Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog pagal 2023 m. birželio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo sprendimą nepilnametės dukros L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui privalo mokėti po 220 Eur., kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, galėdamas ir privalėdamas tą pareigą vykdyti, laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2024 m. balandžio 3 d. be objektyvių pateisinamų priežasčių vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą L. B., mokėti lėšas vaiko išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialinę paramą. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Kaltinamasis T. K. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo nurodė, kad nuo 2023 birželio 27 d. vengė kažkiek išlaikyti vaiką, nes neturėjo darbo. Prieš teismus buvo išvykęs į užsienį, po to grįžo ir ieškojosi darbo, buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Kai dirbo užsienyje, buvo paėmęs lizingą BMW automobiliui, nes reikėjo vežioti vaikus į darželį, tačiau atsitiko nelaimė ir automobilis sudegė, o lizingą turėjo ir toliau mokėti. Kaip nurodė kaltinamasis, jis neturi nei vieno automobilio dabar. Prieš 10 metų užsiiminėjo automobilių prekyba, tai tie automobiliai registruoti jo vardu, tačiau dabar jis jokios prekybos nevykdo. Kaip nurodė kaltinamasis, jis kažkiek vengė išlaikyti vaiką, nes neturėjo lėšų. Pasak kaltinamojo, jis gaudavo pašalpą iki 400 eurų, tuos pinigus skyrė savo šeimai išlaikyti. Kaip nurodė kaltinamasis buvo kažkiek ir principo dalykas nemokėti išlaikymo, nes K. B. nustatė didelius kriterijus lankyti vaiką. Kaip nurodė kaltinamasis, jis galėjo skirti vaikui apie 100 Eurų per mėnesį. Jeigu būtų pravedinėjęs po 100 Eurų vaikui išlaikyti, būtų atsidūręs sunkioje padėtyje, nes turi du mažamečius vaikus. Žmona tuo metu gaudavo už vaikus pinigų, jis nesidomėjo kiek ji gauna. Pinigus, kuriuos gaudavo iš bedarbio pašalpos, atiduodavo žmonai. Kiekvieną mėnesį bedarbio pašalpa laipsniškai mažėjo. Lizingą iš tų pačių pinigų mokėjo ir dar žmona pridėdavo pinigų. Jeigu būtų mokėjęs vaikui išlaikymą, tai būtų turėjęs prašyti iš žmonos pinigų. Dabartiniu metu pervedinėja jo darbdavė pinigus. Kaip nurodė kaltinamasis, šiuo metu jis dirba 0,5 etato, gauna 250 Eurų, atskaičius antstoliui.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti visi rašytiniai įrodymai, esantys byloje, apklausta kaip liudytoja nukentėjusiąja pripažinta K. B..

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Šis nusikalstamos veikos sudėties modelis taikomas ir baudžiamojo nusižengimo atveju. Tiek nusikalstamos veikos, tiek baudžiamojo nusižengimo sudėtis suprantama kaip baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.). Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybė už BK 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t. y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014).

Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl BK 164 straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio išlaikymą, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad į bylą nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis visiškai neprisidėjo prie teismo nustatytos pareigos materialiai išlaikyti vaiką. Kaip matyti iš Užimtumo tarnybos pažymos kaltinamajam nuo 2023 m. birželio 1 d. suteiktas bedarbio statusas ir jis registruotas Užimtumo tarnyboje Plungės skyriuje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2024 m. kovo 18 d. iš kaltinamajam skirtos nedarbo draudimo išmokos išlaikymui buvo daromos išskaitos (4 t. b. l. 46–48). Aplinkybę, kad šios išskaitos pasiekė nukentėjusiąja pripažintą nepilnametės L. B. mamą K. B., patvirtino ji pati apklausta teisiamojo posėdžio metu (2024 m. spalio 3 d. teisiamasis posėdis). Kaip nurodė K. B., ji gavo išmokas iš bedarbio pašalpos ir dalį išlaikymo iš vaikų fondo. Pasak K. B., jeigu dalį moka vaiko tėvas, tai gali gauti tik 99 eurus. Nuo 2023 metų rugpjūčio 17 dienos iki 2024 m. vasario mėn. - 9 mėnesius iš T. K. ji gavo dalį išlaikymo. Dabar nuo jo darbdavio gauna 107 eurus, tris ar keturias išmokas dabar yra gavusi. Dar kartais, kas tris- keturis mėnesius antstolė perveda po 100 ir truputį daugiau eurų. Iš antstolės yra gavusi tris, keturias išmokas. Taip pat gauna po 99 eurus iš fondo. Šių nurodytų aplinkybių visuma nesuteikia teismui pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis jam inkriminuojamu laikotarpiu vengė išlaikyti savo dukrą L. B.. Taip pat šių įrodymų visuma nepatvirtina ir fakto, kad pareigos užtikrinančios išlaikyti vaiką vykdymas civilinio proceso priemonėmis, buvo iš esmės apsunkintas. Nepaisant to, kad kaltinamasis ir neteikė viso jam priteisto 220 Eur išlaikymo, tačiau konstatuoti, kad kaltinamasis vengė išlaikyti vaiką negalima. Prokurorė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis viso išlaikymo neteikė, nes vengė dirbti, dirbo nelegaliai, simuliavo ligą, slėpė savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengė teikti išlaikymą vaikui.

Kaip matyti iš į bylą pateikto savarankiškos darbo paieškos ataskaitos, kaltinamasis intensyviai savarankiškai ieškojosi darbo, skambino potencialiems darbdaviams, buvo pas juos nuvykęs ir siuntė gyvenimo aprašymus. Kaip nurodė pats kaltinamasis, viena iš esminių priežasčių, kuri trukdė susirasti darbą buvo tai, kad jis neturėjo traktorininko pažymėjimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2024 m. vasario 3 d. šį pažymėjimą jis gavo, o 2024 m. balandžio 22 d. įsidarbino pas (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 15–30). Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis neturėjo papildomų pajamų, iš kurių būtų galėjęs teikti visą išlaikymą vaikui patvirtina Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2024 m. kovo 14 d tarnybinis pranešimas dėl T. K. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės apibendrinimo. Kaip matyti iš šio tarnybinio pranešimo, kaltinamasis inkriminuojamuoju laikotarpiu papildomų lėšų, išskyrus nedarbo draudimo išmoką, negavo. Be to, iš šios sąskaitos buvo nuskaitomi išieškojimai antstoliams už įvairias vykdomąsias bylas (elektroninės bylos t. 3, b. l. 33–44). Taip pat byloje esantis Regitros duomenų išrašas (elektroninės bylos t. 3, b. l. 118–121) apie kaltinamojo vardu registruotas 27 transporto priemones nepatvirtina, kad kaltinamojo turtinė padėtis buvo gera ir jis turėjo objektyvią galimybę teikti išlaikymą, tačiau tai daryti vengė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis transporto priemonių pardavimu vertėsi prieš 10 metų, todėl faktiškai šių transporto priemonių jis nebeturi. Į bylą kaltinamojo poziciją paneigiančių įrodymų, prokuroras nepateikė, todėl grįsti kaltinamojo kaltę vien tik šia pažymą negalima. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis dirbo nelegaliai ir iš to gavo pajamas. Nepaisant to, kad prokurorė šią aplinkybė baigiamosiose kalbose nurodė kaip tikėtiną, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tokios prokurorės pozicijos priėmimas kaip pagrįstos reikštų, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais.

Sprendžiant dėl kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagrįstumo konstatuotina, kad esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021). Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, kuriuos turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas. Byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina kaltinamojo kaltės turinio, priešingai prieš tai nurodyti bylos įrodymai ir jų analizė, kaltinamajam inkriminuojamos kaltės turinį paneigia.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad be kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t. y. mokėti lėšas vaikui išlaikyti, kaltinamajam buvo inkriminuojamas ir kitas požymis teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad prokurorė šio alternatyvaus požymio taip pat neįrodė. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų nustatyta kaltinamojo pareiga kitaip nei materialiniu išlaikymu teikti ir kitą materialinę paramą nepilnametei dukrai.

Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamasis išteisintinas pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

T. K. kaltintą pagal BK 164 straipsnį išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

T. K. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės 2024 m. vasario 13 d. nutarimu skirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.