Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. prašymą suinteresuotam asmeniui I. M. dėl teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2.2. punkto dalies dėl delspinigių dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme 2024 m. balandžio 25 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-310-835/2024 pagal pareiškėjų V. M. ir I. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų 2024 m. balandžio 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2.2 punkte šalys susitarė, kad V. M. už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantį butą įsipareigoja išmokėti 14 000,00 Eur piniginę kompensaciją pareiškėjai I. M.. Kompensacija išmokama ją pervedant į asmeninę pareiškėjos I. M. banko sąskaitą per 33 mėnesius, pradedant mokėti sekantį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Pareiškėjai papildomai susitarė, kad piniginė kompensacija mokama kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 424,25 Eur per mėnesį. Už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti įmokas V. M. moka I. M. delspinigius po 1 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

2. Pareiškėjas V. M. 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-310-835/2024 ir pakeisti teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.2.2. punkto dalį dėl delspinigių, nurodant, kad „už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti įmokas V. M. moka I. M. delspinigius po 0,1 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtintų delspinigių dydžio ir apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl delspinigių dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų 2024 m. balandžio 23 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2.2 punktu šalys susitarė, jog V. M. už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantį butą įsipareigoja išmokėti 14 000,00 Eur piniginę kompensaciją pareiškėjai I. M. per 33 mėnesius, pradedant mokėti sekantį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, piniginę kompensaciją mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 424,25 Eur per mėnesį ir už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti įmokas pareiškėjas turi mokėti suinteresuotam asmeniui 1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pareiškėjas prašydamas pakeisti 1 proc. dydžio delspinigius į 0,1 proc. argumentavo, jog 2025 m. gegužės 12 d. antstolio patvarkyme nurodyta, jog išieškojimas vykdomas bendrai 57 882,79 Eur sumai, kurią sudaro: 14 350 Eur kompensacija bei 46 036,50 Eur dydžio delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl delspinigių dydžio pakeitimo konstatavo, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su ginčijama sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio ir jog nustatytas delspinigių dydis neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog delspinigiai beveik 3 kartus viršija priteistos kompensacijos dydį, yra nepagrįstai dideli ir tai daro neigiamą įtaką apelianto finansinei padėčiai, kuri tiesiogiai veikia ir nepilnamečius vaikus.

13. Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį, kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo pasirašė 2025 m. balandžio 23 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2.2.2 punktu pareiškėjas įsipareigojo už kiekvieną dieną, kurią vėluojama mokėti mėnesinę kompensaciją už priteistą turtą, mokėti 1 proc. dydžio delspinigius nuo mokėtinos 424,25 Eur sumos, t. y. 4,24 Eur už dieną. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti delspinigių dydį į pareiškėjo prašytą 0,1 proc. pažymėjo, kad 1 proc. delspinigių dydis atitinka šalių valią bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

15. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013).

16. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą. Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinus procesą pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 punkte numatytą 1 proc. dydžio delspinigių dydį į 0,1 proc. nepaisė aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino ginčui aktualias aplinkybes. Kaip nustatyta, po santuokos nutraukimo apeliantas su dviem šalių nepilnametėmis dukromis liko gyventi šalims anksčiau priklausiusiame būste ir įsipareigojo sumokėti suinteresuotam asmeniui 14 350 Eur kompensaciją per 33 mėnesių laikotarpį nuo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Nepaneigtina, jog apeliantas pagal šalių patvirtintą sutartį privalo kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas, tačiau šioje byloje sprendžiama dėl delspinigių dydžio pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, jog vien savaime 1 proc. delspinigių dydžio, už kiekvieną prievolės nevykdymo dieną, sąlyga negali būti pripažįstama teisinga ir sąžininga skolininko atžvilgiu, nes net komerciniuose santykiuose nustatomi mažesni nei 1 proc. dydžio delspinigiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-667-826/2022), o tuo labiau santykiuose tarp fizinių asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2011-603/2023).

18. Pabrėžtina, jog patikrinus antstolių informacinę sistemą nustatyta, kad apelianto atžvilgiu šios nutarties priėmimo dieną yra vykdomas išieškojimas bendrai 80 853,55 Eur sumai, iš kurios 14350 Eur sudaro mokėtina kompensacija ir 66 503,55 Eur priskaičiuoti delspinigiai. Susiklosčiusi situacija, kuomet išieškotina suma siekia 14350 Eur, o apskaičiuoti delspinigiai pagal ginčijamą sutarties punktą realiai yra daugiau nei 4,5 karto didesni už išieškotiną sumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu akivaizdžiai pažeidžia skolininko (apelianto) interesus. Sutiktina, kad delspinigių nustatymas yra būtina priemonė ir garantas suinteresuotam asmeniui, kad prievolės nevykdymo atveju suinteresuotas asmuo atgaus priteistą sumą. Tačiau šiuo atveju nustatyto dydžio delspinigiai nėra proporcingi skolininko atžvilgiu, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Pabrėžtina, jog apeliantas vienas augina šalių nepilnametes dukras, ir nors pagal CPK 739 straipsnį išieškojimas nėra nukreipiamas į vaiko pinigus ir alimentus, visgi šiuo metu didžiajai apelianto pajamų ir turto daliai yra taikomas areštas ir nustatyta tik riboto ir nedidelio dydžio leistina naudoti lėšų suma. Šioje vietoje pritartina apeliantui, jog dėl priskaičiuotų nepagrįsto dydžio delspinigių jo finansinė padėtis yra itin apsunkinta ir kyla reali grėsmė ne tik apelianto, bet ir kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų interesų pažeidimui.

19. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 sąlyga dėl 1 proc. dydžio delspinigių ją tvirtinant teismo posėdyje atskirai analizuota nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs nagrinėjamos bylos procesą turėjo atidžiai ir objektyviai įvertinti ginčijamą sąlyga taip pat ir nepilnamečių vaikų interesų aspektu. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog šalys laisva valia susitarė dėl ginčijamo dydžio delspinigių, tačiau net ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pilnai pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Suinteresuotas asmuo pasak jos į bylą pateikė šalių derybas pagrindžiantį susirašinėjimą, tačiau jį patikrinus nustatyta, kad suinteresuoto asmens advokatė prieš teismo posėdį tik nusiuntė apelianto atstovei sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį su numatytais 1 proc. dydžio delspinigiais, o apelianto atstovė nieko neatsakė ir byloje nėra duomenų, kad tiek apeliantas, tiek jo atstovė būtų raštu sutikę su suinteresuoto asmens pasiūlyta 1 proc. dydžio delspinigių sąlyga. Tačiau net ir priešingu atveju laikant, kad šalys tokią sąlygą susitarė laisva valia, teismas kontroliuodamas, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės ir pernelyg pažeidžiančios skolininko interesus, turėjo pareigą net ir nesant šalies prašymo spręsti dėl patvirtintų delspinigių dydžio pakeitimo. Šiuo atveju patvirtintos 1 proc. dydžio netesybos prieštarauja protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijams ir palikus galioti tokio dydžio netesybas kreditorė (suinteresuotas asmuo) įgyja nepagrįstą pranašumą skolininko (apelianto) atžvilgiu.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis aptartu reglamentavimu ir ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, spręstina, kad 2024 m. balandžio 25 d. teismo sprendimu patvirtintas šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 punktas dėl 1 proc. dydžio delspinigių neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Vadovaujantis proceso taisyklėmis, nagrinėjamu atveju šis klausimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teise gali būti išsprendžiamas iš esmės. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto V. M. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis panaikintina ir 2024 m. balandžio 23 d. šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 punktas pakeičiamas, nustatant, kad už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti įmokas V. M. moka I. M. delspinigius po 0,1 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 338 straipsnis).

21. Pažymėtina, jog pakeitus 2024 m. balandžio 23 d. šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.2 punkte numatytą delspinigių dydį į 0,1 proc., ankstesnė sutarties sąlyga dėl 1 proc. dydžio delspinigių pripažintina nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Atitinkamai, panaikinus skundžiamą nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės – pakeitus delspinigių dydį, t. y. jį sumažinus iki 0,1 proc., ši sąlyga laikoma galiojančia nuo 2024 m. balandžio 23 d. ab initio.

22. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

23. Tenkinus atskirąjį skundą - pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus visa apimtimi ir išsprendus klausimą iš esmės – negali būti tenkinamas suinteresuoto asmens prašymas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

24. Apeliantui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. lapkričio 19 d. pažyma Nr. APD-2025-12101 patvirtina, kad valstybės lėšomis buvo apmokėta 200 Eur suma advokatui už apelianto procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 24.3.6.3; 24.4 punktu, valstybei iš suinteresuoto asmens I. M. priteistina 200 Eur.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų V. M. ir I. M. 2024 m. balandžio 23 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu 2019-05-10 Pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) įregistruotas nekilnojamasis turtas - Butas/Patalpa - Butas (Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė 54 000 Eur) ir 1 500 Eur pajus, sukauptas (duomenys neskelbtini) kredito unijoje. Išminusavus paskolos mokėtiną likutį 25 327 Eur, dalintino turto vertė yra 30 173 Eur. Butas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka V. M., a. k. (duomenys neskelbtini). V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantį butą įsipareigoja išmokėti 14 000 Eur piniginę kompensaciją pareiškėjai I. M., a. k. (duomenys neskelbtini). Kompensacija išmokama ją pervedant į asmeninę pareiškėjos I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą per 33 mėnesius pradedant mokėti sekantį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Pareiškėjai papildomai susitaria, kad piniginė kompensacija mokama kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 424.25 Eur per mėnesį. Už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti įmokas V. M. moka I. M. delspinigius po 0,1 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Uždelsus piniginės kompensacijos išmokėjimą, I. M. turi teisę gauti vykdomąjį raštą dėl visos piniginės kompensacijos išieškojimo priverstine tvarka. Vykdomojo rašto išdavimas ir piniginės kompensacijos išieškojimas priverstine tvarka neatleidžia V. M. nuo delspinigių mokėjimo. Vykdant išieškojimą, pirmiausiai apmokami delspinigiai“.

Kitą Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad pareiškėjų V. M. ir I. M. 2024 m. balandžio 23 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.2 punkto pakeitimas dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių galioja ab initio, t. y. nuo sutarties sudarymo.

Priteisti Lietuvos valstybei iš suinteresuoto asmens I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje teikimu. Ši valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.