Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-17 · Civilinė byla Nr. e2S-425-565/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
e2S-425-565/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01578-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Atsakovas
mažosios bendrijos „APS trans“
Ieškovas
mažosios bendrijos „Fast Truck Service“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-425-565/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01578-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „APS trans“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Fast Truck Service“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „APS trans“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Fast Truck Service“ ieškinį, pareikštą atsakovei MB „APS trans“. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 798,70 Eur skolos, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 798,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2. Atsakovė MB „APS trans“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, jog teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jai nebuvo įteikti. Atsakovės vadovė nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. spalio 5 d. buvo išvykusi i? JAV bei įgaliojusi advokatą P. S. parduoti atsakovei priklausiusias patalpas, kuriose buvo registruota atsakovės buveinė ((duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė perregistravo buveinę į (duomenys neskelbtini). Naujuoju atsakovės buveinės adresu teismo pranešimas nebuvo išsiųstas. Apie sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik 2021 m. spalio 20 d., gavusi 2021 m. spalio 18 d. pranešimą iš antstolio apie sprendimo vykdymą. Atsakovė ies?kinyje nurodytos 1 798,70 Eur skolos dali? padenge? 2021 m. rugpju?c?io 11 d. (sumoke?jo 1 000 Eur) ir 2021 m. rugpju?c?io 26 d. (sumokėjo 360 Eur). Skolos likutis sprendimo už akių priėmimo dieną buvo tik 438,70 Eur, o s?iuo metu skola yra visiškai padengta.

Šalies argumentai

4. Ieškovė dėl atsakovės pareiškimo prašė spręsti teismo nuožiūra; tuo atveju, jeigu Vilniaus regiono apylinkės teismas nuspręstų panaikinti 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priimti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 1 798,70 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje byla? nutraukti.

5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo pasyvi, pateikusi prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nebesidomėjo bylos eiga, neužtikrino korespondencijos priėmimo, nereagavo i? teismo siunčiamus el. laiškus. Ieškovė nepastebėjo, jog atsakovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliko 1 000 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 350 Eur mokėjimus, kurie atsakovės įsiskolinimą nuo 1 798,70 Eur sumažino iki 448,70 Eur. Atsakovė į ieškovę kreipėsi tik po to, kai priteistos skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Ieškovė po pokalbio su atsakove susisiekė su antstoliu ir informavo, kad skolos likutis yra 448,70 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

6.1. atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose dėl ieškovės pareiškimo išduoti teismo įsakymą) nurodė savo adresą ((duomenys neskelbtini)) ir el. pašto adresą ((duomenys neskelbtini)), kuriais teismas ir siuntė atsakovei procesinius dokumentus. Teismas 2021 m. liepos 2 d. išsiuntė dokumentus atsakovei jos nurodytu ir tuo metu Juridinių asmenų registre registruotu atsakovės buveinės adresu, tačiau dokumentai grįžo teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismo procesiniai dokumentai 2021 m. liepos 21 d. buvo išsiųsti atsakovei pakartotinai ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalį buvo laikomi įteiktais 2021 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovė dėl buveinės adreso pakeitimo į Juridinių asmenų registrą kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams nuo tada, kai teismo dokumentai jau buvo laikomi įteiktais atsakovei. Apie tai, jog teismas ketina priimti sprendimą už akių, atsakovė buvo informuota ir 2021 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu paštu, kurio adresą atsakovė buvo nurodžiusi teismui kaip savo elektroninių ryšių priemonių adresą, tačiau atsakovė teismui į el. paštu siųstą laišką neatsakė. Taigi, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė nebuvo informuota apie procesą, nepagrįsti. Atsakovė neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių;

6.2. nors atsakovė nurodė, kad sprendimo už akių priėmimo metu jau buvo padengusi dalį skolos ieškovei, tačiau pačios skolos susidarymo aplinkybių, skolos dydžio atsakovė iš esmės neginčijo. Tai, kad atsakovė, žinodama apie ieškovės kreipimąsi į teismą dėl šios skolos išieškojimo teismo tvarka, sumokėjusi dalį skolos apie tai nepranešė ne tik ieškovei, bet ir teismui, teismo negali būti vertinama kaip ieškovės pateikti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovė skolos apmokėjimo fakto neginčija, nurodydama, kad apie tai buvo informuotas antstolis vykdymo procese. Taigi, atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. atsakovė nebuvo informuota apie teismo procesą, nebuvo informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, sprendimas išsiųstas atsakovei klaidingu jos buveinės adresu ir faktiškai jai neįteiktas, todėl apie sprendimą atsakovė sužinojo tik 2021 m. spalio 20 d. Prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą atsakovė pareiškė kitoje civilinėje byloje, kuri pasibaigė, atsakovei pateikus prieštaravimus ir teismui panaikinus teismo įsakymą. Todėl kontaktinė informacija ankstesnėse bylose negalėjo būti besąlygiškai naudojama nagrinėjamoje byloje. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės kartu su pareiškimu pateikto įrodymo – vizos, iš kurios matyti, kad įmonės vadovė nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. spalio 5 d. buvo išvykusi į JAV. Visi teismo pranešimai atsakovei apie teisme vykstantį procesą siųsti atsakovės vadovės atostogų metu (2021 m. birželio 30 d. ir liepos 19 d.). 2021 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu paštu teismas išsiuntė pranešimą atsakovei, nurodydamas, kad per 1 darbo dieną nepatvirtinus teismo pranešimo gavimo fakto, bus sprendžiama dėl sprendimo už akių priėmimo. Pranešimo apie teismo posėdį išsiuntimas elektroniniu paštu vos 1 darbo dieną iki teismo posėdžio negalėtų būti traktuojamas kaip tinkamas atsakovės informavimas apie teismo posėdį ar nagrinėjamą bylą;

Žemesnės instancijos teismas

7.2. ieškovė pasielgė nesąžiningai ir, atsakovei sumokėjus skolos dalį, bandė visą skolą prisiteisti teisme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė privalėjo pranešti ieškovei apie skolos apmokėjimą. Joks įstatymas nenumato, kad paslaugas apmokėjęs ar skolą sumokėjęs asmuo papildomai privalo apie tai pranešti kreditoriui. Ieškovės nepakankamai atidus ir rūpestingas buhalterinės apskaitos vedimas negali būti vertinamas kaip įstatymuose nenumatytų atsakovės pareigų pranešti apie skolos apmokėjimą pažeidimas. Be to, ieškovei pripažinus, kad iki teismo sprendimo už akių priėmimo didesnė skolos dalis buvo padengta, visiškai nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovė neįrodė CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sukūrė absoliučiai neteisėtą situaciją, tai yra, turėdamas duomenų apie skolos grąžinimą, sprendimo už akių neperžiūrėjo. Akivaizdu, kad sprendimas už akių vykdytinas pilna apimtimi ir ieškovė gali reikalauti antstolio tokį sprendimą įvykdyti visiškai.

Atsiliepimas

8. Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą bei skirti atsakovei 2 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovės naudai. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

Šalies argumentai

8.1. ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymas buvo išduotas, atsakovė buvo tinkamai informuota apie procesą ir jame pareiškė prieštaravimus. Teisminis procesas, skolininkui pateikus prieštaravimus, automatiškai nenutrūksta (nesibaigia). Nors byloms suteikiami atskiri bylų numeriai, tačiau ginčo teisenos procesas yra ankstesnio, supaprastinto proceso tąsa, todėl skolininkė turi pareigą domėtis procesu. Akivaizdu, jog atsakovė, formaliai pareiškusi prieštaravimus, nesidomėjo tolimesniu procesu;

8.2. atsakovė turi pasirūpinti tinkamu savo buveinės adreso išviešinimu ir korespondencijos priėmimu. Atsakovės vadovė, išvykdama atostogauti turėjo paskirti atsakingus asmenis, suteikti jiems reikalingus įgaliojimus, kad jie galėtų išspręsti einamuosius atsakovės veiklos klausimus. Juo labiau, kad atsakovės vadovės atostogų metu, 2021 m. rugpjūčio mėn., buvo grąžinta dalis skolos ieškovei. Teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. el. paštu informavo atsakovę, kad, jai neatsiliepus, teismas priims sprendimą už akių. Atsakovė, gavusi tokį teismo el. laišką, galėjo operatyviai sureaguoti, pranešti, kad ji nėra gavusi informacijos apie procesą, prašyti pratęsti procesinį terminą, tačiau to nepadarė. Atsakovė veiksmų ėmėsi tik gavusi informaciją iš antstolio;

8.3. praktikoje gana dažnai būna atvejų, kai sprendimo priėmimo dieną, po jo priėmimo (apskundimo laikotarpiu) ar vykdymo laikotarpiu yra atliekami mokėjimai, ir galutinis skolos likutis skiriasi nuo sprendime priteistų sumų. Būtent tam yra galimybė po sprendimo priėmimo pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius skolos padengimą, kad nebūtų išduotas vykdomasis raštas arba jis būtų išduotas ne dėl visos priteistos sumos, yra galimybė vykdymo procese informuoti antstolį apie atliktus mokėjimus, skųsti antstolio veiksmus, jeigu nesutinkama su išieškomos sumos dydžiu. Iš atsakovės nėra, nebuvo ir nebus išieškota daugiau, negu jai priklauso sumokėti. Ieškovė informavo antstolį, kad pagal vykdomąjį raštą skolos likutis yra mažesnis ir pateikė antstoliui tai patvirtinančius įrodymus, o antstolis sumažino būtinąsias vykdymo išlaidas pagal likusią išieškotiną skolą. Antstoliui yra pateikta visa informacija, reikalinga teisingai išieškoti skolą. Antstolis raštu patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 28 d. iš atsakovės liko išieškoti šias sumas: 25,22 Eur skolos, 0,27 Eur palūkanų, 32,62 Eur skolos išieškojimo administravimo mokesčio, 96,04 Eur atlygio antstoliui už darbą;

8.4. atsakovė vilkina procesus ir akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pradžioje atsakovė apskritai neigė visą skolą ir teikė formalius prieštaravimus, dėl ko procesas perėjo į ginčo teiseną. Tuomet atsakovė ėmė dengti skolą. Atsakovė neinformavo teismo apie adreso korespondencijai pasikeitimą, visiškai nesidomėjo procesu. Vietoje to, kad suderintų skolų likučius su ieškove ir antstoliu, pasirašytų papildomus susitarimus, apibrėžiančius skolos padengimą pagal teismo sprendimą, atsakovė nebendradarbiauja, ieško formalių pagrindų bylinėtis. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, veikia prieš greitą ir operatyvų teisingumo įvykdymą, todėl ieškovė prašo teismo skirti atsakovei 2 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų priėmimo

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 51 punktą).

13. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė atsakovės vadovės dviejų paso puslapių (asmens duomenų ir vizos žymos) kopijas. Nurodė, jog šiuos įrodymus buvo pateikusi kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau priedai dėl netinkamo jų formato prie pareiškimo neprisisegė.

14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė: antstoliui siųsto 2021 m. spalio 19 d. el. laiško su priedais kopiją; 2021 m. spalio 19 d. antstolio el. laiško su priedais kopiją; ieškovės susirašinėjimo su antstoliu kopijas. Nurodė, jog teikiami įrodymai patvirtina, jog iš atsakovės nebus išieškota daugiau, negu jai priklauso sumokėti, nes ieškovė informavo antstolio kontorą, kad skolos likutis yra mažesnis.

15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė proceso šalių piktnaudžiavimo teikiant naujus įrodymus, teikiamų įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes byla vedama elektronine forma, taigi abi proceso šalys turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti, be to teikiami įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl abiejų šalių teikiami įrodymai priimami.

16. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. vasario 9 d. gauti atsakovės papildomi rašytiniai paaiškinimai bei procesiniai prašymai dėl įrodymų išreikalavimo. Šiuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė išdėstė nesutikimo su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą argumentus, tai yra pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318, 338 straipsniai). Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės 2022 m. vasario 9 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti. Į bylą priimami tik kartu su šiais paaiškinimais pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų

17. Ieškovė MB „Fast Truck Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės MB „APS trans“ 1 798,70 Eur skolos. Vilniaus regiono apylinkės 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.

18. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

19. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Atsakovė nurodė, jog teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jai nebuvo įteikti, atsakovė nebuvo informuota apie teismo procesą.

21. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovė 2021 m. gegužės 26 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-5933-1141/2021 nutarė išieškoti iš atsakovės 1 798,70 Eur skolos, 6 proc. metines procesines palūkanas ir 252 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė 2021 m. birželio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuose taip pat nurodė savo buveinės adresą ((duomenys neskelbtini)) ir el. pašto adresą ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė 2021 m. birželio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 1798,70 Eur skolos ir 8 proc. metinių procesinių palūkanas. Vilniaus regiono apylinkės teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, 2021 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino 2021 m. gegužės 26 d. teismo įsakymą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. pranešimu nustatė atsakovei terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti.

22. Nustatyta, jog pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei išsiustas 2021 m. birželio 30 d. (žyma LITEKO el. bylos kortelėje) atsakovės nurodytu ir tuo metu Juridinių asmenų registre registruotu atsakovės buveinės adresu, tačiau dokumentai grįžo neįteikti, su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2021 m. liepos 19 d. (žyma LITEKO el. bylos kortelėje) teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti pakartotinai. 2021 m. rugsėjo 20 d. teismas procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė jos nurodytu el. pašto adresu.

23. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas, nurodant, kad kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pažymėtina, jog CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais.

24. Įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu atsakovei, matyti, jog pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė 2021 m. birželio – liepos mėnesiais jos deklaruotos buveinės adresu, tuo tarpu kitomis elektroninėmis įteikimo priemonėmis pasinaudojo tik 2021 m. rugsėjo 20 d., išsiųsdamas procesinius dokumentus atsakovei jos nurodytu el. pašto adresu bei nustatydamas itin trumpą terminą, tai yra 1 (vieną) darbo dieną, patvirtinimui apie el. laiško gavimą, o 2021 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą už akių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neturėjo duomenų, jog atsakovė buvo realiai informuota apie pareigą pateikti atsiliepimą. Neatsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir pačios atsakovės procesinis elgesys nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamas.

25. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikusi prieštaravimus dėl teismo įsakymo, privalėjo domėtis tolimesne nagrinėjamos bylos eiga ir bendradarbiauti su teismu, o ne pasyviai laukti neigiamų procesinių pasekmių. Akivaizdu, jog atsakovės vadovė, pateikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir vėliau išvykdama atostogų bei nepaskirdama jokio įgalioto asmens domėtis vykstančiu teisminiu procesu, sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.

27. Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).

28. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui gali būti ne tik naujos, bet ir jau byloje egzistuojančios aplinkybės ir įrodymai.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą reikšminga aplinkybė yra tai, kad iki sprendimo už akių priėmimo atsakovė padengė dalį ieškovės reikalaujamo priteisti įsiskolinimo, tai yra 2021 m. rugpju?c?io 11 d. bankiniu pavedimu sumoke?jo 1 000 Eur, o 2021 m. rugpju?c?io 26 d. sumokėjo dar 350 Eur, todėl atsakovės skola priimant 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių buvo ženkliai mažesnė. Šių faktinių aplinkybių neginčijo ir ieškovė.

30. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog tiek atskirajame skunde, tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovės nurodytos aplinkybės, išdėstyti argumentai bei pateikti įrodymai turi tiesioginę įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes jiems (įrodymų turiniui) pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks yra priimtas nagrinėjamoje byloje, ir tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

31. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

33. Apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės prašymo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti baudą. Pažymėtina, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė, realizuodama savo teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis.

34. Kadangi civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atmesti ieškovės prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teisėja Rūta Burdulienė