Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį –10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį –8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir M. R. paskirta subendrinta –10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. R. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiosios R. R. naudai 300 Eur (trys šimtai eurų), o I. R. naudai – 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai I. R. priteistą sumą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavesta tvarkyti jos motinai R. R..

Nukentėjusiosios R. R. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista jos naudai 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) turėtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. R. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 15 d. apie 23.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su sutuoktine R. R., tyčia vieną kartą rankos delnu trenkė R. R. į dešinės pusės smakrą, po ko, nukentėjusiajai atsitrenkus į sieną, ranka sugriebė už sprando ir ją stūmė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant žemės. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. kovo 16 d. apie 01.00 val., vidiniame namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), rankos pirštais sugriebė nukentėjusiajai už veido, spaudė dešinės pusės veido sritį ir kairę akį, tokiu būdų R. R. padarė poodines kraujosruvas kairio skruosto, kaktos dešinės pusės, dešinės blauzdos ir abiejų šlaunų srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Taip pat M. R. nuteistas pagal BK pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. kovo 15 d. apie 23.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su sutuoktine R. R. bei mažametei dukrai I. R. atsistojus tarp tėvų, matydamas ir suvokdamas, kad dukra užstojo mamą, tyčia vieną kartą rankos delnu trenkė I. R. į kairės pusės smilkinį ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais bei jais vadovavosi motyvuodamas savo sprendimą M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Dėl M. R. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį

11. Be to, apylinkės teismas motyvuodamas savo procesinį sprendimą bei konstatuodamas, kad M. R. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, sprendė, jog nuteistojo kaltę patvirtina ir nuketėjusiosios R. R. parodymai. Nors nuteistasis kaip vieną iš pagrindinių skundo argumentų dėl jo išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pateikia tai, kad nukentėjusiosios R. R. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nes bylą nagrinėjant teisme R. R. pateikė naują įvykių seką, pasak nuteistojo, teigė nemačiusi dukrai suduoto smūgio, tačiau žinanti, kad taip įvyko, tačiau apygardos teismas su šiais teiginiais sutikti negali. Nuteistasis dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos tesime buvo nurodęs analogiškas aplinkybes, kurias skundžiamame nuosprendyje motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismas. Vertinant nukentėjusiosios R. R. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 6–9, 41–43), matyti, kad esminės ir svarbiausios įvykio aplinkybės yra nurodytos nuosekliai, o susipažinus su 2023 m. rugsėjo 26 d. apylinkės teismo posėdyje darytu garso įrašu girdima, jog nukentėjusioji R. R. teigia nemačiusi, konkrečiai su kuria plaštakos dalimi M. R. sudavė dukrai I. R., tačiau patį smūgio faktą matė, taigi skunde pateikiama tik subjektyvi nukentėjusiosios parodymų interpretacija. Be kita ko, nukentėjusioji R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus – 2023 m. kovo 16 d. bei 2023 m. gegužės 12 d. (1 t., b. l. 6–9, 41–43), tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jos apklausa vyko 2023 m. rugsėjo 26 d. (2 t., b. l. 133–136), taigi tikėtina, kad praėjus nemažam laiko tarpui nuo įvykių bei pirminių apklausų, nukentėjusioji tam tikras, ne esmines, įvykio aplinkybes galėjo nurodyti kiek netiksliai.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas kruopščiai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei pagrįstai juos pripažino įrodymais, o atlikdamas jų vertinimą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, padarė teisingą išvadą, jog M. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta.

Dėl M. R. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

16. Taip pat nuteistasis skunde nesutinka ir su dalimi kaltinimo dėl fizinio smurto panaudojimo jo sutuoktinės R. R. atžvilgiu, o būtent su tuo, kad fizinį smurtą šios nukentėjusiosios atžvilgiu jis panaudojo ne tik namo viduje, tačiau ir lauke. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šio smurto panaudojimo epizodo lauke, apeliacinio skundo ribose.

17. Nors nuteistasis neigė atlikęs bet kokius smurtinius veiksmus jam ir sutuoktinei būnant lauke, tačiau šiuos nuteistojo teiginius visų pirma paneigia pačios nukentėjusiosios R. R. parodymai. Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad po namo viduje įvykusio konflikto ji išėjo į lauką parūkyti, tuo tarpu jai stovint lauke, atėjo M. R., taip pat pradėjo rūkyti ir tuomet savo ranka stipriai jai sugriebė už veido, pirštais spaudė dešinės pusės veidą ir nykščiu spaudė kairę akį, tuomet laikydamas jai už veido ranka stūmė veidą dėl ko jos galva atsitrenkė į namo sieną (1 t., b. l. 41–43, 2 t., b. l. 134). Taip pat nukentėjusiosios veido sužalojimus sekančią dieną po įvykio matė liudytoja I. B., be to nukentėjusiosios parodymus dėl patirtų sužalojimų patvirtina ir byloje esantys medicininiai duomenys. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 16 d. apžiūrėjus R. R. kairėje periokulinėje srityje buvo stebimas paraudimas, kuris palpuojant buvo skausmingas, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje palpuojant skausminga, dešinio smilkinio srityje skausminga, dešinio kelio srityje stebima poodinė hematoma, palpuojant jautru (1 t., b. l. 48). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio skruosto, kaktos dešinės pusės, dešinės blauzdos ir abiejų šlaunų srityse, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais, daugiau kaip prieš 18 val. iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 55–57).

18. Nors medicinos dokumentų išraše bei specialisto išvadoje yra bendrai aprašyti visi nukentėjusiosios R. R. įvykio metu patirti sužalojimai, tačiau pagal jos nurodytus nuteistojo jai atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus bei užfiksuotus sužalojimus, nėra sudėtinga atskirti būtent kokie sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti lauke. Nukentėjusioji nurodė, kad M. R. būdamas lauke savo rankos nykščiu jai spaudė kairią akį, ką patvirtina medicinos dokumentų išraše užfiksuotas sužalojimas – kairėje periokulinėje srityje, spaudžiant, skausmingas paraudimas, be to medicinos dokumentų išraše fiksuota, jog nukentėjusiajai skauda dešinio smilkinio srityje, o specialisto išvadoje R. R. konstatuotas kaktos dešinės pusės sumušimas, todėl neabejotina, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti M. R. jos galvą pastumiant ir nukentėjusiajai galvos sritimi atsitrenkus į sieną. Taigi, priešingai nei skunde teigia apeliantas, akivaizdu, kad būtent šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti konfliktui su sutuoktiniu persikėlus į lauką, o sužalojimų egzistavimo faktą patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir medicininiai duomenys bei specialisto išvada, todėl apelianto teiginys, jog kaltinimas šioje dalyje yra paremtas tik nukentėjusiosios išgalvotais teiginiais yra visiškai nepagrįstas.

19. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismui nekyla abejonių, kad M. R. konflikto metu sutuoktinės R. R. atžvilgiu smurtavo ne tik namo viduje, dėl ko kaltės jis neginčija, tačiau ir po kiek laiko jiems išėjus į lauką. Taigi, nuteistojo kaltė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra įrodyta dėl visų jam kaltinime inkriminuotų smurto panaudojimo aplinkybių.

Dėl nuteistajam M. R. paskirtos bausmės

20. Be kita ko, nuteistasis skunde taip pat nesutinka ir su jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Nors iš esmės skundo argumentus, susijusius su netinkamu bausmės paskyrimu nuteistasis įvardina tik dėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, tačiau įvertinus tai, kad skundas dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį buvo paduotas pirmosios instancijos nuosprendį skundžiant plačiausiu aspektu, t. y. prašant jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, aukštesnės instancijos teismas pasisakys dėl už visas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtų bausmių.

21. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai).

22. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

23. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, M. R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 2dalies nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejų metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

24. Skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. R. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiajai R. R. padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau atmetė nuteistojo gynėjo argumentus dėl M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose, pripažinimo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde yra pateikęs analogišką prašymą pripažinti šias aplinkybes jo atsakomybę lengvinančiomis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tam teisinio pagrindo nėra.

25. Nagrinėjamu atveju analizuojant ar yra pagrindas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, svarbu paminėti, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti nustatyta tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei kartu nustatomas vienas iš alternatyvių aspektų – dėl to jis nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos gali patvirtinti ne tik tai, kad jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

26. Šiuo atveju matyti, kad kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. apskritai neigė savo mažametės dukros atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, bei tik iš dalies pripažino aplinkybes, susijusias su smurto panaudojimu savo sutuoktinės atžvilgiu, taip bandydamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Taigi, neabejotina, kad vienos nusikalstamos veikos padarymo neigimas, o kitos pripažinimas tik iš dalies negali būti laikomas visų esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimu. Tai suponuoja ir išvadą, kad nuteistasis baudžiamojo proceso metu nedavė nuoširdžių parodymų, kritiškai savo elgesio nevertino ir iš esmės dėl savo padarytų nusikaltimų nesigailėjo. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

27. Taip pat apelianto įsitikinimu, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuteistojo teigimu, jis neturėjo tikslo smurtauti savo sutuoktinės atžvilgiu, tačiau nukentėjusiosios buvo išprovokuotas jai stipriai trankant jo kambario duris. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su šiuo M. R. argumentu sutikti negali. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad provokuojančiu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek prieš patį kaltininką, tiek prieš jam artimus asmenis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-648/2021, 2K-202-788/2022, 2K-29-648/2023). Kitaip tariant, paminėta aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

28. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp M. R. ir jo sutuoktinės nukentėjusiosios R. R. kilo dėl to, jog nukentėjusioji R. R., siekdama, kad ji ir jos dukra galėtų eiti ilsėtis, uždarė nuteistojo kambario duris, nes iš pastarojo kambario sklido triukšmas. Nuteistojo kambario durų uždarymas ir atitinkamai atidarymas įvyko keletą kartų. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios veiksmai – nuteistojo kambario durų uždarymas jam to prašant nedaryti, negali būti laikomi nuteistojo smurtinį elgesį išprovokavusiais veiksmais. Nukentėjusioji savo veiksmais neskatino ir neprovokavo M. R. prieš ją panaudoti fizinį smurtą, tuo tarpu paties nuteistojo elgesys susidariusioje situacijoje buvo konfliktiškas, nes nakties metu jis kėlė triukšmą ir neleido sutuoktinei bei dukrai ilsėtis, o dėl to įvykus žodiniam konfliktui, jo eigoje, jis panaudojo ir smurtinius veiksmus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes pagrįstai nepripažino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

29. Spręsdamas bausmių rūšių parinkimo ir jų dydžio nustatymo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė ir tai, kad nors M. R. šiuo metu laikomas neteistu, tačiau vertinant jo asmenybę akcentavo, jog praeityje jis buvo teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 35–41). Be to, ankščiau nuteistajam buvo skirtos kitos, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis, žinodamas už teisei priešingą elgesį galinčias kilti teisines pasekmes, vis tik nusikalto pakartotinai. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. R. nėra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 33), yra registruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje ir gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opiodų vartojimo, priklausomybės sindromo (2 t., b. l. 53) bei tai, kad jam nustatytas septyniasdešimt procentų nedarbingumo lygis (3 t., b. l. 10). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos aukščiau įvardintos aplinkybės apibūdinančios tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus inkriminuojamų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą jų vidurkiui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti nuteistajam paskirtąsias bausmes jo skunde nurodytais motyvais.

30. Be kita ko, M. R. skunde prašo sutrumpinti ir jam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų, tokį savo prašymą motyvuodamas tapačiais argumentais kaip ir dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sutrumpinimo. Vis tik apeliaciniam teismui atmetus nuteistojo skundą dalyje dėl jo išteisinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, bei nenustačius egzistuojant dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtosios bausmės vykdymą, be kitų aplinkybių akcentavo ir tai, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas M. R. yra taikomas ne pirmą kartą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų registro matyti, kad ankščiau nuteistajam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo nustatytas vieneriems metams (2 t. b. l. 40), tačiau akivaizdu, kad šiuo atveju analogiškas vienerių metų terminas nebus pakankamas laikas nuteistojo elgesio korekcijai, nes nuteistasis jam ankstesniu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vienerius metus prižiūrimas probacijos, nesugebėjo pakeisti savo teisei priešingo elgesio ir praėjus tam tikram laiko tarpu nusikalto pakartotinai.

Dėl civilinio ieškinio

31. Apeliantas skunde prašydamas jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kartu prašė panaikinti ir nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiajai I. R. buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

32. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų atstovė pareiškė civilinį ieškinį, prašant iš nuteistojo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos R. R. naudai bei 7 000 Eur I. R. naudai. Civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nukentėjusiosios patyrė ne tik fizinį skausmą įvykio metu, tačiau neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, baimę, nerimą dėl ateities, buitinius nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, nes turėjo išsikelti iš šeimos namų, R. R. negalėjo įprastai dirbti, tuo tarpu I. R. negalėjo įprastai vykti į ugdymo įstaigą.

33. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir R. R. priteisė 300 Eur, o nukentėjusiajai I. R. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nors skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui nekilo abejonių dėl to, kad nukentėjusiosios patyrė fizinį skausmą bei neigiamus išgyvenimus dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų, turėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą, tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, t. y. jį sumažinant, buvo įvertinta ir tai, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiosioms itin sudėtingų liekamųjų reiškinių nesukėlė, todėl spręsta, kad nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis.

34. Aukštesnės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė, kad nėra teisinio pagrindo išteisinti M. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra įrodyta. Jokių kitų motyvų, dėl kurių nukentėjusiajai I. R. turėtų būti nepriteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti nuteistasis nepateikė. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius motyvus konstatuodamas, kad nukentėjusiosioms iš tiesų buvo padaryta neturtinė žala bei argumentuotai nurodė, dėl kokių priežasčių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo procesiniu sprendimu ir dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo, todėl sprendžia, kad nuteistojo skundas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

35. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. birželio 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį M. R. sudaro 125,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

36. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

37. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą, jis nedirbo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, iš SODRA informacinės sistemos duomenų matyti, kad paskutinį kartą M. R. dirbo iki 2000 m. kovo 10 d. (2 t., b. l. 31), be to nuteistasis yra tik trisdešimt procentų darbingas (3 t., b. l. 10). Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie M. R. turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, namas, kuriame jis šiuo metu gyvena, nukentėjusiosios R. R. teigimu, priklauso nuteistojo mamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba M. R. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo M. R..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš M. R. valstybės naudai 125,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.