Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas E. N. (toliau – ieškovas) prašė nutraukti jo ir atsakovės G. N. (toliau – atsakovė) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes N. ir N.; nepilnametės dukros E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnametis vaikas/dukra) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės, nustatant, kad lėšas uzufrukto teise naudoja ieškovas; priteisti 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. bei priteisti iš atsakovės 560 Eur valstybės teiktas išmokas vaikui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021m. kovo 17 d., atsakovės panaudotas ne vaiko poreikiams tenkinti.

2. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad šalių turtinėms teisėms pasekmės kyla nuo (duomenys neskelbtini); nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas einamųjų kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis bendrauja su nepilnamete dukra nuo penktadienio nuo užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba vaikui nelankant ugdymo įstaigos – nuo 16 val. iki sekmadienio 19 val. Pirmąjį kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį vaiką ieškovui į jo gyvenamąją vietą pristato ir iš jos pasiima atsakovė, antrąjį kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį vaiką iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos pasiima ir į gyvenamąją vietą grąžina ieškovas; 2) pusę vaiko vasaros atostogų laiko (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), dukra praleidžia su kiekvienu iš tėvų: lyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su dukra praleidžia atsakovė, o kitą pusę atostogų su dukra praleidžia ieškovas, atvykdamas pasiimti dukters iš gyvenamosios vietos praėjus pusei atostogų laiko 10 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą iki 19 val. paskutinę atostogų dieną. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją pusę atostogų su dukra praleidžia ieškovas, atvykdamas pasiimti dukters iš gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas dukrą į gyvenamąją vietą iki 19 val. praėjus pusei atostogų laiko, o kitą pusę atostogų su dukra praleidžia atsakovė; 3) lyginiais kalendoriniais metais pavasario atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) dukra praleidžia su ieškovu, kuris vaiką pasiima pirmąją atostogų dieną 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą, o rudens atostogas dukra praleidžia su atsakove. Nelyginiais kalendoriniais metais pavasario atostogas dukra praleidžia su atsakove, o rudens atostogas (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) dukra praleidžia su ieškovu, kuris vaiką pasiima pirmąją atostogų dieną 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 4) pusę vaiko žiemos atostogų nepertraukiamų dienų (vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku) dukra praleidžia su kiekvienu iš tėvų. Ieškovas bendrauja su dukra pirmą pusę nepertraukiamų vaiko žiemos atostogų dienų, pasiimdamas vaiką pirmąją atostogų dieną 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų dienų; 5) Valstybinių švenčių dienomis ieškovas bendrauja su dukra pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekančiai: 5.1) nelyginiais metais: nuo gruodžio 25-osios dienos 19.00 val. iki gruodžio 26-osios dienos 19.00 val. (pirma ir antra Šv. Kalėdų diena); 5.2) lyginiais metais: gruodžio 24-ąją nuo 10.00 val. iki gruodžio 25-osios dienos 19.00 val. (Šv. Kūčios ir pirma Šv. Kalėdų diena); Šv. Velykų metu nuo sekmadienio 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.; 6) darbo dienomis ieškovas turi teisę bendrauti su dukra nuo 19 val. iki 20 val. ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą bei dienos režimą. Atsakovė užtikrina vaiko pasiekiamumą ryšio priemonėmis; 7) atostogų dienoms sutampant su 1 punkte nustatytu bendravimo grafiku, laikomasi atostogų grafiko (2–4 punktais imtinai); 8) Valstybinių švenčių dienoms sutampant su 1–4 (imtinai) punktuose nurodytais bendravimo grafikais, laikomasi valstybinių švenčių dienų grafiko (5 punktu); priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę A., ieškovui – prigimtinę; priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota šalių santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. N., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Dukra nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškovu, t. y. nuo to laiko kai atsakovė paliko šeimą. Ieškovas buvo išvykęs terminuotiems darbams į užsienį ((duomenys neskelbtini)), kuomet atsakovė paliko šeimą ir dėl to šalių mažametei dukrai grėsė apgyvendinimas (duomenys neskelbtini), tačiau iki ieškovas grįžo iš užsienio šalių dukra pasirūpino atsakovės giminaitė. Kadangi atsakovė netinkamai elgėsi ieškovo ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu, paliko šeimą, ieškovui buvo neištikima, nes susilaukė vaiko nuo kito vyro, neišlaikė dukters, o valstybės skirtus vaiko pinigus išleido savo reikmėms, ieškovas atsakovę prašė pripažinti kalta dėl šalių santuokos iširimo. Atsakovė dukters neišlaiko nuo 2020 m. liepos 1 d., per šį laikotarpį dukrą aplankė vos kelis kartus. Šiuo metu ieškovas gyvena su dukra, rūpinasi jos ugdymu, išlaikymu, sveikatos priežiūra, jų emocinis ryšys stiprus, todėl prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Dukra taip pat išreiškia norą gyventi su tėvu ir matytis su mama. Ieškovo teigimu, atsakovė yra linkusi nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus, todėl jos aplinka vaikui gali būti nesaugi. Be to, vaikas jau daugiau kaip metus laiko auga su tėvu, toje aplinkoje, kurioje gyveno nuo gimimo, pagal nusistovėjusią tvarką. Ieškovo teigimu, ginčo dėl motinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nėra, todėl ieškovas nesiūlė konkretaus motinos bendravimo su dukra grafiko, neprieštaravo atsakovės priešieškinyje pasiūlytai bendravimo tvarkai. Teismo prašė priteisti išlaikymą iš atsakovės nepilnametei dukrai nuo 2020 m. liepos 1 d., nes nuo nurodytos datos motina vaiku nesirūpino ir jo neišlaiko. Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. priteisti iš atsakovės 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą (13.5 mėn. x 200 Eur). Ieškovas iš atsakovės taip pat prašė priteisti 560 Eur valstybės išmokas, kurias ji neteisėtai panaudojo savo reikmėms už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d. (8 mėn. x 70 Eur). Ieškovas nurodė, kad nepilnametis vaikas neturi specialiųjų poreikių, vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 400–450 Eur suma. Ieškovo vertinimu, išlaikymas negali būti mažesnis kaip 200 Eur per mėnesį, nes jį sudėjus su valstybės teikiama parama vaikui, būtų galima tenkinti tik minimalius kasdienius vaiko poreikius. Ieškovo pajamos per mėnesį yra apie 600 Eur (atsitiktiniai darbai ir santaupos, gautos už darbą užsienyje). Reikalavimo priteisti iš atsakovės sau išlaikymą ieškovas nereiškė, neturtinės žalos atlyginimo priteisti neprašė. Nurodė, kad kreditorių neturi. Privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurį reikėtų dalinti nutraukiant santuoką, šalys nėra įgijusios. Ieškovas su atsakovės priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo girtavimo ir nesirūpinimo šeima, tvirtino, kad jo jokie „romantiški“ santykiai su atsakovės teta B. A. nesieja. Nesutiko, kad santuoka iširo 2019 m. rugsėjo mėn., kadangi santuoka iširo dėl to, jog atsakovė 2020 m. liepos 1 d. palikusi dukrą išvyko su dabartiniu sugyventiniu L. P. ir dukra nesirūpino ilgą laiką. Nesutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, teigė, jog atsakovė gali ir toliau bendrauti su vaiku taip, kaip nustatė teismas, byloje taikęs laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

4. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Savo prašymą motyvavo tuo, kad ieškovas paskutinius bendro gyvenimo metus nesilaikė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygoje bei suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tinkamai nesirūpino savo sutuoktine, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, nesiteikė jai padėti moraliai, neprisidėjo prie šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo, kūrimo. Be to, ieškovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko namuose kildavo konfliktai, jis tapdavo agresyvus, prieš atsakovę keldavo balsą. Kadangi šalys kartu faktiškai neveda bendro ūkio nuo 2019 m. rugsėjo mėn., atsakovė teismo prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu vesti bendrą ūkį (CK 3.67 straipsnio 2 dalis)ir neskirti termino susitaikymui. Nors teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepilnametės sutuoktinių dukters laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, tačiau atsakovė teismo prašė dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Savo prašymą motyvavo tuo, kad jos ir dukters ryšys yra stiprus, dukrai yra reikalingas motinos dėmesys ir kasdienis bendravimas, be to, dukrai yra būtinas dažnas bendravimas su jos broliu bei seserimi. Ieškovas negeba užtikrinti geriausių vaiko interesų, vaiko nelavina. Šalių dukrai yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau jai nėra teikiamos pakankamos logopedo paslaugos. Ieškovas nesirūpina tinkama vaiko fizine ir psichine sveikata (neveda pas psichologą, nors vaikui jo paslaugos yra rekomenduojamos), galimai prieš vaiką naudoja psichologinį spaudimą ir smurtą (nuteikinėdamas prieš atsakovę). Negeba užtikrinti vaiko poilsio režimo, dėl ko vaikas yra nuolat pavargęs, nereaguoja į jam specialistų teikiamas rekomendacijas, kuriomis siekiama pagerinti vaiko savijautą. Vaiko emocinė būklė laikotarpiu, kai vaikas gyvena išimtinai tik su ieškovu, pablogėjo, vaikas akivaizdžiai bijo ieškovo, dėl ko neišsako realių savo pageidavimų. Atsakovės vertinimu, ieškovas su vaiko lavinimu susijusius veiksmus atlieka ne siekdamas geriausių vaiko poreikių patenkinimo, o tik dėl asmeninės naudos sau. Be to, ieškovas ne kartą yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kadangi šios teisės nėra įgijęs, tačiau ieškovas galimai vaiką veždavo į darželį automobiliu, tokiu elgesiu rizikuodamas vaiko sveikata ir gyvybe. Ieškovas taip pat yra teistas baudžiamąja tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo, kaip tėvo pareigas, yra perleidęs vykdyti atsakovės tetai B. A., su kuria ieškovas gyvena jos nuosavybės teise priklausančiame būste ir pats vaiku iš esmės nesirūpina. Ieškovas atsakovei piktybiškai nuolatos trukdo bendrauti su vaiku, siekia atskirti vaiką nuo motinos ir nuteikinėja prieš atsakovę, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, tarp šalių nuolat kylant konfliktams, atsakovė teismo prašė nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką pagal jos pateiktą pasiūlymą. Patvirtino, kad šalys jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nėra įgijusios. Atsakovės pajamas sudaro apie 300 Eur per mėnesį gaunamos išmokos, kadangi atsakovė šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus iki dviejų metų, kitų pajamų atsakovė negauna. Iš ieškovo dukters išlaikymui prašė priteisti 200 Eur/mėn. periodines išmokas. Išlaikymo sau iš ieškovo nereikalavo, neturtinės žalos taip pat neprašė priteisti. Nurodė, kad santuokos metu ji jokių kreditorinių įsipareigojimų nėra įgijusi. Ieškinį pripažino iš dalies, sutiko nutraukti santuoką su ieškovu, bet nesutiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Nesutiko, kad santuoka iširo nuo 2020 m. liepos 1 d., nes dar 2019 m. rugsėjo pradžioje ieškovas išvyko pas savo tėvą į Gargždus ir į namus (Kalvarijoje) grįždavo retai. Nors ieškovo nurodytu laikotarpiu (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d.) vaikas buvo jo žinioje, tačiau atsakovė pirko vaikui rūbus ir kitus daiktus, todėl nesutiko, kad iš jos būtų priteistas 560 Eur įsiskolinimas.

Šalies argumentai

10. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 17 d. valstybės teiktas 560 Eur išmokas dukrai, panaudotas ne vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovė šio reikalavimo nepripažino. Neneigė, jog nurodytu laikotarpiu ji vaiko neaugino, tačiau tvirtino, jog gautas išmokas vaiko reikmėms išleido vėliau. Pirko reikalingus daiktus, tačiau konkrečių įrodymų, kokius daiktus (rūbus, higienos reikmenis ir pan.) ir kada pirko teismui nepateikė. Teismas iš Kalvarijos savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 17 d. pažymos apie atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. teiktas išmokas, nustatė, kad atsakovei pirmus 6 mėnesius buvo paskirta išmoka po 60,06 Eur, paskutinius 2 mėnesius po 70 Eur. Minimu laikotarpiu atsakovei išmokėta 500,36 Eur. Nuo 2021 m. kovo 17 d. išmoka vaikui paskirta ieškovui. Nustatęs, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2020 m. liepos 1 d. ir nuo tada vaikas buvo auginamas ieškovo, atsakovei neįrodžius, jog iš valstybės gautas išmokas ji panaudojo šalių dukters reikmėms ar jas grąžino ieškovui, teismas ieškovo reikalavimą nusprendė patenkinti iš dalies. Kadangi atsakovei pagal minėtą pažymą išmokėta ne 560 Eur, o 500,36 Eur, būtent šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovės.

Šalies argumentai

23. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki pilnametystės bei priteisti 2 700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Teismas vertino, kad ginčo dėl vaiko poreikių byloje nėra, nes priešieškiniu atsakovė prašė iš ieškovo priteisti išlaikymą vaikui taip pat periodinėmis išmokomis po 200 Eur.

Šalies argumentai

30. Ieškovas konkrečios bendravimo tvarkos nesuformulavo, bylos nagrinėjimo pabaigoje pasisakė, kad turėtų likti teismo byloje jau nustatyta laikina bendravimo tvarka. Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti konkrečią vaiko su tėvu bendravimo tvarką. Teismas nustatė, kad atsakovė byloje buvo pateikusi prašymą (2021 m. gruodžio 17 d., DOK-47346) dėl jos bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku, byloje yra įsiteisėjusi 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria buvo nustatyta laikina vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šeimos bylas vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais, todėl teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra tenkinti daugiau reikalavimų nei yra pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 – 4 dalys, CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas sprendimu nustatė platesnę bendravimo tvarką nei įsiteisėjusia nutartimi vykdoma laikina bendravimo tvarka. Nustatė konkretų bendravimą Motinos ir Tėvo dieną, t. y., kad kiekvienas metais vaikas su motina bendrauja Motinos dieną, tai yra pirmąjį gegužės sekmadienį, o Tėvo dieną – pirmąjį birželio sekmadienį vaikas praleidžia su tėvu, nors pagal nustatytą bendravimo tvarką turėtų bendrauti motina. Atsižvelgiant į vasaros atostogų trukmę ir vaiko prisirišimą prie abiejų tėvų, norą būti jų mylimam bei globojamam, teismas nustatė, kad vasaros atostogų metu vaikas su motina bendrauja kiekvieno mėnesio 14 dienų nepertraukiamai, tai yra lyginiais metais pirmąsias kiekvieno vasaros atostogų mėnesio dienas, nelyginiais metais – atitinkamai paskutines kiekvieno vasaros atostogų mėnesių dienas.

Šalies argumentai

32. Teismas nustatė, kad šalys bylą vedė per pasirinktus atstovus bei pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį ir priešieškinį tenkinęs iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidos paskirstė atitinkamai proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Ieškovas byloje patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 70 procentų ieškinio reikalavimų (3,5 reikalavimo iš 5 reikalavimų), iš atsakovės ieškovui teismas nusprendė priteisti 1 050 Eur (1 500 Eur x 70 proc.) advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė byloje patyrė 2 980 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 20 procentų priešieškinio reikalavimų (1 reikalavimas iš 5 reikalavimų), iš ieškovo atsakovei priteisė 596 Eur (2 980 Eur x 20 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33. Apeliaciniu skundu atsakovė G. N. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, atitinkamai ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, mano, kad teismas šioje dalyje netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus bei taikė teismų praktiką. Tokiu būdu pažeidė materialinės civilinės teisės normas, todėl šią sprendimo dalį prašo pakeisti.

33.2. Teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu iš esmės tik dėl to, jog vaikas 3 metus iki teismo sprendimo priėmimo gyveno su ieškovu. Nors pats teismas taikė tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, su kuriomis apeliantė nesutiko. Apeliantė mano, kad teismas itin siaurai vertino ieškovo veiksmus vaiko atžvilgiu, visiškai nevertino vaiko interesų ir to, jog apeliantė gebėtų kur kas labiau pasirūpinti savo nepilnamete dukra, jos raida bei psichologine būsena.

33.3. Siekiant nustatyti nepilnamečio vaiko psichologinę būseną ir vaiko bei tėvų ryšį, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kurioje akcentuota, kad nepilnametė šalių dukra dar negali išreikšti savarankiškos nuomonės byloje aktualiais klausimais dėl jai daromo poveikio. 2022 m. lapkričio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa taip pat patvirtina, kad ieškovas formuoja šalių vaikui nuomonę su kuo jam gyventi, dėl ko vaikas patiria dideles emocines pasekmes. Apeliantės vertinimu, ieškovas vaikui daro psichologinį spaudimą ir galimai naudoja prieš vaiką psichologinį smurtą, kadangi vaikas, paklaustas apie apeliantę, pradeda kalbėti tyliau, dairosi, ar ieškovas jo negirdi, tai rodo, kad vaikas yra išgąsdintas, bijo pasakyti savo norus ir pageidavimus. Dėl ieškovo įtakos pasikeitė vaiko elgesys, vaikas tapo uždaresnis, ką pastebėjo tiek vaiko darželio auklėtojos, tiek ir proceso dalyviai paskutinės vaiko apklausos metu. Nors teismas vertino, jog vaiko emocinės būsenos pasikeitimą sąlygojo šalių konfliktai, tačiau, apeliantės vertinimu, tokių padarinių priežastis yra būtent ieškovo veiksmai, kuriais jis nuteikinėja vaiką prieš motiną, daro spaudimą, siekia susilpninti vaiko ir motinos ryšį neleisdamas vaikui bendrauti su motina pagal nustatytą tvarką, ką patvirtina ir byloje esanti medžiaga.

33.4. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, jog kai nepilnametė dukra jaudinasi, ji pradeda mikčioti, ko apeliantė niekada nėra pastebėjusi, kadangi ji niekada nesukuria tokios aplinkos dukrai, kurioje ji jaustų stresą ir nerimą. Tai tik patvirtina apeliantės teiginius, jog dukrai yra reikalinga greita ir intensyvi specialistų pagalba, kurios visiškai nesiekia ieškoti ieškovas, kadangi jis visą vaiko lavinimą yra perleidęs atsakovės tetai B. A..

33.5. Ekspertizės akte pažymima, kad ieškovas nelinkęs kurti dialogo su dukra, neatsiliepia į jos nuotaikas. E. jaučiasi ramiai tėčio draugijoje, tačiau tuo pačiu vis stebi tėtį, jo išraiškas. Tuo tarpu mergaitės sąveika su mama atskleidžia ramų jų tarpusavio bendravimą ir nuotaikas, stebimas abipusis pasitikėjimas. Mergaitė mamos draugijoje jaučiasi laisvai, mamai išsako savo norus, poreikius, pasiūlymus. Mama atliepia į jos pasiūlymus, juos priima, ramiai bendrauja, vysto dialogą. Mama reaguoja į jos žodžių turinį, atliepia į tai, ką girdi. Nurodyta informacija, apeliantės vertinimu, tik patvirtina jog su apeliante dukra jaučiasi ramiai ir gali užsiimti įvairiomis veiklomis, nesibaimindama jos reakcijos, visgi bendraudama su tėvu, nepilnametė dukra atlikdama bet kokį veiksmą, visų pirma, įvertina jo nuotaiką ir norus, taip tėvo savijautą iškeldama aukščiau už savo pačios savijautą.

33.6. Nors teismas sprendime pasisakė dėl ekspertizės akto ir jo išvadų, tačiau jo plačiai neanalizavo, nepasisakė apie vaikui daromą įtaką iš ieškovo pusės, neatsižvelgė į ekspertizės metu nustatytą vaiko ir kiekvieno iš tėvų bendravimą ir bendravimo skirtumus, vaiko poziciją į kiekvieną iš tėvų, vaiko emocinę būklę bendraujant su kiekvienu iš tėvų. Teismui nustačius aplinkybę, jog su abiem tėvais vaikas bendrauja prieraišiai, abu tėvai vaikui yra svarbūs, teismas privalėjo įvertinti kaip pasireiškia vaiko ir kiekvieno iš tėvų bendravimas, tėvų elgesį vaiko atžvilgiu, nes tai yra itin svarbu siekiant nustatyti, kuris iš tėvų geriau geba atliepti vaiko emocinę būseną ir sukurti saugumo jausmą. Todėl vaikui akivaizdžiai bijant kalbėti apie mamą, nors iš vaiko elgesio matyti, jog vaikas ją myli ir nori su ja būti, nustačius, jog vaiko baimę skatina ieškovo elgesys, kuriuo jis daro įtaką vaikui, negali būti vertinama, kad vaikui gyvenant su ieškovu yra užtikrinama saugi aplinka. Vaikas turėtų jausti ne tik fizinį, tačiau ir psichologinį bei emocinį saugumą, kurio, apeliantės vertinimu, ieškovas tinkamai neužtikrina. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą, privalėjo atsižvelgti į ekspertizės akte nepriklausomų specialistų pateiktas įžvalgas ir jas tinkamai įvertinti.

33.7. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, turėdamas pastebėti vaiko logopedinius sutrikimus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užtikrinti vaiko teisę į specialistą (logopedą), tokių veiksmų nesiima ir šiai dienai, nors specialistai patvirtino vaiko raidos sutrikimą. Vaiko ugdymo įstaiga mergaitės kalbos problemas pastebėjo jau nuo įstaigos lankymo pradžios (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.), tačiau E. į pagalbos gavėjų sąrašą įrašyta nebuvo. Vaikui logopedo pagalba pradėta teikti tik po vienerių metų ir tik du kartus per savaitę po 20 min. Nors apeliantė dar 2022 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu nurodė būtinybę mergaitei skirti logopedą, tą 2022 m. kovo 2 d. konstatavo ir teismo psichologė, tačiau ieškovas tik praėjus daugiau nei pusmečiui nuo išreikšto susirūpinimo vaiko lavinimu, ėmėsi priemonių, be to, privačius logopedinius užsiėmimus šalių dukra lankė tik pusantro mėnesio. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog vaikas logopedinius užsiėmimus lanko nereguliariai, retai ir tokie užsiėmimai neteikia jokios realios naudos, kadangi nėra stebimi jokie pagerėjimai, o pats ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, jog kol kas jam nepavyksta rasti privačios logopedės, kurios užsiėmimus galėtų lankyti nepilnametė dukra. Todėl teismo argumentas, kad ieškovas užtikrina vaiko lavinimą, kadangi vaikas lanko ugdymo įstaigoje dirbančio logopedo užsiėmimus, apeliantės nuomone, yra absurdiškas.

33.8. Apeliantė teismui ne kartą nurodė, kad ji, gyvendama Kaune, galės užtikrinti dukrai privataus logopedo lankymą ir yra kreipusis į privačią logoterapeutę. Kadangi šalių dukra turi (duomenys neskelbtini), apeliantės vertinimu, vien ugdymo įstaigoje dirbančio logopedo užsiėmimai nėra pakankami vaiko lavinimui užtikrinti. Be to, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. dukra pradės lankyti pirmą klasę, todėl yra būtina kuo greičiau imtis aktyvių veiksmų vaiko kalbos raidai pagerinti, kitu atveju, vaikas gali atsilikti pagal ugdymo programą ir dėl šio sutrikimo patirti patyčias. Vaikui yra reikalinga nuolatinė, dažna ir reguliari užsiėmimų tvarka, kurią atsakovė galės įgyvendinti tik tokiu atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

33.9. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas tinkamai nesirūpina vaiko sveikata ir delsia kreiptis į vaikui rekomenduojamus specialistus, vaiko poreikiais rūpindavosi tik prieš teismo posėdžius arba iškart po jų, siekdamas, jog būtų patenkinti jo ieškinio reikalavimai, o ne siekdamas geriausių vaiko interesų. Ieškovas, turėdamas pastebėti vaiko emocinius sutrikimus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užtikrinti vaiko teisę į specialistą (psichologą). Ieškovas nereaguoja į vaiko ugdymo įstaigos pateiktą informaciją apie vaiko savijautą, negeba užtikrinti vaiko poilsio režimo. 2022 m. rugpjūčio 25 d. ugdymo įstaigos pažyma patvirtina, kad E. nuo pavasario tapo uždara, dažnai netgi pikta, atrodo pavargusi, mieguista, jai sunkiai pavyksta sukaupti dėmesį. Vaiko apklausų metu mergaitė atvykusi žiovaudavo, netgi nurodydavo, kad yra labai pavargusi, nors apklausa buvo organizuojama 10 val. Vaiko normalios fiziologinės raidos sutrikimas nustatytas jau nuo 2021 m., tačiau situacija iš esmės nesikeičia ir vaiko būsena negerėja. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog ieškovas su vaiku neužsiima, jo nelavina. Nors skyrius dar 2021 m. sausio 3 d. siūlė vaikui psichologo pagalbą, o 2022 m. vasario 22 d. vaiko situacijos anketoje nurodė, kad vaikui reikalinga neatidėliotina psichologo pagalba, tokia pagalba vaikui pradėta teikti tik praėjus dviem metams nuo pirminių duomenų dėl psichologo konsultacijų būtinumo. Vaikui gyvenant su ieškovu, 2023 m. rugsėjo 6 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyti vaiko teisių pažeidimai, t. y. vaiko teisė į tinkamas sveikatos sąlygas, jam reikalingas psichologo, raidos specialisto, logopedo konsultacijas. Kaip minėta, ieškovas akivaizdžiai naudoja prieš vaiką psichologinį smurtą ir spaudimą, dėl ko vaikas bijo atsiverti netgi specialistams. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas tinkamai neužtikrina vaiko interesų.

33.10. Teismas visiškai neatsižvelgė į ekspertizės akte nurodytus teiginius, jog mergaitė nelinkusi vykdyti prašymų – nors užduotys nesudėtingos, ji reaguoja vengimu, su tam tikra išankstine nuostata, kad užduoties neįvykdys, projekciniai piešiniai atskleidžia tiriamosios dar ribotai išlavėjusią smulkiąją psichomotoriką, 4–5 metų vaikų piešinių kokybė, yra stropumo stoka, impulsyvus darbo pobūdis, menka motyvacija vykdyti prašymus, vyrauja noras ir poreikis žaisti ir tai tik patvirtina apeliantės teigiamą aplinkybę, kad ieškovas nelavina vaiko ir su juo neužsiima.

33.11. Apeliantės vertinimu, teismas visus įrodymus vertino jos nenaudai ir ieškovo naudai (pavyzdžiui, nurodo, kad apeliantė neva buvo palikusi vaiką vienerius metus ir aktyviai juo nesidomėjo, tačiau nevertina ieškovo veiksmų, kuriais jis pusmečiui vaiką paliko kitų asmenų priežiūrai ir pan.). Apeliantės nuomone, tokiu būdu ji sprendimu yra diskriminuojama dėl lyties, kadangi teismas šalims taikė skirtingus standartus. Tačiau byloje yra nagrinėjami nepilnamečio vaiko interesų klausimai, todėl turi būti nustatoma, kuris iš tėvų šiai dienai gebėtų labiau užtikrinti vaiko interesus, kurie, ypatingai atsižvelgiant į vaiko amžių, yra patys svarbiausi.

33.12. Byloje yra pateikta daug pažymų iš ugdymo įstaigos bei medicininiai dokumentai, kurie patvirtina, kad vaikas dažnai nelanko darželio dėl ligos arba dažnai lankosi pas gydytojus. Vaikui gyvenant su atsakove, vaikas sirgdavo itin retai, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas tinkamai rūpinasi vaiko sveikata.

33.13. Atsižvelgiant į ieškovą charakterizuojančius duomenis, apeliantė mano, kad jis nėra tinkamas asmuo, su kuriuo turi būti nustatoma vaiko gyvenamoji vieta. 2021 m. rugpjūčio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad ieškovas prie nepilnamečio vaiko vartoja alkoholinius gėrimus. Ieškovas ne kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, kadangi šios teisės jis nėra įgijęs, tačiau, apeliantės manymu, yra ne kartą vežęs dukrą tiek į jos ugdymo įstaigą, tiek į kitas vietas, tokiu būdu rizikuodamas tiek nepilnamečio vaiko sveikata, tiek gyvybe. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams), kadangi 2021 m. gruodžio 24 d. atsisakė perduoti nepilnametę dukrą atsakovei pagal nustatytą bendravimo tvarką, taip pažeisdamas nepilnametės dukters interesus. Be to, ieškovas yra tris kartus teistas – 2022 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) arešto bausme, taip pat tiek už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei už turto sunaikinimą ar sugadinimą. Ieškovas ne tik bylos metu teikė melagingą informaciją, tačiau yra linkęs skleisti melagingą informaciją ir už bylos ribų, dėl ko ne kartą yra nutraukti ikiteisminiai tyrimai, pradėti dėl neva apeliantės ar jos sugyventinių neteisėtų veiksmų vaiko atžvilgiu. Apeliantas nuolatos pažeidinėja įstatymus, yra netgi atleistas iš darbo dėl pravaikštų, kas rodo jo neatsakingumą. Akivaizdu, jog ieškovo elgesys, lyginant jį su apeliantės charakteristika, nėra tinkamas formuojant vaiko pasaulėžiūrą ir vertybes, tačiau teismas sprendime apie šalių charakteristiką ir tai, kuris iš tėvų geba geriau formuoti vaikui vertybes, iš viso nepasisakė.

33.14. Apklausta teismo psichologės 2022 m. vasario 28 d. nepilnametė identifikavo, kad mamos gyvenamoji vieta yra jos gyvenamoji vieta. Todėl atskirti ją nuo mamos, brolio ir sesers, kurie taip pat gyvena mamos namuose, nėra jokio pagrindo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad apeliantės gyvenamoji vieta yra tinkama augti nepilnametei dukrai. Sprendime nurodyta aplinkybė, jog apeliantė pripažino, kad nepilnametei dukrai skirtu kambariu, jai nesant, naudojasi ir kiti nepilnamečiai vaikai, nesudaro pagrindo teigti, kad dukrai nėra sukuriamos tinkamos sąlygos gyventi apeliantės gyvenamojoje vietoje. Be to, jei būtų poreikis, apeliantė išsinuomotų ir didesnį būstą.

33.15. Ieškovo šeimai nuo 2023 m. spalio 25 d yra taikomas atvejo vadybos procesas, tuo tarpu apeliantės šeimai, įvertinus visus duomenis, kompleksinės pagalbos poreikis nenustatytas, atvejo vadybos procesas šeimai nepradėtas. Todėl apeliantė mano, kad ji, augindama dar du vaikus, geba geriau užtikrinti vaikų poreikius, nei ieškovas. Apie šias aplinkybes teismas sprendime taip pat nepasisakė, dėl ko apeliantei kyla pagrįstų abejonių ir teismo šališkumu. Sprendime pateikiami tik tie argumentai, kurie yra palankūs ieškovui, tačiau visiškai neanalizuoti netgi rašytiniai įrodymai, kurie ieškovui yra nepalankūs ir kurie leidžia teigti, jog ieškovas negeba tinkamai užtikrinti vaiko teisių.

33.16. Šiuo metu nepilnametei dukrai yra (duomenys neskelbtini), dėl ko dukros ir motinos nuolatinis ir dažnas ryšys tampa vis labiau svarbus, todėl nenustačius jokių vaiko teisių pažeidimų apeliantės atžvilgiu ir vaikui išreiškus poziciją, jog jai svarbi mama ir vaikas nori su ja būti, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su motina. Apeliantės nuomone, dukrai neaugant su ja ir savo broliu bei seserimi, vaikui ilgainiui gali atsirasti daugiau emocinių problemų, vaikas gali jaustis atskirtas, nepakankamai mylimas. Byloje nėra pateikta jokių neigiamai apeliantę charakterizuojančių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo atskirti dukrą nuo jos motinos, kuriai yra ypatingai reikalingas moteriškas, motiniškas dėmesys.

33.17. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nusprendus nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su apeliante, atitinkamai turėtų būti pakeista ir sprendimo dalis dėl nustatytos bendravimo tvarkos bei išlaikymo priteisimo. Apeliantė iš esmės priešieškiniu prašė nustatyti įprastą teismų praktikoje vaiko ir kito iš tėvų bendravimo tvarką, kurios pagrindu kitas iš tėvų su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (su dviem nakvynėm), dalį vaiko atostogų bei pagrindines šventes. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turi tik vieną nepilnametį vaiką bei jo finansinė padėtis yra geresnė, prašė iš jo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Apeliantės vertinimu, yra visi pagrindai nustatyti jos prašomą išlaikymo dydį ir bendravimo tvarką.

33.18. Apeliantei nėra aišku, kaip turi būti vykdoma sprendimu nustatyta jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka atostogų metu. Sprendime nurodoma, jog apeliantė su dukra bendrauja pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų, tačiau nieko nepasisakoma apie Kalėdų atostogas, be to, nėra nurodoma situacija, jeigu atostogų dienos yra nelyginis skaičius, t. y. su kuriuo iš tėvų vaikas turi praleisti didesnę atostogų dalį – jeigu atostogų laiką sudaro 5 dienos. Apeliantė turi vaiką pasiimti pirmąją atostogų dieną ir grąžinti praėjus pusei atostogų laiko 19 val., todėl nėra aišku, ar apeliantė turi vaiką grąžinti antrą atostogų dieną iki 19 val., trečiąją atostogų dieną iki 12 val. ar trečiąją atostogų dieną iki 19 val. Apeliantė savo baigiamojoje kalboje nurodė, jog teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, teismas turėtų nustatyti kur kas dažnesnį vaiko ir jos bendravimą savaitgaliais, atitinkamai, suteikiant teisę apeliantei su dukra daugiau bendrauti dukters atostogų metu, tačiau teismas į šiuos argumentus taip pat neatsižvelgė.