Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P., Valstybinei miškų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui L. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). ribose, buvo jam priklausanti sodyba – gyvenamasis namas. Nurodė, jog žemės sklype dar 2006 m. rugpjūčio 28 d. buvo registruotas fiziškai pažeistas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumas buvo – 8 proc., tačiau jo registracija panaikinta atlikus rekonstrukcijos darbus ir naujai pastatytam statiniui suteikus naują unikalų numerį. Teikė teismui turimus duomenis apie egzistavusį fiziškai pažeistas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008, 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įstatyme įtvirtintas sąlygas, kurioms esant nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas ir pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tuo atveju, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančius dokumentus arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, sprendė, jog pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme.

14. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, remdamasis tuo, jog: 1) pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, kadangi nenurodyti aiškūs motyvai, dėl kurių pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme; 2) pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia juridinę reikšmę turinčio fakto, o kitų įrodančių dokumentų, jog egzistavo sodyba, pareiškėjas neturi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

15. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis nemotyvuota, o iš teismo motyvų nėra aišku, kodėl pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022, 46 punktas).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamąją dalį, neturi pagrindo pripažinti, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Priešingai, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas aptarė pareiškėjo pateikiamus dokumentus ir pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra aiškiai nustatyta, kokiu būdu yra formuojami nekilnojami daiktai, ir kaip tokie duomenys yra įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino, ar pareiškimas atitinka civilinėms byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo keliamus reikalavimus, kurie aptarti šios nutarties ankstesniuose punktuose. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad iš teismo motyvų nėra aišku, kodėl pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme, o vien tai, kad priimta teismo nutartis netenkina apelianto (yra jam nepalanki), nesudaro pagrindo vertinti teismo nutarties kaip nemotyvuotos.

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu pateikė 2006 m. gegužės 9 d. statinių patikrinimo aktą Nr. (100.)-11.73-95, 2005 m. lapkričio 17 d. Žemės sklypo planą, 2006 m. rugsėjo 25 d. Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registrą ir 2007 m. vasario 22 d. Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registrą. Minėti duomenys pagrindžia, jog pareiškėjo žemės sklype iki atliekant rekonstrukcijos darbus buvo registruotas fiziškai pažeistas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ko iš esmės ir siekia apeliantas pareiškimu. Taigi teismas, nurodydamas minėtus duomenis, teisingai konstatavo, jog pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas galimas tik tuomet, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokį faktą patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tuo tarpu, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, tokie duomenys yra ir teismas juos pagrįstai skundžiamoje nutartyje išvardijo, padarydamas teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra CPK 445 straipsnyje išvardintų sąlygų tam, kad pareiškimas būtų priimtas ir nagrinėjamas teisme.

19. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikiami duomenys bei argumentai, susiję su jų vertinimu, gali būti aktualūs nagrinėjant civilinę bylą, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl statybų leidimo panaikinimo ir statybų padarinių šalinimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo civ. byla Nr. e2-35-424/2023), tačiau ne reiškiant pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl procesinės baigties

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimams dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo keliamus reikalavimus, todėl nustatęs, jog pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.