energija“ tinklų ploto. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, jog šiuo metu (kol neišnagrinėta civilinė byla Nr.e2-1159-998/2020) ieškovė tinkamai prižiūrėti, valdyti „Žvejų tinklapis“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančių savo šilumos tiekimo tinklų neturi galimybės. Įvertinus aukščiau nurodytą, siekiant užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą prie centralizuotos šildymo tiekimo sistemos prisijungusiems asmenims, ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkintinas. Atsižvelgiant į sprendžiamą klausimą dėl tinklų iškėlimo, įvertinus, jog šiuo metu nėra perkelti iš atsakovei priklausančių rūsio patalpų ir namo Turgaus a.2 tinklai, įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes ( ieškovės statusą,- savivaldybės kontroliuojama įmonė, sprendimų dėl investicijų priėmimo procedūras, į tai, jog iki 2022 m. patvirtintas investicinis planas; atsakovės prašymą dėl vienerių metų termino nustatymo ir t.t.), nustatytinas terminuotas servitutas iki 2022 metų birželio 1 d.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 str. 3 d.). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016). Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, o neatlygintinis gali būti tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2019 m. vasario 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2-1075/2019). Iš bylos duomenų nustatyta, jog šiuo metu negyvenamosiose patalpose daromas remontas, jose bus įrengtos darbo vietos, atsakovės teigimu, bus investuota iki 100000 Eur, todėl prašoma taikyti atlygintiną servitutą,- už 104 Eur mokestį per mėnesį,- t.y., už sumą, kuri mokama Klaipėdos senamiestyje nuomojant patalpas komercinei veiklai, bei 11 proc. nuo visų mokamų administravimo –komunalinių mokesčių. Ieškovė nori neatlygintino servituto, nes, ieškovės teigimu, visi su šilumos tiekimu susiję kaštai ilgainiui atsispindi galutinėje šilumos tiekimo sąskaitoje, iš dalies finansinė našta perkeliama visiems šilumos vartotojams, įmonės pelnas yra minimalus ir atiduodamas akcininkams ir t.t. Su tokiais ieškovės teiginiais sutikti negalima.
Pažymėtina, jog šiuo metu už 17,45 kv.m. patalpų išlaikymą (proporcingai 11,20 proc. nuo visų patalpų ploto) moka atsakovė, nors nurodytu plotu naudotis negali; viešpataujančiojo daikto savininkas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, pagrindinis akcijų paketas (75.45 %) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, 19.47 % akcijų valdo UAB „Fortum Heat Lietuva“, kiti akcininkai – 5.08 %, kuri viešai nurodo 219 metais uždirbusi 34 mln. pajamų, gavusi 1378,6 tūkst. Eur bendrosios veiklos pelno ir 2564,9 tūkst. Eur kitos veiklos pelno ir pan., todėl teigti, jog tarnaujančio daikto savininkas privalo leisti naudotis jo turtu neatlygintinai, nes ieškovė viešasis asmuo, negalintis patirti išlaidų, nes “visi su šilumos tiekimu susiję kaštai <...> atsispindi sąskaitoje, iš dalies finansinė našta perkeliama visiems šilumos vartotojams“, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė, teigianti, jog visos jos patirtos išlaidos didina šilumos kainą vartotojams, todėl negalinti patirti papildomų išlaidų, nes yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, racionaliai valdanti turtą ir pan., faktiškai elgiasi priešingai,-už kiekvieną reikalavimą teismui dėl skolos priteisimo iš vėluojančių miesto gyventojų advokatui sumoka 90 Eurų. Iš Liteko duomenų nustatyta, jog vien šią bylą nagrinėjančiai teisėjai per 9 mėnesius teko 21 byla, teisme yra apie 20 civilines bylas nagrinėjančių teisėjų, todėl vien teismo atstovavimo išlaidoms per metus išleidžiama galimai apie 50000 Eur. Atsakovė prašo 1248 Eur per metus už servitutą, teigdama, jog ji neturi patirti išlaidų savo sąskaita, didindama ieškovės pelną. Pažymėtina, jog būtina nustatant servitutą užtikrinti teisingą abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyrą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas turi pareigą už nuosavybės teisių ribojimą nustatyti adekvačią kompensaciją; teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti patalpų dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas, patiriamų turtinių nuostolių atlygintumą, nustatant, kokią naudą turi viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo ir pan. Atsakovė dėl servituto negalės naudotis 17,45 kv.m. jai nuosavybės teise priklausančiu plotu rūsyje, patirs papildomų išlaidų tinkamai atskiriant šilumos tiekimo tinklus nuo ateityje patalpose galimai dirbsiančių darbuotojų, siekiant apsaugoti juos nuo galimų avarijų, patirs nepatogumus dėl periodiškai atliekamos ieškovės darbuotojų tinklų priežiūros, eksploatavimo suremontuotose rūsio patalpose ir t.t. Pažymėtina, kad jau šiuo metu atsakovė patiria žalą, mokėdama administravimo-komunalinius mokesčius ir už 17,45 kv.m. plotą, kuriame yra ieškovės turtas. Pažymėtina, kad servituto atlygintinumo klausimas sprendžiamas kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, bei įvertinus tai, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siekiant nustatyti optimalų kompensacijos dydį, įvertinus tai, jog servituto nustatymo metu rūsio patalpos dar nėra įrengtos, nėra paruoštos planuojamai vykdyti ūkinei-komercinei veiklai, yra remontuojamos ir pan., atsakovės paskaičiuota 104 Eur suma mažintina trečdaliu, iki 70 Eur per mėnesio mokesčio. Ieškovei nustatytina mokėti ir 11,20 proc. nuo apskaičiuotų Turgaus a. 2-14 patalpoms administravimo-komunalinių mokesčių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 605 Eur atstovavimo išlaidų. Laikytina, jog patenkintina pusė ieškinio reikalavimų ( nustatytas terminuotas servitutas, netenkintas reikalavimas dėl neatlygintino), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina ½ sumokėto žyminio mokesčio ( 37,50 Eur). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalbą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus, jog 605 Eur atstovavimo išlaidos neviršija nurodytų Rekomendacijose, iš ieškovės atsakovei priteistina ½ jos patirtų išlaidų,- 302,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų tinklapis“ nuosavybės teise priklausančiose rūsio patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), 17,45 kv.m. ploto atlygintiną terminuotą servitutą iki 2022 metų birželio 1 d. (teisę naudoti, prižiūrėti, eksploatuoti ten esančius šilumos tiekimo tinklus), skirtą ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ šilumos tiekimo tinklams (viešpataujantis daiktas).
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų tinklapis“ po 70 Eur per mėnesį atlyginimą (kompensaciją) už servitutą, 11,20 procentų nuo apskaičiuotų (duomenys neskelbtini) patalpoms administravimo-komunalinių mokesčių bei 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų tinklapis“ ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.